Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų požiūrį į internetą ir dirbtinį protą (DI) rodo dvilypę tendenciją – technologijos plačiai vertinamos kaip naudingos ir palengvinančios kasdienį gyvenimą, tačiau žmonės vis dar jaučia atsargumą padėtyse, kuriose technologijos perima funkcijas ar darbus, įprastai atliekamus žmogaus.
Tokias tendencijas atskleidžia Kauno technologijos universiteto (KTU) Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) saugomais duomenimis pagrįstas infografikas.
Lietuvos gyventojų vertinimai akivaizdžiai teigiami – net 86 proc. mano, kad technologijos palengvina jų gyvenimą, tačiau 14 proc. mano, kad technologijos atneša daugiau žalos nei naudos. Daugiausia nepasitikėjimo kyla tada, kai technologijos tarsi užima žmogaus vietą.
Pavyzdžiui, 72 proc. žmonių jaustųsi nepatogiai, jei automobilį vairuotų ne žmogus, o autonominis vairuotojas, štai 71 proc. nerimautų, jei medicininę operaciją atliktų robotas, o 64 proc. žmonių nepatogiai jaustųsi bendraudami su DI, o ne tikru žmogumi.
Baiminamasi, kad DI perims darbo vietas
Beveik pusė gyventojų (46 proc.) nerimauja, kad per artimiausius 10 metų technologijos ir DI perims daug jų darbo funkcijų ar net užims darbo vietas.
„Maždaug pusė Lietuvos gyventojų jaučia nerimą dėl savo profesijų išlikimo, dirbtiniam protui perimant vis daugiau darbų.
Įdomu, jog šis skaičius atitinka spėliones, jog apie 50 proc. profesijų žmogus pralaimės konkurencinę kovą su dirbtinio proto robotais, nes mašina tuos darbus atliks žymiai geriau“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorius Saulius Keturakis.
Jo teigimu, paradoksalu, tačiau didžiausias pavojus kyla darbo pozicijoms, kurios įvardijamos kaip „baltųjų apykaklių“ (angl. white collar) darbai – pavyzdžiui, administratorių, programuotojų, buhalterių – nes jų funkcijas lengviausia algoritmizuoti.
Ir priešingai – darbai, kuriuose reikia sudėtingos juslių ir rankų koordinacijos, kol kas lieka atsparesni robotizacijai, pabrėžia profesorius.
Interneto vartotojai Lietuvoje – atsargūs
Infografiko duomenys rodo, kad net 42 proc. interneto vartotojų sąmoningai trumpina internete praleidžiamą laiką. Svarbiausios priežastys yra noras turėti daugiau laiko (41 proc.), neigiamas ilgo naršymo poveikis savijautai (18 proc.), jaučiamas žinių perteklius (17 proc.), šeimos ar draugų prašymas skirti daugiau laiko (14 proc.).
„Infografike pateikti duomenys atskleidžia svarbų Lietuvos visuomenės bruožą – nors technologijos laikomos naudingomis ir palengvinančiomis gyvenimą, jų atžvilgiu vis dar juntamas atsargumas.
Ypač ryškus nepasitikėjimas pastebimas padėtyse, kai technologijos perima žmogaus vaidmenį, pavyzdžiui, vairuojant automobilį ar atliekant medicinines procedūras“, – pastebi KTU SHMMF komunikacijos studijų programų vadovė docentė Jurgita Jurkevičienė.
Pasak tyrėjos, būtina toliau stiprinti technologinį pasitikėjimą ir ugdyti skaitmeninį raštingumą, kad visuomenė gebėtų priimti naujoves ne tik drąsiai, bet ir kritiškai bei atsakingai.
Didelė dalis visuomenės mano turinti svarbiausių skaitmeninių įgūdžių: geba atlikti paiešką internete (71 proc.), žino, kokių žinių nereikėtų skelbti internete (66 proc.), jaučiasi galintys išmokti naudotis nauja programine įranga (48 proc.). Tačiau skaitmeniniai įgūdžiai dar nereiškia pasitikėjimo technologijomis.
Technologijų naudojimas – nacionalinio saugumo klausimas
Doc. J. Jurkevičienė pažymi, kad jos su komanda vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas RECONECT (S-VIS-23-14) atskleidžia platesnį technologinio saugumo kontekstą.
Technologijų ir DI poveikis šiandien neapsiriboja patogumais ar darbo veiksmingumu – žinių srautai ir DI įrankiai gali būti pasitelkiami manipuliacijai, dezinformacijos sklaidai, visuomenės nuotaikų formavimui ar geopolitiniam spaudimui.
Todėl gebėjimas kritiškai vertinti žinias, saugiai naudotis DI technologijomis ir atpažinti pavojus tampa ne tik asmeniniu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, tiesiogiai darančiu įtaką visuomenės atsparumui geopolitinėms grėsmėms.
