Sausio 22-oji – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios diena, kurią 2023 m. Lietuvos Respublikos Seimas įtraukė į atmintinų dienų sąrašą.
Siekdamas puoselėti šio Sukilimo atminimą, skleisti jo svarbą visuomenei ir skatinti pilietiškumą, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi (LNM) inicijuoja naują tradiciją. Kasmet Sausio 22-osios proga Gedimino kalno papėdėje bus rengiami Sukilimo minėjimo renginiai.
Būtent Gedimino kalne 2017 m. buvo atrasti slaptai palaidoti 20 sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, kurie 2019 m. iškilmingai perlaidoti Rasų kapinėse.
Sausio 22 d. 17.30 ir 18.15 val. LNM pakvies į ypatingą ekskursiją Gedimino pilies bokšte (Arsenalo g. 5, Vilnius) – „Neužmiršti sukilėliai“, skirtą pažinti vieną dramatiškiausių Lietuvos istorijos puslapių.
Ekskursijoje bus pristatytos Gedimino kalno istorinių sluoksnių gelmės ir atskleisti sukilėlių, kovojusių už laisvę ir valstybingumą, likimai (Bilietai: suaugusiems – 11 Eur, lengvatinis bilietas – 7 Eur).
Gedimino kalnas – ne tik Vilniaus simbolis, bet ir vieta, kurioje buvo slepiamos, saugomos ir vėliau atskleistos 1863–1864 m. sukilimo dalyvių istorijos. Čia palaidoti sukilėlių vadų ir dalyvių palaikai tapo tyliais kovos už laisvę liūdininkais.
Ekskursijose:
- sužinosite apie 1863–1864 m. sukilimą, jo eigą ir reikšmę Lietuvos istorijai;
- susipažinsite su pagrindinėmis sukilėlių asmenybėmis, jų idealais, pasirinkimais ir likimais;
- išgirsite, kaip ir kodėl sukilėlių atminimas buvo ilgai nutylimas bei kaip jis buvo sugrąžintas į istorinę atmintį;
- pažinsite Gedimino kalną kaip istorinę ir simbolinę erdvę, kurioje susipina kova, atmintis ir pagarba praeičiai.
Tai bus puiki proga ne tik sužinoti, bet ir susimąstyti apie laisvės kainą, istorinę atmintį bei žmones, kurių pasiaukojimas sukūrė mūsų šiandieną.
Pažinkime tuos, kurie kovojo už laisvę – kad jie liktų neužmiršti.
Sausio 25 d., sekmadienį, Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene dalyvaus 1863–1864 m. sukilimo 163-iųjų metinių minėjimo iškilmėse.
Prezidentas su pirmąja ponia dalyvaus už sukilėlius laikomose iškilmingose šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, taip pat padės vainikus Senųjų Rasų kapinių koplyčioje.
Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
Tai šlėktų sukilimas, kuriems Lietuvos laisvė reiškė būti Lenkija. Taigi istoriškai 1863-1864 m. sukilimas iš esmės buvo ėjimas ne su Lietuvoje budusiu lietuvybės atgimimu, o prieš jį. Tad Vasario 16-osios Lietuvai valstybiškai minėti sukilimą nederėtų. Tai geriausiu atveju galėtų būti menama tik Bažnyčios kaip leniškose kovose su Rusija žuvusiųjų lietuvių diena.
Tai buvo LDK vyrų sukilimas panaudojant ir lenkų šlėktas.
Tai buvo „kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis Rusijos imperijoje 19 amžiuje“. (vle.lt)
Nežinia kas ką panaudojo. Ir kas tais drąsiais vyrais pasinaudojo. Lietuvai rusai uždraudė raštą, kalbą ir iškėlė iš Vilniaus Dvasinę akademiją ir Medicinos akademiją. O lenką ką nors panašaus dėl to patyrė ?
Todėl, vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, gerbiant sukilėlius prieš carus, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad (priverstinių klajonių iškankinta) Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje. Dabar, pats geriausias laikas.
,,Prezidentas paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir broliškų regiono valstybių vadovus.”
Kas tos broliškos valstybės ? Lenkija? Iki šiol Pietryčių Lietuvos okupacijos nepripažinusi agresija. Iki šiol nepasmerkusi Armijos Krajovos vykdyto etninio valymo Vilnijoje.
Įdomus sukilimas su įdomiom pasekmėm – sukilimą organizavo lenkiška bajorija, o raštą uždraudė lietuviams.
Be to, ką išvardinate, dar būtina nepamiršti, kad Lenkija iki šiol oficialiai nėra pripažinusi Vasario 16-oios aktu paskelbto Lietuvos valstybės suverenumo nuo Lenkijos valstybės. Tai yra svarbus teisinis faktas santykiuose su Lenkija, suteikiantis jai teisinį pagrindą ginčyti Lietuvos valstybinį suverenumą ateityje, todėl Lietuvos Valdžiai diplomatiniuose santykiuose su Lenkija negalima šito nematyti.
Tam, kad Lenkija visa tai pripažintų, jei tektų perrašyti savo mokyklinius istorijos vadovėlius ir enciklopedijas. Tas pat tinka ir kitoms broliškoms slavų tautoms.
Vadovėlių ir enciklopedijų perrašymai – Lenkijos reikalas. Lietuvos reikalas – jos Valdžiai, esant tokiai tarpusavio santykių padėčiai, į dvišalius “valstybinius” susitarimus su Lenkija nesidėti. O tuos, kurie dedasi, demokratiškai iš Valdžių šalinti.
Aišku, kad Lenkijos. Tik norėjau pasakyti kaip giliai ši keista brolystė sėdi.
Tereikia Lietuvos Valdžiai viešai parodyti savigarbą ir iš tos gilumos liktų sekluma… Tai Lietuvai, veikiau, – tik deramų asmenų Valdžioje klausimas.
Nieko sau “tik”.
Kažin kas labiau tikėtina – ar kad Lenkai perrašys savo istoriją, ar lietuviai išsivalys nuo savo valdininkiją nuo kolaborantų.
Ne tik raštą- po sukilimo 40 metų okupacinė Rusijos caro valdžia uždraudė viešai naudoti lietuvių kalbą- kalbėti ir rašyti, uždraudė lietuviškas mokyklas, lietuviams teko leisti vaikus į rusiškas ir lenkiškas mokyklas. Tas sakyti , kad lietuviai neturi nieko bendra su šiuo sukilimu, nederėtų. O štai lenkiškų mokyklų caro valdžia neuždraudė.lt.wikipedia.org/wiki/Spaudos_draudimas#/media/Vaizdas:19th_C._sign_in_Lithuania.jpg
Aš ir nesakau, kad lietuviai su tuo neturi nieko bendro. Mes dalyvavom, bet mumis buvo tik pasinaudota. Bene vienintelis mūsų laimėjimas – netiesioginis ir neakivaizdus – Vilniaus Universiteto galutinis uždarymas. Ko pasekoj mūsų inteligentija šiek tiek išsivadavo iš lenkų kultūros įtakos ir susipažino su Maskvos ir Peterburgo mokslininkais. Nelaimės kartais būna naudingos. Panašiai, žydams jų genocidas padėjo persikraustyti į Palestiną.
Tai gal lietuvių tautinis atgimimas labiausiai ir neramino būtent Lenkiją, kad lietuviams tautėjant – išsilenkinant ji gali prarasti Lietuvą kaip esančią Lenkija “ant visados”. Tad kaip išeitis dėl lietuvėjimo ir galėjo būti viena iš priežasčių Lenkijai organizuoti sukilimą istorinėje Lietuvoje, kad tą išlenkėjimo istorinį procesą joje nutraukus. Juk dar XVIII a. vysk. Masalskio organizuotas švietimas lietuvių kalba buvo Lenkijos valdžios atmestas. Taigi gal tikriau būtų manyti, kad su sukilimu buvo susiję Lietuvos šlėktos, o ne tautitiškai atgimstantys lietuviai – bajorai.