Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriuo įtvirtinama kultūros politikos sąveika su kitomis šalies valdymo sritimis.
Šalies vadovas ne kartą yra pabrėžęs, kad šio įstatymo priėmimas turėtų tapti esminiu lūžiu įtvirtinant kultūros statusą Lietuvos valstybės sąrangoje.
Priimdamas šį įstatymą Seimas pritarė Prezidento siūlymams, kuriais įgalinamas kultūros paslaugų teikimas regioniniu lygmeniu – bendrai keliose savivaldybėse. Šalies vadovo siūlymu taip pat numatomi kultūros ministro kultūros politikos įgyvendinimo savivaldybėse patarimų turinys ir formos.
Reikšmingą pokytį apibrėžia įstatymo nuostata iki 2026 m. liepos 1 d. parengti Nacionalinę darbotvarkę kultūros pirmenybėms ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti.
Prezidento pasiūlymai Seimo priimtam Kultūros politikos pagrindų įstatymui buvo susiję su kultūros paslaugų prieinamumo didinimu visoje Lietuvoje, vietos kultūros įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimo įgalinimu, vietos valdžios skatinimu įvertinti kultūros reikšmę ir prasmę vietos politikos procesuose.
Prezidento patarėjai taip pat aktyviai dalyvauja Seime svarstant Švietimo ir Regioninės plėtros įstatymų pakeitimus, kuriais turėtų būti tęsiama horizontalioji kultūros srities plėtra.
Šalies vadovas nuo pat pirmosios savo kadencijos pradžios skyrė daug dėmesio kultūros prieinamumui ir regioninei kultūros politikai. Jau pirmaisiais kadencijos mėnesiais Prezidentas sukvietė Kultūros forumą, kuriame buvo aptartas ankstesnis Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas.
Ambicingo, kultūros srities galimybes telkiančio ir įgalinančio įstatymo būtinybė buvo pabrėžta ir šalies vadovo susitikime su kultūros srities lyderiais 2022 m. pradžioje.
Kultūros tema labai svarbi Prezidento darbo dienų regionuose metu – ypatingas dėmesys Kultūros politikos pagrindų įstatymui buvo skirtas susitikimuose su savivaldybių vadovais, kultūros bendruomenių atstovais Anykščiuose, Zapyškyje, Šiluvoje ir kitur.
Pasirašydamas Kultūros politikos pagrindų įstatymą šalies vadovas išreiškė viltį, kad rengiant poįstatyminius teisės aktus ir įgyvendinant įstatymą bus išlaikyta ir dar sustiprinta esminio pokyčio kultūros politikoje ambicija, kurią pasirašytas įstatymas įtvirtina. Tam Prezidentas su savo komanda ir ateityje skirs ypatingą dėmesį.
O, ar šiame įstatyme Prezidentas pasiūlė lietuvybei skirtą kultūros politikos dalį. Jos puoselėjimas, kad valstybė ir tauta gyvuotų, atsižvelgiant į svetimųjų valdymą istorinėje praeityje, Lietuvai yra svarbus uždavinys.