Paveldo komisija ragina atsakingas institucijas įtraukti paveldą į žaliosios pertvarkos politiką

Rugsėjo 26 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija priėmė sprendimą, kuriuo ragina Vyriausybę ir Kultūros ministeriją įtraukti paveldą į Lietuvos žaliosios pertvarkos politiką, nes kultūros paveldas gali būti sprendimas kovojant su klimato kaita.

Klimato kaita

Klimato kaita keičia mūsų aplinką, kelia grėsmę miestams, kraštovaizdžiams ir kultūros paveldui. Tačiau paveldas – ne tik pažeidžiamas objektas, bet ir sprendimų dalis: jis pats savaime yra ilgaamžiškumo ir išteklių tausojimo pavyzdys.

Jo išsaugojimas ir atsakingas naudojimas gali tapti viena iš priemonių, padedančių įveikti klimato krizę ir kurti tvaresnę visuomenę. Paveldas pats savaime yra atsakingo naudojimo pavyzdys. Istoriniai pastatai, miestų audinys ir kultūriniai kraštovaizdžiai kuria jau egzistuojančią aplinką, kuri mažina poreikį statyti naujus pastatus ir švaistyti išteklius.

„Žaliausi pastatai – tie, kurie jau pastatyti“, – pabrėžia Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Skaičiuojant viso pastato gyvavimo ciklo sąnaudas paaiškėja, kad net ir turint didesnius eksploatacinius kaštus, senųjų pastatų naudojimas dažnai sukelia mažesnį poveikį aplinkai nei naujos statybos.

Šie pastatai statyti iš vietinių, natūralių medžiagų, kurių gamyba reikalavo mažiau energijos, o jų ilgaamžiškumas reiškia, kad jau investuota energija (vadinamoji įkūnyta energija) tarnauja ilgiau.

„Dažnai paveldas klaidingai suvokiamas kaip „neveiksmingas“, nes jo pastatai turi senus langus ar pralaidesnes sienas. Tačiau ieškant sprendimų, kurie subalansuotų paveldo išsaugojimą ir klimato kaitos švelninimą, galima sumažinti energijos nuostolius nepakenkiant kultūrinei vertei“, – pabrėžia V. Ščiglienė.

Poveikio klimatui mažinimas

Anot Paveldo komisijos, kultūros paveldas jau pats savaime prisideda prie poveikio klimatui mažinimo – jį naudojant vietoje naujų statinių statybos tausojami ištekliai, vietinių medžiagų naudojimas trumpina tiekimo grandines ir mažina transporto poveikį aplinkai, palaikomi vietos amatai, mažėja atliekų ir transporto tarša.

„Paveldo išsaugojimas prisideda prie ekonomikos ir socialinio gyvenimo: restauravimas ir pritaikymas sukuria darbo vietas, ypač regionuose; kultūros turizmas palaiko smulkųjį verslą ir vietos ekonomiką; saugomas paveldas stiprina bendruomenių tapatybę ir įvairovę“, – pažymi Paveldo komisijos pirmininkė.

Pagrindiniai Paveldo komisijos patarimai Vyriausybei ir Kultūros ministerijai

✅Atsižvelgiant į rengiamą Lietuvos prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektą, įtraukti paveldą atskiru sektoriumi, siekiant Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytų uždavinių. 

✅ Atsižvelgiant į rengiamą Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektą, įtraukti priemones, susijusias su kultūros paveldu, į savivaldybių prisitaikymo prie klimato kaitos planus. 

✅Parengti kultūros sektoriaus klimato neutralumo planą bei prisitaikymo prie klimato kaitos planus UNESCO pasaulio paveldo vietovėms.

✅Įtraukti paveldo ir klimato kaitos sąveikos temas į Nacionalinę darbotvarkę kultūros pirmenybėms ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti.

✅Atnaujinti Lietuvos kultūros politikos strategiją, įtraukiant žaliosios pertvarkos ir klimato neutralumo tikslus bei panaudojant kultūros paveldo ir kultūrinių kraštovaizdžių galimybes, skatinant atsakingo valdymo ir pakartotinio naudojimo etiką. 

✅Stiprinti archeologijos vaidmenį tarpdisciplininiuose klimato kaitos tyrimuose, kad būtų geriau suprasti visuomenių atsparumo modeliai ir numatomi ateities scenarijai.

✅Sumanyti klimato kaitos poveikio paveldui tyrimus.

✅Plėsti kultūros paveldo sektoriaus įsitraukimą į klimato kaitos švelninimo politiką – per švietimą, mokymus ir naujoviškus sprendimus.

✅Derinti pastatų energinio naudingumo reikalavimus su paveldo išsaugojimu. 

✅ Sudaryti galimybę kultūros paveldo pastatų valdytojams gauti tikslinį finansavimą kultūros paveldo pastatų energinio naudingumo didinimui, skatinant atsakingą valdymą ir pakartotinį naudojimą.

✅Vertinti atsinaujinančiųjų energijos projektų poveikį kultūriniams kraštovaizdžiams ir tradiciniam bendruomenių gyvenimo būdui.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir gerinimo klausimais.

Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.