Lietuvos slauga tampa matoma tarptautinėje arenoje – Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė Silvia apdovanojo slaugytoją iš Kauno Sonatą Tomkevičienę. Renginys subūrė slaugos žinovus iš įvairių Europos šalių, o jo metu pristatyta ir lietuviška patirtis – slauga, kurioje rūpinamasi ne tik slaugomo žmogaus kūno, bet ir dvasiniais poreikiais.
Kauno klinikų slaugytojai Sonatai Tomkevičienei, laimėjusiai varžytuves Lietuvoje, Karalienė Silvia įteikė „Queen Silvia Nursing Award“ apdovanojimą už jautrų ir kartu labai praktišką sumanymą – pagalbos liniją artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.
„Dažnai artimieji lieka vieni su savo rūpesčiais. Jie pavargsta, bet nesiskundžia, nes gėdijasi ar bijo būti nesuprasti. Mano svajonė – kad jie turėtų, kur paskambinti, gauti paramą ir tiesiog išgirsti žodžius: jūs ne vieni“, – sako laureatė, slaugytoja S. Tomkevičienė.
Lietuvos slaugytojai jau šeštus metus turi galimybę dalyvauti Karalienės Silvios slaugos apdovanojimuose. Varžytuves Lietuvoje rengia slaugos namai „Addere Care“, kurie yra karalienės įkurtos organizacijos „Swedish Care International“ partneris Lietuvoje.
Švediška filosofija su lietuvišku prieskoniu
Šių metų iškilmėse karališkuosiuose rūmuose Lietuva sulaukė išskirtinio dėmesio. Renginyje, kuriame dalyvavo Švedijos sveikatos apsaugos ministras, pagyvenusių žmonių ir socialinių reikalų ministrė, mokslininkai, vaistų kūrėjai, ligoninių vadovai ir kiti slaugos žinovai, buvo pristatyta ir lietuviškos slaugos geroji patirtis.
Slaugos ligoninės „Addere Care“ komunikacijos vadovė Alina Kemežienė buvo pakviesta į diskusijų panelę, skirtą egzistencinei sveikatai. Joje kalbėta apie tai, kiek svarbu slaugant žmogų atliepti jo egzistencinius poreikius – ir ar tai apskritai įmanoma.
„Iš švedų perėmėme į asmenį nukreiptą slaugos filosofiją, kur svarbiausia – sergančiojo orumas. Tačiau greitai šiai slaugai suteikėme lietuvišką prieskonį – dvasinį palydėjimą. Kai žmogus susiduria su liga ar kančia, vien tablečių neužtenka – kyla rimtų egzistencinių klausimų.
Žmogaus kūnas, psichologija ir dvasiniai išgyvenimai yra glaudžiai susiję. Todėl savo komandą papildėme profesionaliais dvasiniais padėjėjais, kad galėtume atliepti ne tik fizinius, bet ir dvasinius poreikius. Džiaugiamės, kad galėjome pasidalinti realiais pavyzdžiais, kaip tai veikia praktikoje, ir įkvėpti kitus“, – sako A. Kemežienė.
Karalienė Silvia asmeniškai padėkojo „Addere Care“ komandai už tai, kad Lietuvoje jie nuosekliai diegia į asmenį nukreiptą slaugos kultūrą, remdamiesi „Silviahemmet“ fondo patirtimi. Šį fondą Karalienė įkūrė prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai jos mamai buvo nustatyta demencija – susidūrusi su žinių ir pagalbos trūkumu ji nusprendė įkurti švietėjišką fondą ir įgyvendinti pokyčius slaugoje.
Galimybė pristatyti lietuvišką slaugos patirtį tokio lygio renginyje – ženklas, kad mūsų šalies slaugos kultūra tampa matoma, vertinama ir gali būti įkvėpimas kitoms pasaulio valstybėms.
Asta Meschino: „Močiutė ilgiausiai prisiminė mano veidą“
Prie „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ Lietuvoje šiais metais prisijungė ir Asta Meschino, tapusi projekto geros valios ambasadore. Pakviesta ji sutiko nedvejodama, nes ši tema jai itin jautri.
„Ilgą laiką slaugiau savo močiutę, sergančią demencija. Mačiau, kaip ji pamažu viską užmiršta. Iš pradžių – kasdienius dalykus, vėliau – brangius žmones. Bet ilgiausiai prisiminė mane. Atrodė, kad kažkur giliai jos atmintyje išliko mūsų ryšys. Tai buvo ir jautru, ir skaudu“, – prisimena A. Meschino.
Ji atvirai dalijasi ir kitomis patirtimis
„Taip jau susiklostė, kad trys man brangiausios šeimos moterys mirė ant mano rankų. Todėl žinau, kaip sunku slaugyti sergantį artimąjį. Man labai svarbu palaikyti Sonatos sumanymą.
Artimiesiems reikia ne tik profesinių patarimų ar slaugos žinių – jiems būtina ir psichologinė pagalba. Tokia pagalbos linija gali tapti tikru gelbėjimosi ratu nuo perdegimo ir nevilties.“
Daugiau palaikymo slaugantiems savo artimuosius
S. Tomkevičienės sumanymą įgyvendinti imasi „Addere paramos fondas“. Žadama, kad pagalbos linija padės artimiesiems ne tik spręsti praktinius slaugos klausimus, bet ir suteiks galimybę išsikalbėti, pasidalinti savo rūpesčiais, atsigauti psichologiškai.
„Karalienės Silvios slaugos apdovanojimus Lietuvoje rengiame jau šeštus metus. Turime penkis puikius laimėjusius sumanymus, tačiau kol kas nė viena jų nėra iki galo įgyvendinta. Todėl šiemet kartu su Sonata nusprendėme patys imtis darbo ir padaryti viską, kad pagalbos linija artimiesiems atsirastų. Slaugydami žmones ligoninėje žinome, kad sergantieji nori kuo ilgiau likti savo namuose. O tai įmanoma tik tada, kai šalia yra padėti galintys artimieji. Todėl norime padėti artimiesiems“, – sako A. Kemežienė.
Šie metai – ypatingi
Jie yra paskutiniai, kai Lietuvos slaugytojai gali teikti savo sumanymus ir pretenduoti kartu su kitų Europos šalių slaugytojais tapti „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ laimėtojais. Sumanymus galima pateikti oficialioje varžytuvių svetainėje čia iki 2025 m. spalio 31 d. Dalyvauti gali visi Lietuvos slaugytojai ir slaugos studentai, turintys sumanymų, kaip pagerinti demencija ir kitomis ligomis sergančių ir slaugomų žmonių ir slaugytojų kasdienybę.
Parengta pagal „Addere Care“ pranešimą
Hmmm, švedai…, o kaip ten ruošiamasi slaugyti atbėgėlius ? Kaip žinia, didmiesčiuose jau daugiau nei pusė ne švedai. Policijai nebeįstengiant susitvarkyti su ginkluotomis grupuotėmis , kviečiasi kariuomenę. Lietuviai ir juos slaugyti bus kviečiami ?
Jie irgi žmonės. Jei valstybė įsileidžia,- jų reikalas.
Taip, islamistai irgi žmonės. Bet ir nacionalsocialistai – žmonės. Net esesininkai, ar enkavėdistai, kaip bebūtų keista – žmonės.
Aš ne apie tai, klausimas yra :ar geltonplaukės lietuvaitės sugebės jiems tinkamai subines valyti ? Juk jų poreikiai ir reikalavimai visai kitokie.
O štai kanadiečiai jau milžino žingsniais artėja prie gerovės valstybės.
2024 m. Kanadoje ligoninėse nužudyta apie 16 500 žmonių, tai sudaro 5 % visų mirčių. O iš viso nuo eutanazijos įteisinimo Kanadoje nužudyta apie 90 000 žmonių. (alexschadenberg.blogspot.com/)
Žinoma, tai tik pradžia. O daugelis to net nesulauks, nes reprodukcinės sveikatos priežiūros dėka pacientai nužudomi dar prieš jiems gimstant:
Remiantis naujais „Worldometer“ paskelbtais duomenimis, pernai pasaulyje buvo atlikta 45,1 mln. abortų, 2024 m. abortai tapo pagrindine mirties priežastimi pasaulyje – šios procedūros suvirš 42 proc. visų žmonių mirčių 2024 m.
(laikmetis.lt/2024-m-abortai-tapo-pagrindine-mirties-priezastimi-pasaulyje/).