Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis?

Gegužės 27 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Paveldo komisija) posėdyje buvo svarstytas užsienio šalių karių palaidojimo bei susijusių atminties vietų klausimas (istorinės atminties įamžinimo kontekste).

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis, kurią mes turime puoselėti, saugoti ir vertinti?

Diskutuojama buvo ir apie visų istorinių laikotarpių karinių konfliktų aukų, kapinių, palaidojimo ir užkasimo vietų priežiūros teisinės bazės bei institucinės sistemos nebuvimo problemą, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Svarstant šiuos sudėtingus klausimus ypač svarbu remtis žinovų nuomone“, – tvirtina Paveldo komisija.

Šiandienos kontekste svarbus 2016 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkų atliktas fundamentalus tyrimas „Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės“, kurio rezultatas – kolektyvinė monografija „Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016).

Tyrimu siekta nustatyti esamas ir galimas grėsmes, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo vietomis ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo tų vietų valdymo.

Reiktų paminėti ir šių metų gegužės 6 d. Vilniaus universitete vykusias diskusijas karo, paveldo, atminties ir ideologijos temomis, kurias aptariant išryškėjo šios srities žinovų nuomonės nepaisymo problema (Gegužės 6 d. diskusija Vilniaus universitete „Heritas“ svarbu: karas ir paveldas).

2022 m. birželio 8 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje, svarstant įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekto“, buvo pasiūlyta į diskusijas kviesti ir paveldo apsaugos žinovus.

Dar 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministras, reaguodamas į pastarojo meto naujienas ir visuomenėje tvyrančias nepakantumo sovietiniams reliktams nuotaikas, priėmė įsakymą Nr. ĮV-417 „Dėl kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-150 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo bruožų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nustatė, kad sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinamos vietos (išskyrus neveikiančiose kapinėse, palaikų laidojimo ar užkasimo vietose esančius kapus ir antkapius), kuriuose vaizduojami nacistiniai ar sovietiniai simboliai, partijų veikėjų atvaizdai, skulptūros, užrašai ar kiti simboliai.

Paveldo komisija pritaria šiam dokumentui, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į problemos kompleksiškumą, tvarios valdymo sistemos sukūrimą.

Paveldo komisija pabrėžia, kad nors Sovietų Sąjungos karių didesnioji palaidojimo vietų dalis yra oficialiai priskirta (tai paveldėta iš sovietmečio) kultūros paveldo sričiai, o paveldosaugos teisė ir sistema šiandien yra pagrindinė priemonė šioms vietoms administruoti, reikėtų ieškoti kitų alternatyvų – karių kapai, kapinės, palaidojimo ir užkasimo vietos turi būti administruojamos ne kaip kultūros paveldo vietos.

Paveldo komisija atkreipia dėmesį į problemos įvairiapusiškumą, todėl ją spręsti siūlo kompleksiškai:

1. kalbėti ne vien apie sovietinių karių kapų palaidojimo vietas, bet ir apie kitų užsienio šalių karių palaidojimus ir jų priežiūrą;

2. sukurti bendrą visų istorinių laikotarpių karinių konfliktų aukų, kapinių, palaidojimo ir užkasimo vietų priežiūros teisinę bazę bei institucinę sistemą;

3. valdymo sistemoje turėtų dalyvauti ne tik Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bet ir Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijos.

Šie pasiūlymai sutampa su minėtoje monografijoje išsakytu mokslininkų požiūriu.

Nors sovietinių karių palaidojimo vietos saugomos kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės, kyla klausimas: ar tikrai visos užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis, kurią mes turime puoselėti, saugoti ir vertinti?

„Dauguma sovietinių karių kapinių neturėtų likti įpaveldintos. Tačiau kai kurios kapinės pačios savaime yra pasakojimas, bylojantis apie sudėtingą, daugiasluoksnę ir dažnai trauminę mūsų šalies istoriją.

Užsienio šalių karių, ypač Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių, kapinių klausimas yra sudėtingas ir kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti atskirai, pasitelkiant šios srities žinovus,“ – teigiama Paveldo komisijos pranešime.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.