Lapkričio 21 d. į Lietuvą dviem dienoms atvyko Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda). Jis penktadienį dalyvaus 1863-1864 sukilimo vadų perlaidojimo iškilmėse.
Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos susitikime su Lenkijos Prezidentu A. Duda buvo kalbėta apie penktadienį vyksiančias 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių iškilmes, apsikeista nuomonėmis apie susisiekimo sektorių, Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo iššūkius, krašto gynybą, sankcijas Rusijai, aptarta bankų veikla šalyse.
G.Nausėda pabrėžė itin sustiprėjusius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Lietuvos Prezidentas pavadino Lenkiją patikima partnere bei bendraminte daugeliu tarptautinės darbotvarkės, saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetinio saugumo, branduolinės saugos ir infrastruktūros projektų įgyvendinimo klausimais.
Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri regiono saugumo iššūkiai, pasveikino didėjančius JAV karinių pajėgų kontingentus Lenkijoje ir Lietuvoje bei aptarė šių metų gruodžio mėnesio NATO Viršūnių susitikimo Londone darbotvarkę.
Prezidentai daug dėmesio skyrė energetinio saugumo klausimams, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto eigai, dujų ir elektros infrastruktūros įgyvendinimui. Kalbėta apie poziciją elektros energijos nepirkimo klausimu iš tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų neatitinkančių elektrinių. Lietuvos Prezidentas padėkojo Lenkijos Prezidentui už nuoseklią Lenkijos poziciją dėl Astravo AE, pažymėdamas, kad saugos reikalavimų neišpildymas Astravo AE išlieka grėsme visam ES regionui.
Susitikime skirtas dėmesys ir „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui. Prezidentai pažymėjo, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie regiono ekonominio augimo bei šalių integracijos. Sutarta siekti tinkamo finansavimo kitoje ES finansinėje perspektyvoje.
Apsikeista nuomonėmis dėl padėties Rytų Kaimynystėje bei santykių su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Prezidentai sutarė, kad sankcijų politika Rusijos atžvilgiu turi būti tęsiama tol, kol jų įvedimo priežastys bus panaikintos. Abu Prezidentai pasisakė už ambicingą ES Rytų partnerystės politiką ir siekį remti šalių partnerių europinę aspiraciją. „Turime išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį Ukrainai, remti suverenitetą ir teritorinį integralumą, padėti vykdyti reformas“, – sakė Lietuvos Prezidentas.
Kalbėdamas apie santykius su Baltarusija, G. Nausėda teigė, kad Lietuva pasiruošusi dialogui su Baltarusija, tačiau tai priklauso ir nuo Baltarusijos veiksmų, įskaitant branduolinės saugos reikalavimų įgyvendinimą, pažangą žmogaus teisių srityje.
Susitikime buvo aptarti ir ES darbotvarkės klausimai: derybos dėl Daugiametės finansinės perspektyvos, ES Mobilumo paketo, klimato kaitos. Sutarta ir toliau laikytis bendros pozicijos dėl sanglaudos politikos ir žemės ūkio finansavimo. Prezidentai sutarė siekti, kad Europos Parlamente ir Taryboje svarstomas ES Mobilumo paketo projektas būtų patobulintas, užtikrinant vidaus rinkos ir aplinkosaugos principų laikymąsi.
Lietuvos vadovas priminė kvietimą Lenkijos bankams kurtis Lietuvoje bei pasiūlė kitoms finansų, biotechnologijų ir inovacijų plėtros bendrovėms išbandyti galimybes Baltijos šalių rinkoje.
Lapkričio 22 d. Lenkijos ir Lietuvos pirmosios poros dalyvaus 1863-1864 m. sukilimo dalyvių ir vadovų laidotuvių iškilmėse. Lenkijos Prezidentas Lietuvoje lankosi mūsų šalies vadovo G. Nausėdos kvietimu.
Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios domėjosi bendra istorija
1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių išvakarėse Diana Nausėdienė ir Agata Kornhauzer-Duda (Agata Kornhauser-Duda) lankėsi Valdovų rūmuose, kur apžiūrėjo parodą „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“.
Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios su didžiuliu susidomėjimu klausėsi Valdovų rūmų direktoriaus V.Dolinsko pasakojimo apie čia eksponuojamus materialius istorijos ženklus, suvežtus iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jeruzalės.
Pasak D.Nausėdienės šie eksponatai yra ne tik istorijos, meno, kultūros vertybės, bet ir iškalbingi bei brangūs bendros praeities liudininkai.
Po ekskursijos abi pirmosios ponios išvyko į Pal.Kun.Mykolo Sopočkos hospisą, kur bendravo su šios įstaigos bendruomene, sergantiems linkėjo stiprybės, o slaugytojoms – kantrybės ir ištvermės.
„Šiandien jaučiuosi apdovanota būdama namuose, kur gyvena žmogiškumas ir tikėjimas“, – sakė D.Nausėdienė.
Kažin, o Lietuvos sostinės meras dalyvavo laidotuvėse? Juk jis nepaprastai gerbia kovotojus už Lietuvos laisvę ir visokeriopai stengiasi jiems ir pats atsidėkoti, ir jaunajai kartai pavyzdį parodyti?..
Sapnavau, jog norėjo dalyvauti, bet jam kelią pastojo aklina žmonių siena, nepraleidusi jo, nes mano, jog po Škirpos al., Vėtros atminimo lentos ir Lukiškių a. istorijos šio asmens dalyvavimas būtų nepagarba laidojamiems didvyriams?
buvo Katedroje, o ar dalyvavo eitynėse – neaišku. Pašmėžavo prie Aušros vartų – matyt, nuotraukai (jei jų bus ir iš kitų vietų, reiškia dalyvavo), o paskui kaip atsirado, taip gal ir dingo (atvirai pasakius, nusisukau ir nemačiau).
tiesiog pridursiu, kad, sprendžiant iš nuotraukų DELFI (RU), visgi, buvo ir Rasų kapinėse.
Šimaašius ir pagarba? Tik gėjam ir parkų darkytojams.
Beje, kažkur skaičiau patikslinimą, jog tai NE PER-laidojimas, o laidotuvės, ne šie kankiniai iki šiol nebuvo palaidoti, tik dabar to sulaukė.