Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad „Rail Baltica“ skatins šalies ekonomikos augimą, pagerins karinio mobilumo galimybes ir prisidės prie regiono saugumo, rodo tyrimų agentūros „Norstat“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta apklausa.
Lietuvos gyventojai išsiskiria palankiu požiūriu į „Rail Baltica“ projektą: jį palaiko 79 proc. respondentų ir šis skaičius nuosekliai auga kasmet.
„Norstat“ duomenimis, lietuviai projektą sieja su regioniniu saugumu: 83 proc. lietuvių mano, kad „Rail Baltica“ karinio mobilumo aspektas yra svarbus Baltijos regiono saugumui.
Tyrimas taip pat parodė, kad 95 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog „Rail Baltica“ suteiks daugiau transporto ryšių su kitomis Europos šalimis, pavyzdžiui, Lenkija ir Vokietija. 94 proc. tiki, kad projektas pagerins transporto jungtis su Baltijos valstybėmis.
„Dauguma gyventojų įžvelgia karinio mobilumo svarbą. Tai nuteikia pozityviai ir primena, kad „Rail Baltica“ – ne vien infrastruktūros projektas, bet ir strateginės reikšmės ekonominė bei saugumo jungtis su Vakarais. Kuo stipresnė mūsų geležinkelių transporto infrastruktūra, tuo atsparesni esame“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
„Norstat“ duomenimis, auga tendencija, kad vis daugiau gyventojų akcentuoja projekto ekonominę naudą – 88 proc. lietuvių teigė, kad „Rail Baltica“ prisidės prie šalies ekonomikos augimo.
„Galime vertinti, kad išsiplėtus projekto statybų geografijai regionai pajuto ekonominę naudą – atvykstantys rangovai kartu atsiveža savo verslo poreikius, auga apgyvendinimo, maitinimo, transporto bei jo remonto paslaugų paklausa. Didžiąja dalimi „Rail Baltica“ finansuojama Europos Sąjungos lėšomis ir šios lėšos atsiduria Lietuvos ekonomikoje. „Rail Baltica“ – svarbi arterija sulaukti sąjungininkų pajėgų tiek taikos metu, tiek krizės atveju“, – teigia projektą įgyvendinančios LTG grupės bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad „Rail Baltica“ pažanga kaimyninėse šalyse labiausiai domina Estijos gyventojus. Net 80 proc. estų teigė besidomintys projekto statybomis kitose valstybėse. Latvijoje besidominčiųjų dalis siekia 74 proc., o Lietuvoje – 46 proc. Tiesa, per metus Lietuvoje besidominčiųjų kaimynų progresu skaičius gerokai išaugo: 2024 m. taip teigė 36 proc. apklaustųjų.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą
