Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad vasarą, prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir užsukti į gydytojo kabinetą, kuris atliks nuodugnią sveikatos apžiūrą, peržiūrės atliktus skiepus. Pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, 6–7 metų vaikai pakartotinai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, taip pat nuo tymų, epideminio parotito bei raudonukės. 15–16 m. paaugliams reikia pakartotinai pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
Specialistų teigimu, pernai Lietuvoje fiksuotas netikėtas kokliušo atvejų šuolis – per metus užregistruoti net 898 susirgimai, kai 2023-aisiais jų buvo tik 7, o 2022-aisiais – vos 3. Daugiausia atvejų nustatyta tarp vaikų iki 17 metų – ši grupė sudaro daugiau kaip 60 proc. visų susirgusiųjų. Specialistai įspėja: jei vaikas ima varginamai, spazmiškai kosėti, ypač naktimis, o simptomai nepraeina – gali būti, kad tai ne peršalimas, o itin užkrečiamas kokliušas. Ši bakterinė infekcija ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams, nes gali sukelti rimtų komplikacijų.
Kokliušą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar net kalbant. Vienas sergantis žmogus gali užkrėsti iki 15 kitų, o liga gali būti platinama net tris savaites. Jei pradedami vartoti antibiotikai, šis laikotarpis sutrumpėja iki penkių dienų.
„Užsikrėsti labai lengva, o pradžioje simptomai dažnai primena įprastą peršalimą. Todėl liga gali būti neatpažinta, o per tą laiką lengvai perduodama aplinkiniams“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Didžiausią riziką susirgti kokliušu turi vaikai iki 4 metų, ypač kūdikiai iki 6 mėnesių. Jų imuninė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, o vakcinacijos schema dar nebaigta, todėl jie išlieka itin pažeidžiami. Be to, šiai amžiaus grupei dažnai išsivysto sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, dehidratacija, traukuliai, ausų uždegimas ar net neurologiniai sutrikimai.
„Mažieji dažnai užsikrečia nuo vyresnių šeimos narių, kurie patys net nežino, kad serga, nes suaugusiesiems kokliušas gali pasireikšti tik kaip užsitęsęs kosulys. Taip pat neretai infekcija plinta vaikų darželiuose, ypač kai grupėse būna daug neskiepytų vaikų ar leidžiama atvesti kosinčius vaikus“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Nuo nestipraus kosulio iki naktinių priepuolių
Liga vystosi trimis stadijomis. Pirmoji – vadinamoji katarinė – primena virusinį peršalimą: sloga, nestiprus kosulys, nežymus karščiavimas. Būtent ši stadija klastingiausia, nes ligonis jau platina bakteriją, tačiau dažnai dar nesikreipiama į medikus.
Antrojoje – paroksizminėje – stadijoje kosulys tampa stiprus, spazminis, dažniausiai pasireiškia naktimis, iškosima daug tirštų gleivių, gali prasidėti vėmimas.
„Naktiniai kosulio priepuoliai – vienas aiškiausių požymių, leidžiančių įtarti kokliušą. Kūdikiams ši stadija pavojinga – gali sutrikti kvėpavimas ar net sustoti. Dažniausiai tokiu atveju vaikas guldomas į ligoninę“, – sako K. Šnirpūnienė.
Trečioji – sveikimo stadija – gali trukti net iki dviejų mėnesių. Nors temperatūra jau nebūna pakilusi, lieka varginantis dirginantis kosulys, kvėpavimo takai išlieka jautrūs ir imlūs kitoms infekcijoms.
Atpažinimas ir gydymas
Atpažinti kokliušą vien iš simptomų sudėtinga. Pasak vaistininkės, būtina pasitarti su gydytoju, jei karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas, o kosulys – ilgiau nei dvi savaites.
„Vaistinėje dažnai girdime tėvus sakant, kad vaikas kosėja jau ilgą laiką, tačiau negauna tinkamo gydymo. Tokiais atvejais visada rekomenduojame kreiptis į gydytoją ir išsitirti – negydomas kokliušas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač mažiems vaikams“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.
Kokliušas diagnozuojamas paėmus nosiaryklės ar gerklės tepinėlį bei atlikus kraujo tyrimą. Gydymui skiriami antibiotikai, kurie dažniausiai vartojami dvi savaites. Taip pat naudojami bronchus plečiantys ir atsikosėjimą lengvinantys vaistai.
„Priepuolio metu ligonį reikia pasodinti ir truputį palenkti į priekį, kad neužspringtų gleivėmis. Svarbu daug ilsėtis, gerti daug skysčių, valgyti dažnai ir mažomis porcijomis. Maistas turi būti šiltas ir skystesnės konsistencijos, kad nekeltų papildomo dirginimo“, – pataria vaistininkė.
Persirgus kokliušu, patariama stiprinti imunitetą – vitaminais, žoliniais preparatais. Taip pat svarbu kurį laiką nevesti vaiko į kolektyvą, kad jis būtų apsaugotas nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų.
Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ pranešimą
