Staiga kritusi temperatūra vairuotojams dar kartą priminė visus žiemos išbandymus – nuo sniego pusnių ir slidžių kelių iki užšalusių langų bei sunkiau besikuriančių variklių. Degalinių tinklai atkreipia dėmesį, kad tam įtakos gali turėti ir bake esantys degalai. Važinėjimas žiemą su vasariniu dyzelinu yra rizikingas – degalai gali pradėti tirštėti, sutrikdyti variklio darbą. Sinoptikams ir toliau prognozuojant dviženklę neigiamą oro temperatūrą, vairuotojai raginami pasitikrinti, kokio atsparumo šalčiui dyzelinu pildomas automobilio bakas, ir laiku pasirinkti tinkamus degalus.
Kodėl dyzelinas užšąla?
Pasak „Circle K“ degalų kategorijos vadovo Baltijos šalims Roko Laurinavičiaus, Lietuvos rinkoje šiltajam metų periodui skirtame dyzeline yra biokomponentų, jautrių žemoms temperatūroms, todėl atšalus orams dyzelinas su tokiais priedais ima tirštėti ir kristalizuotis.
„Jei šis procesas progresuoja, degalai tampa pernelyg klampūs, užkemša kuro filtrą ir degalų sistema nustoja veikti. Štai kodėl net ir techniškai tvarkingas dyzelinis automobilis gali nepajudėti iš vietos, jei į baką buvo supilta žieminėms sąlygoms nepritaikyta degalų rūšis“, – teigia R. Laurinavičius.
Degalinių tinkle rudenį palaipsniui buvo didinamas parduodamo dyzelino atsparumas šalčiui, o šiuo metu į „Circle K“ degalines tiekiamas arktinis dyzelinas, kurio atsparumas šalčiui siekia bent iki -26 °C.
„Arktinio dyzelino sudėtyje numatyta 7 proc. atsinaujinančių degalų dalis – HVO priedas, kuris savo savybėmis yra palankesnis naudoti šaltuoju periodu, nes, lyginant su alternatyvomis, neabsorbuoja vandens. Tai yra svarbus rodiklis, esant temperatūrų pokyčiams, kuomet bake gali kauptis kondensatas“, – dalijasi R. Laurinavičius.
Degalinių tinklo atstovas primena, kad arktinis dyzelinas degalinėse žymimas snaigės simboliu (*). Jei šio simbolio nėra, tikėtina, kad tai ne arktinis, o pereinamojo sezono F klasės dyzelinas, kurio atsparumas šalčiui siekia iki –20 °C.
„Tačiau reikia turėti omenyje, kad toks dyzelinas drumstis pradeda gerokai anksčiau – jau ties –10 °C, kai tuo metu arktinis dyzelinas išlaiko skaidrumą iki maždaug –16 °C ar dar žemesnės temperatūros“, – priduria R. Laurinavičius.
Ką daryti jeigu dyzelinas užšalo?
Jeigu nutinka taip, kad automobilis neužsiveda ir to priežastis – užšalęs dyzelinas, nereikėtų daug kartų bandyti užvesti automobilio – tai apkrauna akumuliatorių ir gali tik pabloginti situaciją. Autoserviso „Melga“ Alytuje vadovas Edvinas Kučinskas pažymi, kad jei variklis trumpam užsiveda, bet netrukus užgęsta, tai dažnas požymis, jog kuro filtras jau užsikimšęs.
„Jeigu automobilis neužsiveda dėl užšalusio dyzelino, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad transporto priemonė patektų į šiltesnę aplinką ir degalai galėtų atitirpti natūraliai. Jokiu būdu nerekomenduojama bandyti šildyti kuro sistemos atvira liepsna ar kitomis improvizuotomis priemonėmis – tai kelia rimtą gaisro pavojų. Dažniausiai tokiais atvejais užsikemša kuro filtras, todėl jam gali prireikti keitimo“, – pataria E. Kučinskas.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad antigeliniai priedai nepadės, jei dyzelinas jau yra užšalęs – jie veiksmingi tik naudojami profilaktiškai, dar prieš prasidedant stipriems šalčiams.
Ką turėtų žinoti vairuotojai?
Žiemos Lietuvoje įprastai pasižymi temperatūros svyravimais – per parą oro temperatūra ne kartą pakyla ir nukrenta žemiau nulio.
„Dėl to tiek benzininių, tiek dyzelinių automobilių savininkams patariama pildyti degalus dažniau ir laikyti baką kuo pilnesnį. Tai sumažina kondensato susidarymo riziką ir vandens patekimo į degalus tikimybę“, – teigia E. Kučinskas.
Autoserviso atstovas taip pat primena, kad būtina pasirūpinti žieminiu langų plovimo skysčiu – vasarinis gali užšalti esant ir nedidelei minusinei temperatūrai.
Parengta pagal „Circle K“ pranešimą
