Remiantis didžiausio draudiko šalyje „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šį savaitgalį kilusi audra daugiausia nuostolių sukėlė centriniame šalies regione – didžioji dalis sukeltų žalų teko Kauno rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėms. Bendrovė skaičiuoja, kad audros padariniams kompensuoti skirta rezervo suma sparčiai artėja prie 200 tūkst. eurų, ir šią sumą gali viršyti.
„Vertindami registruojamų žalų pobūdį, matome, kad dominuoja smarkaus vėjo ir liūties sukeltos žalos. Tai įvairūs vandens prabėgimai per nesandarias pastatų konstrukcijas, stogo dangų plyšius ir įtrūkius. Dėl audros metu kilusių didelių vėjo gūsių lūžę medžiai ar jų šakos niokojo pastatus, taip pat nukentėjo ir keli automobiliai. Bendras užregistruotų audros žalų skaičius jau perkopė 100 atvejų, ir toliau auga“, − sako Mantas Norkus, bendrrovės Klientų aptarnavimo centro vadovas.
Kaip pastebi draudikas, savaitgalio audrą lydėjo ir stiprus žaibavimas, todėl yra registruojamos ir įtampos svyravimų sukeltos žalos.
„Žaibų žalos gali būti kelių tipų. Visų pirma, tai tiesioginis žaibo įtrenkimas, tačiau tokie atvejai pakankamai reti. Daug dažnesni būna žaibuojant susidariusio elektromagnetinio lauko sukelti nuostoliai, kai dėl įtampos svyravimų vidiniame tinkle sugenda buitiniai ir elektronikos prietaisai“, − komentuoja M. Norkus.
Dažiausi audrų padariniai
Žvelgiant pastarųjų metų didžiausias audras, jos dažniausiai nutinka vasaros sezono metu. Draudimo žinovas vardija šiuos dažniausiai fiksuojamus vasaros gamtos stichijų padarinius:
– Vėjas laužo medžius ir varto kieme paliktus daiktus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, kepsnines, pavėsines, batutus.
– Sugadinami pastatų stogai, sienos, išdaužomi langai, saulės elektrinės, šiltnamiai;
– Per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, kuris apsemia gyventojų turtą, buitinę techniką.
– Kyla elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugadinama elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga.
„Draudimo žalų duomenys aiškiai rodo vieną kryptį – nuostolių dėl gamtos jėgų daugėja tiek skaičiumi, tiek dydžiu. Jei anksčiau per visus metus fiksuodavome iki 2 mln. eurų žalų dėl gamtos reiškinių, tai šiandien panašaus masto nuostoliai gali būti patiriami per vieną savaitgalį“, − komentuoja M. Norkus.
Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūtį per Lietuvą praslinkusi audra gyventojams sukėlė beveik 10 mln. eurų nuostolių per vieną savaitgalį, o žalų skaičius tuomet viršijo 5 tūkst. atvejų.
Kaip rodo draudiko duomenys, didžiausia rizika mūsų šalyje tenka gyventojų turtui – net dviem iš trijų atvejų nuo stichijų nukenčia individualūs gyventojų namai. Kita vertus, vis dažniau reikšmingų nuostolių patiria ir verslo įmonės, ypač jei jų veikla priklauso nuo infrastruktūros, technologijų ar nepertraukiamų procesų.
Patyrus žalą dėl gamtos stichijų patariama pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, sugadinimus būtina užfiksuoti nuotraukose ir tuomet kreiptis į savo draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
