Sekmadienis, 7 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Užsienio lietuviai

Švedijos karalienė Silvia apdovanojo slaugytoją iš Lietuvos

www.voruta.lt, www.alkas.lt
2025-09-29 09:00:00
180
PERŽIŪROS
5
Sonata Tomkevičienė ir Švedijos karalienė Silvia

Sonata Tomkevičienė ir Švedijos karalienė Silvia | Yanan Li nuotr.

Lietuvos slauga tampa matoma tarptautinėje arenoje – Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė Silvia apdovanojo slaugytoją iš Kauno Sonatą Tomkevičienę. Renginys subūrė slaugos žinovus iš įvairių Europos šalių, o jo metu pristatyta ir lietuviška patirtis – slauga, kurioje rūpinamasi ne tik slaugomo žmogaus kūno, bet ir dvasiniais poreikiais.

Kauno klinikų slaugytojai Sonatai Tomkevičienei, laimėjusiai varžytuves Lietuvoje, Karalienė Silvia įteikė „Queen Silvia Nursing Award“ apdovanojimą už jautrų ir kartu labai praktišką sumanymą – pagalbos liniją artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.

„Dažnai artimieji lieka vieni su savo rūpesčiais. Jie pavargsta, bet nesiskundžia, nes gėdijasi ar bijo būti nesuprasti. Mano svajonė – kad jie turėtų, kur paskambinti, gauti paramą ir tiesiog išgirsti žodžius: jūs ne vieni“, – sako laureatė, slaugytoja S. Tomkevičienė.

Lietuvos slaugytojai jau šeštus metus turi galimybę dalyvauti Karalienės Silvios slaugos apdovanojimuose. Varžytuves Lietuvoje rengia slaugos namai „Addere Care“, kurie yra karalienės įkurtos organizacijos „Swedish Care International“ partneris Lietuvoje.

Švediška filosofija su lietuvišku prieskoniu

Šių metų iškilmėse karališkuosiuose rūmuose Lietuva sulaukė išskirtinio dėmesio. Renginyje, kuriame dalyvavo Švedijos sveikatos apsaugos ministras, pagyvenusių žmonių ir socialinių reikalų ministrė, mokslininkai, vaistų kūrėjai, ligoninių vadovai ir kiti slaugos žinovai, buvo pristatyta ir lietuviškos slaugos geroji patirtis.

Slaugos ligoninės „Addere Care“ komunikacijos vadovė Alina Kemežienė buvo pakviesta į diskusijų panelę, skirtą egzistencinei sveikatai. Joje kalbėta apie tai, kiek svarbu slaugant žmogų atliepti jo egzistencinius poreikius – ir ar tai apskritai įmanoma.

„Iš švedų perėmėme į asmenį nukreiptą slaugos filosofiją, kur svarbiausia – sergančiojo orumas. Tačiau greitai šiai slaugai suteikėme lietuvišką prieskonį – dvasinį palydėjimą. Kai žmogus susiduria su liga ar kančia, vien tablečių neužtenka – kyla rimtų egzistencinių klausimų.

Žmogaus kūnas, psichologija ir dvasiniai išgyvenimai yra glaudžiai susiję. Todėl savo komandą papildėme profesionaliais dvasiniais padėjėjais, kad galėtume atliepti ne tik fizinius, bet ir dvasinius poreikius. Džiaugiamės, kad galėjome pasidalinti realiais pavyzdžiais, kaip tai veikia praktikoje, ir įkvėpti kitus“, – sako A. Kemežienė.

Karalienė Silvia asmeniškai padėkojo „Addere Care“ komandai už tai, kad Lietuvoje jie nuosekliai diegia į asmenį nukreiptą slaugos kultūrą, remdamiesi „Silviahemmet“ fondo patirtimi. Šį fondą Karalienė įkūrė prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai jos mamai buvo nustatyta demencija – susidūrusi su žinių ir pagalbos trūkumu ji nusprendė įkurti švietėjišką fondą ir įgyvendinti pokyčius slaugoje.

Galimybė pristatyti lietuvišką slaugos patirtį tokio lygio renginyje – ženklas, kad mūsų šalies slaugos kultūra tampa matoma, vertinama ir gali būti įkvėpimas kitoms pasaulio valstybėms.

„Addere Care” direktorė Kristina Judinė, Švedijos karalienė Silvia, slaugytoja Sonata Tamkevičienė
„Addere Care” direktorė Kristina Judinė, Švedijos karalienė Silvia, slaugytoja Sonata Tamkevičienė | Yanan Li nuotr.

Asta Meschino: „Močiutė ilgiausiai prisiminė mano veidą“

Prie „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ Lietuvoje šiais metais prisijungė ir Asta Meschino, tapusi projekto geros valios ambasadore. Pakviesta ji sutiko nedvejodama, nes ši tema jai itin jautri.

„Ilgą laiką slaugiau savo močiutę, sergančią demencija. Mačiau, kaip ji pamažu viską užmiršta. Iš pradžių – kasdienius dalykus, vėliau – brangius žmones. Bet ilgiausiai prisiminė mane. Atrodė, kad kažkur giliai jos atmintyje išliko mūsų ryšys. Tai buvo ir jautru, ir skaudu“, – prisimena A. Meschino.

Ji atvirai dalijasi ir kitomis patirtimis

„Taip jau susiklostė, kad trys man brangiausios šeimos moterys mirė ant mano rankų. Todėl žinau, kaip sunku slaugyti sergantį artimąjį. Man labai svarbu palaikyti Sonatos sumanymą.

Artimiesiems reikia ne tik profesinių patarimų ar slaugos žinių – jiems būtina ir psichologinė pagalba. Tokia pagalbos linija gali tapti tikru gelbėjimosi ratu nuo perdegimo ir nevilties.“

Daugiau palaikymo slaugantiems savo artimuosius

S. Tomkevičienės sumanymą įgyvendinti imasi „Addere paramos fondas“. Žadama, kad pagalbos linija padės artimiesiems ne tik spręsti praktinius slaugos klausimus, bet ir suteiks galimybę išsikalbėti, pasidalinti savo rūpesčiais, atsigauti psichologiškai.

„Karalienės Silvios slaugos apdovanojimus Lietuvoje rengiame jau šeštus metus. Turime penkis puikius laimėjusius sumanymus, tačiau kol kas nė viena jų nėra iki galo įgyvendinta. Todėl šiemet kartu su Sonata nusprendėme patys imtis darbo ir padaryti viską, kad pagalbos linija artimiesiems atsirastų. Slaugydami žmones ligoninėje žinome, kad sergantieji nori kuo ilgiau likti savo namuose. O tai įmanoma tik tada, kai šalia yra padėti galintys artimieji. Todėl norime padėti artimiesiems“, – sako A. Kemežienė.

Asta Meschino ir Sonata Tomkevičienė
Asta Meschino ir Sonata Tomkevičienė | Yanan Li nuotr.

Šie metai – ypatingi

Jie yra paskutiniai, kai Lietuvos slaugytojai gali teikti savo sumanymus ir pretenduoti kartu su kitų Europos šalių slaugytojais tapti „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ laimėtojais. Sumanymus galima pateikti oficialioje varžytuvių svetainėje čia iki 2025 m. spalio 31 d. Dalyvauti gali visi Lietuvos slaugytojai ir slaugos studentai, turintys sumanymų, kaip pagerinti demencija ir kitomis ligomis sergančių ir slaugomų žmonių ir slaugytojų kasdienybę.

Parengta pagal „Addere Care“ pranešimą

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Budweiser says:
    8 mėnesiai ago

    Hmmm, švedai…, o kaip ten ruošiamasi slaugyti atbėgėlius ? Kaip žinia, didmiesčiuose jau daugiau nei pusė ne švedai. Policijai nebeįstengiant susitvarkyti su ginkluotomis grupuotėmis , kviečiasi kariuomenę. Lietuviai ir juos slaugyti bus kviečiami ?

    Atsakyti
    • Manau says:
      8 mėnesiai ago

      Jie irgi žmonės. Jei valstybė įsileidžia,- jų reikalas.

      Atsakyti
      • +++ says:
        8 mėnesiai ago

        Taip, islamistai irgi žmonės. Bet ir nacionalsocialistai – žmonės. Net esesininkai, ar enkavėdistai, kaip bebūtų keista – žmonės.

        Atsakyti
      • Budweiser says:
        8 mėnesiai ago

        Aš ne apie tai, klausimas yra :ar geltonplaukės lietuvaitės sugebės jiems tinkamai subines valyti ? Juk jų poreikiai ir reikalavimai visai kitokie.

        Atsakyti
  2. +++ says:
    8 mėnesiai ago

    O štai kanadiečiai jau milžino žingsniais artėja prie gerovės valstybės.
    2024 m. Kanadoje ligoninėse nužudyta apie 16 500 žmonių, tai sudaro 5 % visų mirčių. O iš viso nuo eutanazijos įteisinimo Kanadoje nužudyta apie 90 000 žmonių. (alexschadenberg.blogspot.com/)
    Žinoma, tai tik pradžia. O daugelis to net nesulauks, nes reprodukcinės sveikatos priežiūros dėka pacientai nužudomi dar prieš jiems gimstant:
    Remiantis naujais „Worldometer“ paskelbtais duomenimis, pernai pasaulyje buvo atlikta 45,1 mln. abortų, 2024 m. abortai tapo pagrindine mirties priežastimi pasaulyje – šios procedūros suvirš 42 proc. visų žmonių mirčių 2024 m.
    (laikmetis.lt/2024-m-abortai-tapo-pagrindine-mirties-priezastimi-pasaulyje/).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Simonas Gentvilas
Lietuvoje

S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą

2026 06 07
Elektrrinis traukinys
Lietuvoje

Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema

2026 06 07
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Istorija

Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

2026 06 07
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kalba

Seime vyks konferencija apie lengvai suprantamos kalbos svarbą Lietuvoje

2026 06 07
A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

2026 06 07
VDU Botanikos sode Prezidento Valdo Adamkaus premija apdovanota aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta šeštoji Prezidento V. Adamkaus premija

2026 06 07
Lagaminai, bagažas
Lietuvoje

VLK: išvykstant atostogauti nepamirškite vieno svarbaus dokumento

2026 06 06
Žemė
Lietuvoje

Šiemet sudaryta beveik 2,5 tūkst. naujų valstybinės žemės sklypų

2026 06 06
„Sodra“
Lietuvoje

Pasitikrinkite, kaip paskirstomos „Sodrai“ sumokėtos įmokos

2026 06 06
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale
Architektūra

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06
Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje
Lietuvoje

Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje

2026 06 06
FNTT
Lietuvoje

Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius išaugo iki 102 tūkst.

2026 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą
  • „Google“ sako, kad DI greitai pakeis apsipirkimo įpročius
  • Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema
  • Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

Kiti Straipsniai

Švedijos parlamentas

A. Guogis. Dėl Švedijos Riksdago rinkimų numatymo

2026 06 07
A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

2026 06 07
Leonidas Volkovas prie Migracijos departamento ir Krymo žemėlapio koliaže

V. Sinica. Dovanos priešams

2026 06 06
Telefonas

Ir viena naktis Nidoje gali baigtis šimtų eurų sąskaita už ryšį

2026 06 06
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06
Birutė Galdikas. Filmo Primatologų trijulė kadras

Sengirės kinas: Interviu su ruonių tyrėja dr. Vaida Surviliene

2026 06 05
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m.

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo

2026 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • skt. apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Apsinuodyti galima ir valgomais grybais

Apsinuodijimas: kaip elgtis nepatyrusiems grybautojams?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai