Bent vieną kartą per savaitę ir dažniau dviračiu važinėja kiek daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų, iš jų 3 proc. pedalus mina kasdien, o rečiau ant dviračio sėdančius pakeisti įpročius paskatintų geresnė dviračių infrastruktūra ir geresnės sąlygos mieste laikyti dviratį, parodė Susisiekimo ministerijos užsakymu rugsėjį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Pasak Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjo Nemuno Abukausko, šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kiek Lietuvoje populiaru dviratį kasdien naudoti kaip transporto priemonę, vykstant į darbą ar mokymo įstaigą.
„Tai ypač svarbu ne tik dėl to, kad suprastume, kokie Lietuvos gyventojų įpročiai. Mes kalbame apie automobilių ir jų sukeliamų spūsčių miestuose bei poveikio aplinkai mažinimą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pažymi N. Abukauskas.
Apklausos duomenimis, 10 proc. respondentų dviračiu važinėja kelis kartus per mėnesį, kartą per mėnesį – 5 proc., o 4 iš 10 respondentų dviračiu nevažinėja apskritai.
„Rezultatai iš tiesų atspindi realią padėtį gatvėse – didžiajai daliai šalies gyventojų dviračiai vis dar išlieka labiau kaip pramoga ar aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, bet ne kaip kasdienė transporto priemonė, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas. – Tam yra aiškios priežastys ir konkretūs galimi sprendimai. 44 proc. rečiau važiuojančių respondentų nurodė, kad persėsti ant dviračio juos paskatintų geresnė dviračių infrastruktūra.“
Geresnės dviračių infrastruktūros dažniau norėtų didmiesčių, neįskaitant Vilniaus, bei rajonų centrų gyventojai, taip pat dviračiu kartą per savaitę ir dažniau bei kelis kartus per mėnesį ir rečiau važinėjantys tyrimo dalyviai. 33 proc. kaip skatinantį veiksnį akcentavo saugesnių sąlygų palikti dviratį prie namų, darbovietės, švietimo įstaigos sudarymą.
Kuo dažniau važinėja – tuo geriau vertina
Apklausos dalyvių buvo paprašyta balais nuo 1 iki 10 įvertinti, ar Lietuvoje bendrai tinkamos sąlygos kasdien naudotis dviračiu, kaip transporto priemone, kuri pakeistų automobilį. Sąlygas gyventojai įvertino vidutiniškai – vertinimo vidurkis siekia 6,33 balo.
Tiesa, palyginti su 2022 m. atliktos analogiškos apklausos rezultatais, jis šiek kiek kilstelėjo – pernai vertinimas buvo 6,1. Pasak N. Abukausko, respondentų vertinimui nemažą įtaką galimai daro ne konkreti patirtis, o išankstinė nuomonė.
„Pavyzdžiui, respondentai, kurie dviračiu važinėja kartą per savaitę ir dažniau, sąlygas įvertino 7-8 balais. Visiškai nevažinėjantys jas vertino 3-6 balais, o važinėjantys rečiau nei kartą per mėnesį – 3-4 balais. Kartais gyventojų nuomonė nebūna pagrįsta konkrečios jų pačių patirties, o paremta išankstinėmis nuostatomis, nuogirdomis, kartais viešojoje erdvėje nuskambančia kritika vienam ar kitam važiavimo dviračiais infrastruktūros aspektui. Nes iš tiesų sąlygos, nors gal ir ne taip sparčiai, kaip norėtų gyventojai, gerėja“, – sako jis.
Blogo oro nėra – tik netinkama apranga?
Lietuvoje neretai pasigirsta nuomonė, kad mūsų šalyje oro sąlygos nėra tinkamos dviratininkams. 37 proc. apklausos dalyvių taip pat pažymėjo oro sąlygų netinkamumą nuolatiniam naudojimuisi dviračiu. Vis tik N. Abukauskas laikosi nuomonės, kad esą netinkamomis oro sąlygomis dažniausiai dangstosi tie, kurie dviračiais net ir geru oru važinėja retai arba to nedaro apskritai.
„Danijoje, kurioje lietingų ir vėjuotų dienų yra kur kas daugiau, ar Švedijoje, kurioje klimatas iš esmės žvarbesnis, tokia nuomonė visuomenėje nepaplitusi. Apie tai su kolegomis iš Danijos ir Nyderlandų kalbėjome rugsėjo pabaigoje mūsų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Dviračių Lietuva“ – juk nepaisant klimato sąlygų, judėjimas dviračiu tose valstybėse daug populiaresnis negu Lietuvoje. Esant gerai dviračių infrastruktūrai, oro sąlygos tikrai nėra esminis rodiklis važiuoti ar nevažiuoti dviračiu – galiausiai tai tampa tiesiog tinkamos aprangos pasirinkimo klausimu“, – pastebi N. Abukauskas.
Susisiekimo ministerija pernai visuomenei pristatė kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija sukurtą nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapį, kuriame yra ne tik sužymėti dabar esantys dviračių takai visoje Lietuvoje, bet ir nurodyti infrastruktūros plėtros planai iki 2035 metų.
Planuojama, kad iki tol dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis nuo dabar esančių 3 tūkst. km išaugs iki 5 tūkst. km. Šiems tikslams pasiekti numatoma skirti daugiau nei 300 mln. eurų, dalį investicijų gaunant iš Europos Sąjungos fondų. Plėtros plane prioritetiniais laikomi takai, esantys ir nusidrieksiantys miestuose ir priemiesčiuose, tad tiems, kas norėtų geresnių sąlygų važinėti dviračiu kuo dažniau, jos tikrai taps palankesnės.
Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų išreiškia pageidavimą dviračiu važinėti dažniau, vykdoma kompleksinė veikla, kuri tai padėtų pasiekti – kaip minėta, intensyviai dirbama infrastruktūros plėtros srityje, kai aiškiai nustatomi plėtros kriterijai ir infrastruktūros plėtra planuojama ir vykdoma ten, kur jos reikia labiausiai.
