Lietuvą, kaip ir daugelį Europos šalių šturmuojant karščio bangoms, sveikatos priežiūros specialistai įspėja ir apie išaugusius dehidratacijos atvejus. Svarbiausia – įsiklausyti į save ir gerti vandenį, kai jaučiamas troškulys, o ne per prievartą, kad nepakenkti savo organizmui.
„Kiekvienas žmogus skiriasi savo ūgiu, svoriu, fiziniu aktyvumu, ligomis, amžiumi, todėl pasakyti, kiek tiksliai vandens reikia išgerti per dieną – būtų klaidinga, nes tai labai individualu. Sveikatos priežiūros institucijos paprastai pataria išgerti bent jau 8 stiklines vandens, kurios atitinka maždaug 2 litrus, tačiau svarbiausia – įsiklausyti į save, klausyti savo kūno“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Kiek vandens gerti?
Nuovargis, vidurių užkietėjimas, galvos skausmas, sausa oda ir lūpos bei trapūs plaukai ir nagai, nuolatinis troškulys, taip pat geras rodiklis suprasti, ar organizmas pakankamai aprūpintas vandeniu, yra šlapimas, kuris turėtų būti šviesiai gelsvos spalvos, skaidrus.
„Ypač atsargiai reikėtų elgtis šiltuoju sezonu ir nepamiršti visuomet su savimi turėti papildomų vandens atsargų. Karštą vasaros dieną pirmasis įspėjimas, kad trūksta skysčių – troškulys ir prakaitavimas, todėl reikia išgerti šiek tiek didesnį kiekį vandens negu įprastai“, – įspėja L. Vanagaitė.
Aktyviems, suaugusiems vyrams išgeriamo vandens kiekis turėtų svyruoti 3 – 4 litrų, o moterims – 2 – 3 litrų. Net apie 20 proc. visos dienos suvartojamo vandens yra gaunama iš maisto, todėl ir sultingi vaisiai bei daržovės gali padėti padidinti vandens kiekį organizme. Visgi, vien geriant arbatą, kavą arba valgant sriubas, pakankamas skysčių kiekis organizme negali būti palaikomas.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pažymėjo, kad vanduo sudaro net 60 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio ir apsaugo mus nuo perkaitimo bei atšalimo, sutepa sąnarius, apsaugo jautrius audinius, padeda įsisavinti medžiagas. Dehidratacija kenkia visoms organizmo funkcijoms, širdies ir kvėpavimo sistemoms, o netekus 15–20 proc. vandens, netgi kyla pavojus gyvybei.
Galvos skausmas – ne tik nuo skysčių trūkumo, bet ir pertekliaus
„Tačiau kartais gali pasitaikyti ir atvejų, kai suvartojama per didelis vandens kiekis, tai vadinama – intoksikacija, apsinuodijimas vandeniu. Vandens perteklius praskiedžia elektrolitus kraujyje, ypač natrį. Sumažėjus natrio kiekiui gali prasidėti hiponatremija. Inkstai vidutiniškai per dieną gali pašalinti 20 – 28 litrų vandens. Rodos, labai daug, bet per valandą jie negali atsikratyti daugiau 0,8 – 1 litrų vandens, todėl ypač esant mažam fiziniam aktyvumui, sėdimo darbo ar ramybės būsenoje neturėtume per valandą išgerti daugiau kaip 1 litro vandens“, – dalijasi vaistininkė.
Ypač pavojinga, kai visą dieną vartojama mažai skysčių arba visai nevartojama, o paskui bandoma juos atsakyti išgeriant per didelį jų kiekį.
„Suvartojus per didelį vandens kiekį galime jausti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sunkesniais atvejais galimas padidėjęs kraujospūdis, mieguistumas, raumenų silpnumas, sunkus kvėpavimas“, – priduria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kokį vandenį gerti ir su kuo užsigerti vaistus?
Daugelis į gazuotą vandenį yra linkę žvelgti skeptiškai, kad tai gali kenkti sveikatai, tačiau, pasak vaistininkės gazuotas vanduo yra viena geriausių alternatyvų iš gaiviųjų ir saldžiųjų gėrimų. Gazuotas vanduo ypač padeda virškinimui, pagerina rijimą, padidiną sotumo jausmą ir mažina vidurių užkietėjimą.
Vanagaitė pataria kartu su vaistais nevartoti labai šalto vandens, nes organizme patekęs šaltas vanduo pirma yra sušildomas iki kūno temperatūros ir tik vėliau absorbuojami vaistai ar maisto papildai. Taip pat tinkama vandens temperatūra ir jo kiekis užtikrina tablečių ir kapsulių praleidimą pro stemplę.
Vaistininkė pažymėjo, kad osteoporozei gydyti skirti vaistai, dažniausiai vartojami tuščiu skrandžiu, todėl juos vartojant būtina išgerti didesnį kiekį vandens ir netgi iškart po patariama bent jau 20 minučių pagulėti.
„Visiems pacientams pabrėžiame, kad vanduo padeda vaistui prasiskverbti iš burnos tiesiai į skrandį ir plonąją žarną, absorbuotis. Jeigu vaistas nuryjamas su per mažu kiekiu vandens, vaistas gali veikti netinkamai ir netgi sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, aspirinas, vaistai nuo skausmo, vartojant juos tuščiu skrandžiu ir neužgeriant pakankamu kiekiu vandens gali padidėti rizika susirgti skrandžio, stemplės ligomis“, – pabrėžė vaistininkė ir priduria, kad vartojant bent dvejus vaistus ar maisto papildus, jų suderinamumą nemokamai galima pasitikrinti kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“.
