Rugsėjo 19–26 d., Vilniuje, vyks net septyni Paveldo komisijos rengiami išskirtiniai renginiai, kurie leis paveldą patirti įvairiais pjūviais – nuo architektūros ir istorijos iki muzikos bei fotografijos.
Valstybinė kultūros paveldo komisija švenčia 30-ąsias veiklos metines ir kviečia į paveldą pažvelgti naujai. Kas slypi už uždarų senamiesčio kiemelių durų?
Pastatų ir žmonių istorijos
Kokias istorijas gali papasakoti pastatai, o kokias – žmonės, kūrę mūsų paveldosaugos sistemą prieš tris dešimtmečius?
Rugsėjį ir spalį laukia renginiai, kurie atvers netikėtas erdves, pakvies pažinti mažiau matomą miesto veidą ir baigsis ypatingu kino vakaru, pasakojančiu, kaip buvo kuriama ši istorija, – rašoma Paveldo komisijos pranešime žiniasklaidai.
Europos paveldo dienos: paveldo patirtys sukakties metais
Pirmąją savaitę Rūdninkų g. 13 pastate bus diskutuojama apie gotikinių rūsių įveiklinimo galimybes. Čia pat vyks dr. Vilmos Losytės paskaita apie tai, kaip paveldas gali prabilti šiuolaikinio žmogaus kalba. O vakarą užbaigs smuikininkės Barboros Valiukevičiūtės-Žeižytės koncertas „Renesanso aušra“.
Rugsėjo 20-ąją, šeštadienį, vyks ypatinga kelionė po Vilniaus senamiestį – pažintinis pasivaikščiojimas „Šiek tiek mažiau fasadų“ po 30 kiemelių. Trisdešimt erdvių pasirinktos neatsitiktinai. Kiekvienas kiemelis taps simboline nuoroda į tris dešimtmečius trunkantį Paveldo komisijos darbą.
„Kaip ir šie „užkulisiniai“ miesto kampeliai, taip ir institucijos veikla dažnai vyksta ne fasadinėje, o kasdieniame, mažiau matomame darbe. Bendraujant su regionais, sprendžiant bendruomenių problemas, atstovaujant paveldo interesams aukščiausiuose lygmenyse“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Antrąją savaitę laukia plati programa – rugsėjo 26 d. vyks dr. Viltės Janušauskaitės paskaita apie paveldo tvarkybos istoriją Europoje ir Lietuvoje. Ikonografinės medžiagos paroda „Mūro kelias: susigražinta pastato istorija“ bei brolių Algimanto ir Mindaugo Černiauskų naujausio fotografijų albumo pristatymas.
Spalio 15 d. – sukakties minėjimas Skalvijoje
Sukakties metų kulminacija – spalio 15 d. renginys Skalvijos kino centre. Renginio ašimi taps diskusija apie sąmoningumą kultūros paveldo srityje. Kaip paveldas gali ir turi būti įtrauktas į švietimą nuo pat mokyklos suolo, kad ateities kartos augtų suprasdamos savo kultūrinės aplinkos vertę.
„Paveldas neatsiejamas nuo nacionalinio saugumo. Jis stiprina visuomenės atsparumą, formuoja tapatybę ir kolektyvinę savivertę. Diskusijoje bus ieškoma atsakymų, kaip sąmoningas požiūris į paveldą padeda ne tik išsaugoti praeities ženklus, bet, svarbiausia, kurti tvirtesnę visuomenės ateitį“, – priduria pirmininkė V. Ščiglienė.
Programą praturtins meninis kūrinys, tapęs trumpametražiu filmu „Balta tamsa“. Jame Vilniaus senamiesčio kontekstui svetimi ant Išganytojo kalvos Misionierių ansamblyje pastatyti pastatai paskandinami rūke. Tai kūrinys, kuris meno dėka laikinai eliminuoja tai, ko iš esmės negalėjo sustabdyti sistema.
„Renginio metu taip pat bus pristatytas naujas leidinys „Kai kalba įvykiai“, kuriame apžvelgiami svarbiausi pastarųjų penkerių metų Paveldo komisijos darbai. Vienas jų – būtent Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas, pateikęs ne tik įžvalgas, bet ir siūlymus ką daryti, kad tokie atvejai nesikartotų“, – papildo ji.
Programą užbaigs specialiai minėjimui sukurta šiuolaikinė dokumentika „Paveldo komisijai – 30: ten, kur gyvena atmintis“. Tai filmas, tampantis savotišku Lietuvos paveldosaugos metraščiu.
Jame pirmą kartą atskleidžiami iki šiol negirdėti liudijimai ir pasakojimai apie tai, kaip buvo kuriama Valstybinė kultūros paveldo komisija, kokia misija jai buvo patikėta prieš tris dešimtmečius ir kokių tikslų vedina ji dirbo per šiuos metus.
Netrukus po renginio visuomenė galės susipažinti su dokumentinio filmo ir leidinio rezultatais.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusiu.
