Kiaušiniai yra vienas universaliausių gaminių kulinarijoje, o tinkamai juos ruošiant – itin vertingas maistas, gausus lengvai įsisavinamų baltymų ir kūnui reikalingų vitaminų. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ funkcinės mitybos partneris, atkreipia dėmesį, kad kiaušinių naudą nulemia jų ruošimo būdas. Pasak jo, ilgai keptame pyrage kiaušiniai tarnaus tik kaip kulinarinis ingredientas, o naudos sveikatai suteiks nepervirti ar lengvai kepti kiaušiniai.
„Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius teigia, kad kiaušiniai yra viena dažniausiai pirkėjų krepšeliuose atsiduriančių pirmo būtinumo prekių.
„Maximos“ atstovas priduria nesistebintis, kodėl kiaušiniai yra tokia populiari prekė, juk jie – universalūs, maistingi, vieni geriausių baltymų šaltinių ir tinkantys visai šeimai.
Kiaušinių naudą žmogaus organizmui pabrėžia ir gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, pasak kurio, kiaušiniai yra vieni lengviausiai įsisavinamų baltymų šaltinių žmogaus organizmui – vidutiniškai viename kiaušinyje yra apie 7 g baltymų ir 70 kalorijų.
„Klaidingai manoma, kad kiaušinio išorinė dalis – baltymas, turi didžiausią baltymų kiekį. Iš tiesų visos maistinės medžiagos yra sukauptos trynyje, o taip pat ir 50 proc. visų kiaušinyje esančių baltymų“, – pasakoja gydytojas dietologas.
Kiaušiniai – svarbūs ir nervų sistemai
Kiaušiniuose, anot E. Grišino, taip pat gausu ir organizmui naudingų riebalų, seleno, cinko, geležies, vitamino D, cholino. Pastarasis itin svarbus kepenų sveikatai bei nervų sistemai – nuotaikos ir atminties kontrolei, o žmogaus raumeninis audinys šią medžiagą naudoja reguliuoti raumenų jėgą.
„Pakankamas cholino suvartojimas yra siejamas su žemesniu širdies ir kraujagyslių rizikos laboratoriniu rodikliu – homocisteino kiekiu kraujyje, mažesne depresijos, nerimo sutrikimų, kepenų suriebėjimo rizika. Būtent dėl šios priežasties rekomenduočiau, esant galimybei, įtraukti kiaušinius į mitybos racioną“, – kalba „Maximos“ funkcinės mitybos partneris E. Grišinas ir priduria, kad norint iš šio produkto gauti maksimalią naudą organizmui, reikia mokėti ir tinkamai jį paruošti.
Sveikiausias būdas paruošti kiaušinius
Gydytojas dietologas pasakoja, kad trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra labiau naudingesnis nei iškeptas. Mat toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Be to, virto kiaušinio baltymas yra lengviau virškinamas bei pasisavinamas žmogaus organizmo.
Vis dėlto jis pažymi, kad tiek virimas, tiek kepimas yra tinkami būdai paruošti kiaušinį, tačiau kepti juos reikėtų lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviestu. Anot E. Grišino, kuo ilgiau kiaušiniai termiškai apdorojami, tuo daugiau naudingųjų medžiagų jie praranda. Todėl pyrage ar apkepe kiaušiniai puikiai atlieka kulinarinę funkciją, bet nebetenka vertės sveikatai.
Gydytojas dietologas dalinasi, kad remiantis įvairiais tyrimais, kiaušinių nereikėtų termiškai apdoroti ilgiau nei 12–15 minučių, jeigu iš jų tikimasi naudos kūnui.
„Skirtingų šaltinių duomenimis, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 20 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų. Pavyzdžiui, kepant pyragą valandą, kiaušiniuose esančio vitamino D gali sumažėti apie 40 proc. Tuo tarpu, ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje esančių itin svarbių antioksidantų – karotinoidų zeksantino ir liuteino – gali sumažėti beveik per pusę. Be to, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku. Taigi, kaltas ne kiaušinis, bet tai, kaip mes elgiamės su šiuo produktu“, – kalba „Maximos“ funkcinės mitybos partneris E. Grišinas.
Tai gal geriau žali?
Nors perteklinis terminis apdorojimas kenkia kiaušinių maistingumui, anot gydytojo dietologo, tinkamai išvirtas ar pakeptas kiaušinis įsisavinamas geriau – termiškai apdorotų kiaušinių baltymų pasisavinimas yra dukart efektyvesnis nei vartojant žalius kiaušinius.
Nors termiškai neapdoroti kiaušiniai yra galimi vartoti, pavyzdžiui, iš jų gaminant majonezą, kokteilius, įvairius desertus, kaip kad itališką tiramisu, vis tik dėl maisto saugos, patartina rinktis juos pasterizuotus. Tokių kiaušinių lukštas yra apdorotas karščiu, siekiant neutralizuoti salmonelės bakterijas, aptinkamas ant kiaušinių lukštų. Šių bakterijų keliama rizika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius gali būti nesaugu, jeigu jų lukštas buvo pažeistas, įskilęs.
„Trumpai apibendrinant daugiausiai naudos sveikatai suteiks virtas arba ant trupučio riebalų lengvai keptas kiaušinis – ne per aukštoje temperatūroje ir ne ilgiau nei 15 minučių. Taip pat būtina pasirinkti tinkamą garnyrą. Vadinamieji angliški pusryčiai savo maistine verte neprilygsta virtiems arba lengvai pakeptiems kiaušiniams, patiekiamiems su šaukšteliu majonezo, rieke duonos bei šviežiomis daržo salotomis ar fermentuotomis daržovėmis“, – teigia „Maximos“ funkcinės mitybos partneris E. Grišinas.
Kiaušinis naudingas ne visiems
Nepaisant visų gerųjų savybių, kiaušiniai kai kuriems asmenims gali kelti nemalonius virškinamojo trakto veiklos sutrikimus, ypatingai netoleruojantiems kiaušinio baltymo ar turintiems jam alergiją.
„Kiaušinio baltymuose esantys glikoproteinai gali sukelti specifinį imuninį atsaką, pasireiškiantį ne tik pilvo pūtimu, nevirškinimo pojūčiu, bet ir bėrimais, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar net astmos požymiais. Todėl žmonės, kovojantys su virškinimo trakto problemomis, neaiškios kilmės bėrimais, turėtų atkreipti dėmesį į savo dietos struktūrą, pamėginti susekti valgomo maisto ir savijautos sąsają, kreiptis į gydytojus alergologus, gastroenterologus, dietologus, siekiant išsiaiškinti negalavimų priežastis“, – teigia gydytojas dietologas E. Grišinas.
Parengta pagal „Maximos“ pranešimą
