Vyriausybė šiandien patvirtino 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšų paskirstymą, pagal kurį krašto apsaugos sistemai ir kitoms institucijoms skiriama 710,5 mln. eurų. Lėšos paskirstytos vadovaujantis Valstybės gynybos fondo įstatyme numatytais tikslais ir bus panaudotos nacionalinės divizijos vystymui, Vokietijos brigados infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai, civilinės saugos stiprinimui.
„Valstybės gynybos fondo lėšos sudaro apie 15 procentų viso gynybos biudžeto – absoliučiai didžioji jų dalis nukreipta tiesiogiai gynybos poreikiams. 504,7 mln. eurų skiriame nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti. Prioritetu išlieka ir Vokietijos brigados priėmimo infrastruktūra bei kontrmobilumo stiprinimas – tai investicijos, kurios tiesiogiai stiprina Lietuvos apginamumą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Nacionalinė divizija
Didžioji šių lėšų dalis bus skiriama nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti. Finansavimas bus įgyvendinamas per Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos, kuri vykdys vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, tankų, tankų simuliacinių sistemų įsigijimus. Tai vienas esminių prioritetų, siekiant užtikrinti nacionalinės divizijos kovinio pajėgumo išvystymą.
49 mln. eurų skiriama Vokietijos vadovaujamos NATO brigados veiklai reikalingai infrastruktūrai vystyti Rūdninkų kariniame poligone. Projektą įgyvendins Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos. Šios investicijos padės stiprinti sąjungininkų buvimą Lietuvoje, padės tobulinti priimančiosios šalies paramos sistemą ir didins viso regiono saugumą.
Kontrmobilumo priemonėms numatyta 34,7 mln. eurų. Už šią sumą numatyta įsigyti minų, sprogmenų, minavimo sistemų ir kitų inžinerinėms kliūtims reikalingų priemonių.
Karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai skiriama 87 mln. eurų. Finansavimas bus įgyvendinamas per Susisiekimo ministeriją, gerinant privažiuojamuosius kelius prie Pabradės ir Rūdninkų karinių poligonų bei stiprinant priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą. Šios investicijos svarbios ne tik kariniams poreikiams, bet ir regionų infrastruktūros plėtrai bei ekonominiam gyvybingumui skatinti.
Civilinės saugos stiprinimui skiriama 35 mln. eurų, juos administruos Vidaus reikalų ministerija. Investicijos bus nukreiptos į priedangų infrastruktūros plėtrą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos modernizavimą, veikatos apsaugos sistemos atsparumo didinimą.
Gynybos fondo lėšas sudaro valstybės biudžeto pajamos, gautos iš pelno, akcizų, gyventojų pajamų, nekilnojamo turto ir kitų mokesčių, saugumo įnašo ir kitų Valstybės gynybos fondo įstatyme numatytų finansavimo šaltinių. Prie fondo savanoriškai gali prisidėti kiekvienas – tiek gyventojai, tiek verslas.
Valstybės gynybos fondas yra viena svarbiausių priemonių, užtikrinančių ilgalaikį ir tvarų Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimą. Fondo paskirtis – kaupti ir nukreipti lėšas strategiškai reikšmingiems gynybos, civilinės saugos ir nacionalinio saugumo projektams, kurie didina valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
