Lapkričio 29 d. 15 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) rengiamas renginys, skirtas 500-osioms Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo metinėms paminėti.
Teritorija tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, kurioje gyveno baltiškos prūsų gentys, XIII a. pirmojoje pusėje buvo užkariauta krikščionybę platinusio Vokiečių ordino. Šiose žemėse buvo įkurta Ordino valstybė. Po nesėkmingų karų XV a. ji nusilpo…
Vokietijoje kilus reformacijos judėjimui paskutinis Ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis pasinaudojo Reformacijos sudarytomis galimybėmis pertvarkyti krašto religinę, politinę, ekonominę ir kultūrinę sandarą.
1525 m., priėmęs Liuterio mokymą, jis Ordino valstybę pavertė pasaulietine protestantiška Prūsijos hercogyste (kunigaikštyste). Prasidėjo procesai, ilgam pakeitę viso regiono pobūdį.
Renginio metu bus proga prisiminti Prūsijos kunigaikštystės kelią į suverenumą, Reformacijos pradžią Klaipėdoje. Senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ muzikinėje programoje vyraus Prūsijos kunigaikštystės tematinė gija, kuri sieja Karaliaučiaus poetų eiles, Prūsijos valdovų kurtą muziką bei jų dvaro kompozitorių kūrybą.
Dienotvarkė
15.00 val. doc. dr. Mariaus Ščavinsko (KU) pranešimas „Valdžia ir galia iki Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo: Vokiečių ordinas Prūsijoje XIII–XV a.“
15.30 val. KU afilijuotojo profesoriaus, doc. dr. Vacio Vaivados pranešimas „Reformacijos pradžios Klaipėdoje klausimu“
16.00–16.30 val. kavos pertrauka
16.30 val. senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ koncertinė programa „Prūsijos kunigaikštystei 500“. Dalyvauja Rūta Vox (Vosyliūtė) – sopranas, Kristine Stumbure – barokinė skersinė fleita, Vilimas Norkūnas – klavesinas, basso continuo.
Dalyvavimas nemokamas.
Renginio rengėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Vytauto Didžiojo žodžiai: „Prūsų kraštas – taip pat mano tėvų ir protėvių žemė, ir aš jos reikalausiu iki pat Uosos, nes čia yra mano tėvų palikimas!“
Mano nuomone,įsivyrauja labai keistos tendencijos- ruošiamasi švęsti svetimos valstybės buvusiose prūsų ir lietuvių gyvenamose žemėse įkurto darinio jubiliejų , Klaipėdos objektams grąžinami okupacinės valdžios suteikti vietų ir objektų pavadinimai- Frydricho ( net ne Pričkaus) turgus, Karalienės ( kieno karalienės?) Luizės tiltas, Memelio miestas, Lindenau mokymo centras, Vilhelmo ( buvo Klaipėdos) kanalas… O kaip 1923 metų sukilimo , jo dalyvių atminimas, jau deramai įamžintas? Ar įamžintas reformato, Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą, Stanislovo Rapolionio, dirbusio Karaliaučiaus universitete, atminimas Klaipėdoje ? Nerandama lietuviškų, prūsiškos, kuršiškos kilmės pavadinimų Klaipėdos vietovėms ir objektams?
Taip, labai taiklios konkrečios pastabos. Įamžinamas turi būti ne kolonijinis, o mūsų protėvių palikimas.
Bet, deja, į valdžią sulindę vietiniai „vitkufai“, kurie lengva ranka įgyvendina kažkokių „k-dimitrijevų“ surašytus planelius.
Deja, tie žodžiai ir liko tik Vytauto emocija, nes jis ir po Žalgirio toliau tęsė tarnystę lenkiškam Jogailai, tapusiam Lenkijos karalystės karaliumi. Po Žalgirio Vytautas negavo net Klaipėdos, Jogaila jį ją paliko Ordinui, o Lietuvai galutinai buvo patvirtinta tik tai, ką Vytenis buvo atkovojęs iš Mozūrų ir Ordino, t.y. tai, ką praktiškai Lietuva valdė kone 100 metų, bet kryžiuočiai siekė ją užgrobti (sienos nepripažino).
Valstybės valdžioms nerūpi jos istorija, tai malonu, kad nors Klaipėda tai prisimena.
Pabandyk perskaityti tekstą dar kartą: “Renginio metu bus proga prisiminti Prūsijos kunigaikštystės kelią į suverenumą, Reformacijos pradžią Klaipėdoje. Senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ muzikinėje programoje vyraus Prūsijos kunigaikštystės tematinė gija, kuri sieja Karaliaučiaus poetų eiles, Prūsijos valdovų kurtą muziką bei jų dvaro kompozitorių kūrybą. ” Prūsijos konigaikštystė,kurią “prisimena Klaipėda”, buvo vokiečių , o ne prūsų ar lietuvių valdoma valstybė.
Pavadinimas “Prūsijos kunigaikštystė” byloja, kad tai prūsų gyventa žemė. Prūsai lietuvių giminės, kaip tauta yra išnykusi, Ordino taip pat seniai nebėra, taigi minėti tą istoriją kaip giminaičiams dera Lietuvai, juolab, kad Klaipėda, kuri buvo kunigaikštystės sudėtyje, yra Lietuvos valstybės dalis. Taigi viskas logiška, viskas žmogiška.
Gal,tokia logika remiantis, reikėtų minėti ir Vidurinės Lietuvos, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įkūrimo sukaktis? vle.lt/straipsnis/vidurine-lietuva/ O ką byloja Prūsijos karalystės pavadinimas? Vakaruose Prūsijos Karalystė siekė Nyderlandus, šiaurėje-Daniją, pietuose – vokiečių kunigaikštystes ,Bavarijos karalystę ir pan.) ,Austro -Vengriją, rytuose- Lietuvą ir Lenkiją (vėliau- Rusijos imperiją).
Lietuvybės atžvilgiu tai netapatūs įvykiai vienu atveju ji imta gaivinti, kitu smaugti.
Svencia Prutenijos okupantus …geda!….
ir kas gi sita teksta parase ir Alkas viesina ?
gal Vaiskunas atsakytu?