Pirmadienis, 24 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Oficialu: teismas cenzūruoja Bibliją

Masrius Kundrotas, www.atodangos.lt, www.alkas.lt
2025-10-08 21:33:43
5
Petras Gražulis teisiamas už „Šventą raštą“

Petras Gražulis teisiamas už „Šventą raštą“ | Alkas.lt koliažas

       

2025 m. spalio 7-oji įeis į Lietuvos istoriją kaip religinės laisvės panaikinimo diena. Vilniaus apygardos teismas, atstovaujamas teisėjo Audriaus Cinino, skelbdamas nuosprendį europarlamentarui Petrui Gražuliui, išsakiusiam kritišką nuomonę apie homoseksualus, remiantis Biblija, suformulavo beprecedentį motyvą.

Užuot aiškinęsis, kiek pagrįsta ar klaidinga buvo P. Gražulio pateikta Biblijos interpretacija, kiek tiksliai pavartota viena ar kita vertinamoji sąvoka, teismas aiškiai suformulavo, kad ne viską iš Biblijos galima cituoti, o jei galima cituoti – tai ne visur. Maloni išimtis kol kas palikta bažnyčios erdvėms. Bet ar ilgam?
Net sovietai, persekioję bažnyčias ir eilinius tikinčiuosius, vengė kištis į religinę doktriną. Jie kišosi į bažnyčių veiklą, drausdami vaikų religinį švietimą, kišosi į bažnyčių struktūrą, šalia vyskupų skirdami savus vyskupijų administratorius, bet kištis į religinę doktriną net ir sovietams būtų buvę per daug.

Iš istorinių precedentų A. Cinino įgarsintai pozicijai atmintyje iškyla tik nacių Vokietija, kur buvo įvesta taip vadinama pozityviosios krikščionybės doktrina, kuri diletantiškas ir antihumaniškas nacių idėjas įsodino į religinę doktriną. Dabar pozityviosios krikščionybės konceptas, tik jau ne nacistinis, o leftistinis, oficialiai įvestas į Lietuvos Respublikos teisę. Valstybė sprendžia, ką iš krikščionybės išbraukti, o ką – palikti.

Šis klausimas – ne apie P. Gražulį. Net ne apie lytinius deviantus. Tai – klausimas apie tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę. Jei į teisę įvedami jausmai, graduojami pagal selektyvią visuomenės grupių hierarchiją, tai šiandien kai kurie Šventraščio žodžiai užgauna homoseksualus, o kas ką gali užgauti rytoj?

Pacituosi Dievo įsakymą „Nesvetimauk“, ir užgausi svetimautoją. Perpasakosi Kristaus palyginimą apie amoralų teisėją, ir kiek teisėjų įžeisi? O pakartosi biblinį teiginį, jog nėra kito vardo žmogui ateiti pas Dievą, išskyrus Kristaus vardą, ir kiek kitų religijų atstovų pasijus pažeminti. Ką tada išvis galima cituoti? Tik apie Dievo meilę, kuri be Dievo teisingumo virsta seilėtu hipsterišku sentimentalumu. Tai – dvasinė kastracija.

Jei valstybė teismo asmenyje braunasi į giliausias žmogaus vertybių ir tapatumo erdves, kokias sudaro religija, tai yra totalitarinė valstybė. Ir tik laiko klausimas, kada ateities cininai uždraus Dievo Žodį in corpore skelbti ir bažnyčiose. Policija veršis į pamaldas, uždės kunigams ir pastoriams antrankius ir išsiveš.

Jau sudarytas precedentas, pagal kurį valstybė, iš laisvos tautos atstovybės tapusi Briuselio departamentu, kelia save aukščiau žmogaus asmens laisvės, aukščiau bažnyčios ir paties Dievo. O kas yra tas, kuris save kelia į Dievo vietą arba aukščiau jo? Teisingai, Antikristas. Ar šis žodis užgautų A. Cininą?

Nendrė Černiauskienė teismo salėje A. Cinino paklausė, kaip jo įgarsinta teismo pozicija dera su Lietuvos-Vatikano konkordatu. Teisėjas pademonstravo savo kompetenciją, drąsą ir sąžinę, tardamas: kitas klausimas. Ką daryti krikščionims, esant tokioms tendencijoms, atsako pats Dievo Žodis. Ten pasakyta: Dievo reikia klausyti daugiau nei žmonių. Išgyvenome vieną Sąjungą, gal išgyvensime ir kitą.

P. Gražulis sako skųsiąs sprendimą. Beliko jam pasiūlyti akcentuoti ne tiek sprendimą, kiek jo motyvą. Net Europos Sąjungos institucijose motyvas apriboti religinių šventraščių citatas turėtų sukelti pasipriešinimą. Jei ten dar esama demokratijos. Nes jei nėra saugu būti krikščionimi, tai kam tada saugu?

Autorius yra istorikas ir politologas

Atodangos.com logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas
  2. M. Kundrotas. Moralinis pučas: radikalai prieš konservatorius
  3. M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  4. M. Kundrotas apie EP rinkimus: Valdantieji manipuliuoja rinkimais, kad laimėtų mažumos dauguma…
  5. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  6. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  7. M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra?
  8. M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  9. M. Kundrotas. Kai valstybė – tai aš
  10. M. Kundrotas. Artėja KGBankų diktatūra?
  11. M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  12. M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę
  13. M. Kundrotas. Prezidento rinkimai – antisistemos triumfas?
  14. M. Kundrotas. Kas blogai mūsų užsienio politikoje?
  15. M. Kundrotas. Buvusio politikėlio išpažintis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. +++ says:
    2 mėnesiai ago

    ,,Net Europos Sąjungos institucijose motyvas apriboti religinių šventraščių citatas turėtų sukelti pasipriešinimą. Jei ten dar esama demokratijos.” Jei.

    Atsakyti
  2. Tikrai says:
    2 mėnesiai ago

    Labai apmaudu.

    Atsakyti
  3. Kalava says:
    2 mėnesiai ago

    Nebetoli ta diena, kai Biblija Europoje bus uždrausta, o tada Koranas taps naujuoju žiburiu, ar vaivorykštė vietoj saulės patekės?

    Atsakyti
  4. Pavel Durov says:
    1 mėnuo ago

    Man sukanka keturiasdešimt vieneri. Bet šiemet švęsti nesinori.
    Jaučiu, kad mūsų kartai baigiasi laikas išgelbėti laisvą internetą – tą, kurį mums sukūrė mūsų tėvai.
    Tai, kas kadaise buvo laisvo žodžio ir atviros informacijos pažadas, šiandien tampa tobuliausiu žmonių kontrolės įrankiu.
    Šalys, kurios dar neseniai vadintos laisvomis, viena po kitos įveda distopines priemones: skaitmeninius asmens tapatybės dokumentus Jungtinėje Karalystėje, privalomus amžiaus patikrinimus Australijoje, masinį privačių žinučių skenavimą Europos Sąjungoje.
    Vokietijoje persekiojami žmonės, kurie drįsta kritikuoti valdžią internete. Jungtinėje Karalystėje tūkstančiai sėda į kalėjimą už savo įrašus „Twitter“. Prancūzijoje tiriami technologijų lyderiai, kurie gina laisvę ir privatumą.
    Tamsus, distopinis pasaulis artėja sparčiau, nei mes suvokiame. Ir mes rizikuojame tapti karta, kuri paskutinė dar turėjo laisvę – ir pati tylėdama leido ją atimti.
    Mums įteigė melą.
    Mums įrodinėjo, kad svarbiausia mūsų kartos kova – sugriauti viską, ką sukūrė mūsų protėviai: tradicijas, privatumą, suverenitetą, laisvą rinką ir žodžio laisvę.
    Išduodami šį palikimą, mes patys pasukome link savinaikos – moralinės, intelektinės, ekonominės ir galiausiai biologinės.
    Todėl ne – šiandien aš nešvęsiu.
    Mano laikas senka.
    Mūsų visų laikas senka.

    Atsakyti
  5. Laisvasis says:
    1 mėnuo ago

    Biblija yra atgyvena. Krikščionys yra tamsuoliai, atsilikėliai.. Pasaulis jau XXI amžiuje, o jie dviejų tūkstančių metų dokumentu vadovaujasi ir gyvena. Gal dar ir smurtą prieš silpnesny reabilituosit, nes taip kažkur Biblijoje yra parašyta?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė
Gamta ir ekologija

Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė

2025 11 24
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.
Istorija

Tuskulėnuose – iškilmingas Didžiojo prūsų sukilimo ir Tilžės Akto minėjimas

2025 11 23
Rustemas Umerovas
Ukrainos balsas

Ukraina spaudžiama dėl JAV taikos plano: Kijevas, Europa ir Vašingtonas ieško sprendimų

2025 11 22
Antanas Terleckas | lrv.lt nuotr.
Kultūra

Seimas spręs dėl 2028-ųjų proginių metų paskelbimo

2025 11 22
K. Donelaičio medalis su dėžute
Kultūra

Kviečiama teikti nusipelniusius kūrėjus apdovanojimams K. Donelaičio medaliu

2025 11 22
LNM Jono Basanavičiaus gimtinės paroda
Kultūra

Muziejus pristato renginių ciklą J. Basanavičiaus 174-osioms gimimo metinėms

2025 11 22
Barstytuvas
Gamta ir žmogus

Penkiems barstytuvams išrinkti vardai

2025 11 22
Tikslus Prūsijos žemėlapis. Pagal 1595 m. K. Henenbergerio žemėlapį parengė J. Jansonius. Amsterdamas, 1633
Istorija

Bus minima Prūsijos kunigaikštystės 500 metų įkūrimo sukaktis

2025 11 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • s.m. apie A. Navys, M. Sėjūnas. Artėjančios Padėkos dienos dovana Maskvai
  • Tomas Baranauskas apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • Golovanovas apie A. Medalinskas. Spaudimas Kijevui: Trampo taikos planas ir korupcijos korta
  • +++ apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė
  • Peršalus griebtis antibiotikų – didelė ligonių klaida
  • Persimonai – rudens karaliai lėkštėje
  • Beveik pusė gyventojų per Kalėdas ruošiasi priimti svečius namuose

Kiti Straipsniai

Plakatas iš lapkričio 21 d. mitingo

T. Baranauskas. Kultūrveibinai

2025 11 23
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Tuskulėnuose – iškilmingas Didžiojo prūsų sukilimo ir Tilžės Akto minėjimas

2025 11 23
Donaldas Trampas

A. Navys, M. Sėjūnas. Artėjančios Padėkos dienos dovana Maskvai

2025 11 22
Rustemas Umerovas

Ukraina spaudžiama dėl JAV taikos plano: Kijevas, Europa ir Vašingtonas ieško sprendimų

2025 11 22
A. Medalinskas. Spaudimas Kijevui: Trampo taikos planas ir korupcijos korta

A. Medalinskas. Spaudimas Kijevui: Trampo taikos planas ir korupcijos korta

2025 11 22
Vytautas Sinica kviečia į istorinės pergalės prie Musninkų, Širvintų ir Giedraičių prieš Želigovskio okupacinę kariuomenę 105 metinių minėjimą

V. Sinica. Želigovskis Vilnių okupavo ar išvadavo?

2025 11 21
Prezidentas Volodymyras Zelenskis

V. Zelenskis. Vienybė mums reikalinga kaip niekad, kad mūsų namuose būtų garbinga taika

2025 11 21
Lietuvos kariuomenės kareiviai prie šarvuočio „Perkūnas“. 1919 m.

Širvintose bus paminėtos Nepriklausomybės kovų 105-osios metinės (papildyta)

2025 11 21
Tautinių mažumų mokyklose daugėtų ugdymo lietuvių kalba

Savivaldybėms siūloma skatinti pokyčius rusakalbėse mokyklose, kad būtų mokoma valstybine kalba

2025 11 21
Volodymyras Zelenskis

V. Zelenskis: Taikos planas turi užtikrinti saugumą – ne naują agresiją

2025 11 21

Skaitytojų nuomonės:

  • s.m. apie A. Navys, M. Sėjūnas. Artėjančios Padėkos dienos dovana Maskvai
  • Tomas Baranauskas apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • Golovanovas apie A. Medalinskas. Spaudimas Kijevui: Trampo taikos planas ir korupcijos korta
  • +++ apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • +++ apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Romuva – Europos etninių religijų kongrese Atėnuose

Romuva – Europos etninių religijų kongrese Atėnuose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai