Prezidento Gitano Nausėdos vardu penktadienio rytą gėlių vainiku pagerbtas 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilėlių atminimas.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Prezidento vardu gėlių vainiką padėjo Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur prieš penkerius metus – 2019 m. lapkričio 22 d., atradus sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, šie buvo palaidoti. Valstybinėse laidotuvėse tuomet dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai su pirmosiomis poniomis, taip pat Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos atstovai.
Pasak Prezidento, sukilimo šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ šiandien kaip niekad aktualus. Drauge gręžiamės ir į Ukrainą, kuriai reikia visos įmanomos pagalbos. Darome viską, kad palaikytume mūsų brolius ukrainiečius jų didvyriškoje kovoje už laisvę.
Valstybės vadovo teigimu, negalime būti silpni ar išsižadėti laiko patikrintos bendrystės. Nuo mūsų gebėjimo atsispirti naujoms imperinio mąstymo ir elgesio apraiškoms priklauso ne tik Lietuvos, bet ir viso mūsų regiono, Europos, o gal ir viso pasaulio likimas.
„Tegul mus visada ir visur lydi šventi sukilimo dalyvių idealai. Kasdieniais savo veiksmais liudykime jų pradėtų darbų tęstinumą“, – sakė Prezidentas.
To meto šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ reiškė bendrą, o ne atskiras vienų ir kitų laisves, t.y. už Žečpospolitos atkūrimą, o ne už atskiras vienų ir kitų laisves kautasi. Dalis Lietuvos bajorijos buvo prieš Žečpospolitos atkūrimą ir prie sukilimo nesidėjo.
Taigi tas šūkis šiandien nelabai dera, kai Vasario 16-osios aktu Lietuvos valstybė tapo atskirta nuo Lenkijos valstybingumo.
J.E. Prezidente G.Nausėda, 1863/64 m. Sukilimas tai ne lietuvių ,,šventas idealas”,nes buvo siekiama atkurti vien Lenkijos valstybę ,bet ne Lietuvą. Jūsų,Prezidente,minėtas didelės reikšmės Sukilimas -tai vertinimas grįstas iš Lenkijos istorinio mąstymo atspirties taško. Išties žuvusius būtina gerbti,bet reikia atsižvelgti visų pirma į nepriklausomą Lietuvos istorinį pasakojimą.
Gal galite atsakyti, kodėl po 1863-1864 metų sukilimo okupacinė rusijos caro valdžia 40 metų uždraudė viešai kabėti lietuviškai, lietuvišką spaudą, lietuviškas mokyklas? Kodėl lietuvius ištisais kaimais trėmė į Sibirą ir kitas rytines Rusijos gubernijas, į jų namus atkeldama kolonistus iš rytinių Rusijos gubernijų? Štai vien Vilniaus gubernijoje, kurios rytinė riba ėjo ties Petriškių miesteliu netoli dabartinės Baltarusios miesto Minsko, lietuvių nuošimtis nuo 50 proc. 1862 metais staigiai sumažėja iki 24 proc. 1865 metais.Gudų nuošimtis nuo 17 proc. 1862 metais staigiai išauga iki 47 proc. 1865 m. Lenkų nuošimtis nežymiai sumažėja nuo 18 iki 17 proc. žydų lieka nepakitęs- 9 proc., rusų nežymiai padidėja nuo 2 proc. iki 3 proc. 1897 m. surašymo duomenimis, kuriuos galimai mėgsta cituoti ir ekspediciniai istorikai, lietuvių tėra 18 proc.lenkų- 8 proc., rusų- 5 proc., o štai gudų-net 56 proc. Ar dauguma Vilniaus gubernijos lietuvių ėmė teigti esą gudai? Bijojo tremties į Sibirą,kalėjimo, žemių, namų atėmimo? Valstybinės tarnybos netekimo? Štai lenkų kalbos , lenkiškų mokyklų, lenkiškos spaudos caro valdžia neuždraudė, nors lenkai “siekė atkurti Lenkiją” . en.wikipedia.org/wiki/Vilna_Governorate
Vargu ar Prezidentas pats sugeba spręsti ką ir kaip vertinti.
Tai kaip čia dabar gali būti – eiti į Prezidentus neišmanant istorijos. Negali būti – neįsivaizdoju…
>Vilna
Na, Prezidentas neskaitė nepolitinės lietuvių tautos istorijos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis), todėl ir mausto visi jį, kas tik nori. Prezidento patarėjai, aišku, taip pat neskaito tautos išminties žurnalo “raktas” Nr.5 (210) 2024 rugsėjis-spalis rubrikos “Istorijos vingiais”, kur 93 puslapis baigiamas sakiniais: “O mums, lietuviams, šiame neramiame pasaulyje svarbiausia išlikti. Ir laiminga ateitis mūsų lauks, jeigu dėl mokslinio savo žmonių potencialo sugebėsime išvengti nedraugiškų mums valstybių atakų”. O sakinyje prieš tai irgi dar rašoma, kad “būdami imperinių valstybių, tokių kaip Rusijos Federacija, agresyvi Baltrusė ar kaimyninė Lenkija, apsuptyje, privalome jų atžvilgiu būti politkorektiški”. Kū čia, žmogeli, su ta mūsų valdžia jau ir bepadarysi…
Sakyčiau ta minima žurnalo “Raktas” mintis “būti politkorektiški” imperinių kaimynių atžvilgiu nėra išmintinga, nepasiteisinusi, – buvo jau Smetonos išbandyta, be to, – neįvertinanti ir pasakėčios “Vilkas ir ėriukas” dėsnio, kur vilkas ėriukui sako – “kaltas tu dėl to, kad mane ėsti spiria”.