Pirmadienis, 17 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Tamsūs žiemos mėnesiai – tragiškiausi pėstiesiems

www.alkas.lt
2024-11-23 16:34:00
13
PERŽIŪROS
0
Eismas, naktis | pixabay.com, Hans nuotr.

Eismas, naktis | pixabay.com, Hans nuotr.

Trečiąjį lapkričio sekmadienį daugelyje šalių minima Pasaulinė eismo įvykių aukų atminimo diena ir mūsų šalyje priminė, kad, deja, žuvusiųjų bei sužeistųjų keliuose pėsčiųjų skaičius nemažėja. Kritinis eismo įvykių metas – ruduo bei žiema, kuomet nukenčia daugiausiai žmonių. Kai vėlai švinta ir anksti temsta, itin aktualus tampa ne tik atsakingas vairavimas, bet ir pėsčiųjų atidumas: jie turi būti matomi kitiems eismo dalyviams. Specialistai primena, ką reikėtų daryti, norint išvengti skaudžių nelaimių.

Atšvaitai – vaikams, o kaip suaugusieji?

Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, nors saugumui kelyje skiriamas vis didesnis dėmesys, nelaimės gatvės ir keliuose vyksta ir dėl vairuotojų, ir dėl pėsčiųjų kaltės.

Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad pastaraisiais metais sužeistųjų bei žuvusių pėsčiųjų skaičius smarkiai išaugdavo būtent rugsėjo–vasario mėnesiais, tai yra tamsiuoju sezonu. Šiuo laikotarpiu jis būdavo keletą kartų didesnis, palyginus su šviesiuoju metų laikotarpiu nuo kovo iki rugpjūčio.

„Pastarųjų 2023 m. ir 2022 m. tamsiaisiais metų mėnesiais sužeistų pėsčiųjų skaičius išaugdavo, atitinkamai, 5 ir 7 kartus, palyginus su vasaros laikotarpiu. Žuvusių pėsčiųjų skaičiaus augimas tamsiuoju metų sezonu taip pat būdavo reikšmingas, atitinkamai, 4 ir 6 kartai. Tai parodo, kad pėstiesiems žiemos sezonu kyla nepalyginti daugiau rizikų nukentėti nei vasaros metu“, – komentuoja A. Juodeikis.

Nors turimi šių metų duomenys dar preliminarūs, pasak draudiko jau dabar matyti, kad bendra tendencija išlieka – žengiant į tamsųjį metą fiksuojama vis daugiau pėsčiųjų sužalojimų ir žūčių.

„Pėstieji dažnai kerta kelią neleistinose vietose, eina ne per perėją arba šalia jos bando perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Tamsiuoju paros metu jie dažnai neįvertina artėjančio automobilio greičio, o jei vilki tamsius drabužius ir neturi atšvaito ar liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, vairuotojai juos pastebi per vėlai, ir išvengti susidūrimo tampa praktiškai neįmanoma“, – sako A. Juodeikis.

Pasak eksperto, kai vėlai švinta ir anksti temsta, itin aktualus tampa ne tik atsakingas vairavimas, bet ir pėsčiųjų apsaugos priemonės: jie turi būti matomi kitiems eismo dalyviams.Tėvai beveik visada pasirūpina atšvaitais mažesniems vaikams, tačiau patys dažnai pamiršta juos segėti.

Atšvaitus sunku būna įsiūlyti ir paaugliams: jie neretai tikina, kad gali pasišviesti telefono žibintuvėliu. Visgi telefono žibintuvėlis šviesą skleidžia tik viena kryptimi, tad turėtų būti naudojamas kartu su kitomis šviesą atspindinčiomis priemonėmis.

Prastas matomumas – papildoma grėsmė

Kai tamsu, lyja ar drebia šlapdriba ir dar nėra susidariusio sniego sluoksnio, kuris pašviesintų aplinką, vairuotojai turėtų būtinai sulėtinti greitį prieš perėjas, net jei pėsčiųjų iš tolo nesimato.

„Dažnas susidūrimą su pėsčiuoju patyręs vairuotojas liudija, kad žmogus pėsčiųjų perėjoje atsirasdavo tarsi iš niekur, nes tamsa ir krituliai apsunkindavo matomumą. Net ir laiku į pasirodžiusį pėsčiąjį sureagavęs vairuotojas sustoti laiku nebespėdavo − atstumas būdavo per mažas, be to, dėl slidžios dangos stabdymo kelias tapdavo daug ilgesnis“, − sako A. Juodeikis.

Jo teigimu, remiantis turima statistika, tamsiuoju paros metu žūsta daugiau kaip pusė į eismo įvykį patekusių pėsčiųjų, kas trečias patiria sunkius sužalojimus. Žiemos mėnesiais didžiausią įtaką eismo saugumui keliuose turi matomumas, o vairuotojui pastebėti pėsčiąjį tamsoje yra labai sunku.

Ką daryti, norint išvengti skaudžių avarijų pasekmių

  • Atšvaitus reikėtų pritvirtinti dešinėje drabužių pusėje, automobilių žibintų lygyje arba pasirūpinti žibintuvėliais bei kitais šviečiančiais ir šviesą atspindinčiais elementais. Atšvaitą segintį žmogų tamsiu paros metu, šviečiant artimosioms šviesoms, vairuotojas pastebi iš 130 metrų atstumo, o asmuo be atšvaito tampa matomas tik 30 metrų atstumu;
  • Saugiausia judėti pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais, prieš automobilių judėjimo kryptį. Visada darykite prielaidą, kad vairuotojas tamsoje jus mato blogiau nei jūs atvažiuojantį automobilį;
  • Per gatvę ar kelią eiti reikėtų tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Kilus dvejonėms, ar pavyks laiku kirsti kelią, patariama niekada nerizikuoti savo saugumu ir verčiau palaukti;
  • Pėstiesiems, keliaujantiems tamsoje užmiesčio keliais, patariama neštis šviečiantį žibintą arba ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis.  Taip jie vairuotojų bus lengviau pastebėti ne tik tamsoje, bet ir apniukusią dieną ar lyjant, kai matomumas yra prastas.

engti skaudžių avarijų pasekmių:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Permainingi orai – iššūkis ir pėstiesiems
  2. Lapkritis – nesaugiausias mėnuo pėstiesiems, neturintiems atšvaito
  3. Plikledis – pavojus pėstiesiems
  4. Vilniaus senamiestyje – mažiau eismo, daugiau erdvės pėstiesiems
  5. Pėstiesiems teks šiek tiek pakeisti savo įpročius
  6. Žiemos šalčiai atnešė ir nuostolių, ir nelaimių
  7. Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  8. Kelininkai pradeda darbą žiemos ritmu
  9. Atšvaitus visada naudoja apie trečdalis gyventojų
  10. Tinkamas atšvaitas – išsaugota gyvybė
  11. Pėstieji keliuose jaučiasi nemirtingais
  12. Tyrimas: į atšvaitus lietuviai žiūri atsainiai
  13. Atšvaitus dažniausiai dėvi vaikai
  14. Eismo įvykiuose nukenčia vis daugiau pėčiųjų
  15. Minint atšvaitų dieną – dėmėsys vyresniems žmonėms

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Roksanos Vioto (Roxana Viotto) darbų procesas
Kultūra

Roksanos Vioto darbų paroda Europos parke

2026 08 17
Mergina su telefonu
Lietuvoje

Prasimanymas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti

2026 08 16
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje
Istorija

Istorinė pogrindžio spaustuvė Kaune bus išsaugota kaip muziejinė vertybė

2026 08 16
Palydovas
Astronomija ir kosmonautika

Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas V. Buzas: „Nebijokite pradėti anksčiau, nei jaučiatės pasiruošę“

2026 08 16
Pinigai
Lietuvoje

Lietuvių požiūris į indėlius: kaupti nori, bet svarbiausios – dvi sąlygos

2026 08 16
Lietuvos mokslo taryba
Istorija

Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas

2026 08 15
Pašto ženklas Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris
Gamta ir žmogus

Saldus lietuvių pasirinkimas: obuolių sūris puoš naująjį pašto ženklą

2026 08 15
„Kultūros pasas“ tęsia savo kelią
Kultūra

Kultūros paso rinkinį papildė 1347 naujos programos – nuo šiol ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

2026 08 15
Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

2026 08 14
Būdai, kaip gauti aktualią informaciją apie privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvoje

Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas

2026 08 14
Memorandumo pasirašymas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje

2026 08 14
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

2026 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >jo apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • >jo apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Andriejus Karčaginas apie Geruosius rusus apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • I. Arlauskienė. Ąžuoliukas iš Stelmužės ąžuolo gilės – Mažojoje Lietuvoje
  • Roksanos Vioto darbų paroda Europos parke
  • Rugpjūčio 17-osios horoskopas: geras susitarimas prasideda nuo patikrintų faktų
  • Lietuviai pomėgiams negaili: kas ketvirtas jiems per metus skiria daugiau nei 2 000 eurų

Kiti Straipsniai

Automobilis, kelionės

Nuo nudilusių padangų iki negaliojančio draudimo: kaip vasaros klaidos smogia per kišenę

2026 08 16
Automobilis su dviračiu ant stogo

Lemtingas metras: klaida, galinti vairuotojams brangiai kainuoti

2026 08 16
Erkė

Erkių metas vėl įsibėgėja: kokių požymių negalima ignoruoti

2026 08 15
Kelionė, automobilis

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai netiesa

2026 08 09
Jogailos gatvė

Sostinėje pradedamas Jogailos gatvės kapitalinis remontas

2026 08 05
Policija

Pareigūnai paskelbė rugpjūčio patikrinimus

2026 08 04
Audra, nulaužtas medis | pixabay.com, Reslmaier nuotr.

Savaitgalio audros nuostoliai jau siekia pusę milijono eurų

2026 08 03
Avarija

7 iš 10 vairuotojų bent kartą rado apgadintą savo automobilį

2026 08 01
Kelias Vilnius–Panevėžys

Kelyje Vilnius–Panevėžys prasideda nauji remonto darbai

2026 07 29
Vaizdas iš automobilio salono su prie priekinio stiklo pritvirtintu vaizdo registratoriumi.

Vasarą keliai aplink Zarasus tampa judresni: kodėl verta pasirūpinti vaizdo registratoriumi

2026 07 27

Skaitytojų nuomonės:

  • >jo apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • >jo apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Andriejus Karčaginas apie Geruosius rusus apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
Kitas straipsnis
Termometras, vaistai

Kada karščiavimas tampa pavojingu?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai