J. Vaiškūnas. Liepos danguje – Sietyno ir Jupiterio sugrįžimas bei meteorų žybsniai

Giedrų liepos naktų danguje, kaip ir birželyje, išsiskirs Didysis vasaros trikampis su savo ryškiausiomis trijų žvaigždynų žvaigždėmis: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, ryčiau ir gerokai aukščiau jo – Denebas, o tiesiai virš jo – ryškioji Vega. Vakaruose išsiskirs Jaučiaganis su ryškiuoju – Arktūru.

Šiaurės vakaruose išryškės žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja su po ja švytinčiuoju didžiuoju Pegaso kvadratu ir Andromedos žvaigždžių eile. Atviroje vietovėje palei pietų ir pietvakarių horizontą galima bus susirasti ryškiausią Skorpiono žvaigždę – rausvąjį Antarį.

Vėl pasirodys Jupiteris

Vakaro žarose už vakarų horizonto nyrančiame Liūto žvaigždyne trumpam galima bus pamatyti Marsą. Liepos 28 d. Marsui jau persislinkus į Mergelės žvaigždyną, po juo apie 1,5 laipsnio kampiniu nuotoliu žibės jauno Mėnulio pjautuvas.

Apie vidurnaktį su Žuvų žvaigždynu patekės Saturnas ir iki ryto gerokai pasilypės pietryčių kryptimi. Paryčiais tarp šiaurės rytų  ir rytų tekančiame Tauro žvaigždyne ryškiai sužibs Venera – Aušrinė. Liepos 12-13-osios rytais ji spindės 3-jų kampinių laipsnių nuotoliu virš ryškiausios Tauro žvaigždės rausvojo Aldebarano. Liepos 21-22 d. virš Aušrinės praslinks Mėnulio delčiagalis.

Jupiteris antroje mėnesio pusėje, išsivadavęs iš už Saulės spindulių, patekės prieš aušrą virš rytų-šiaurės rytų horizonto kylančiame Dvynių žvaigždyne.

Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.

Sugrįš Sietynas

Nuo liepos vidurio paryčiais jau vėl bus galima įžiūrėti įžymųjį Tauro žvaigždžių spiečių – Sietyną. Balandžio pabaigoje „ištirpęs“ vakaro Saulės spinduliuose jis beveik 80 dienų buvo visai nematomas.

Mūsų senolių kalendoriuje Sietyno vakarinis pradingimas Saulės spinduliuose buvo siejamas su balandžio 23-ąją (Jorės švente, Jurginių diena), o jo pirmas rytinis pasirodymas tapatintas su liepos 10  d., –  vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Tuomet pagal 7-ių ryškiausių Sietyno žvaigždžių matomumą buvo sprendžiama apie antros vasaros pusės lietingumą.

Įsibėgėjant liepai paryčiais vis aukščiau iškylantis Sietynas vaizdžiai rodys vis trumpėjančios vasaros baigtį. Kuo aukščiau kops Sietynas – tuo mažiau liks vasaros.

Susirasti Sietyną padės ir žemiau jo Tauro žvaigždėse ryškiai žibanti Aušrinė-Venera.

Pagausės krentančių žvaigždžių

Palaipsniui ilgėjant naktims ir tamsėjant liepos dangui vis dažniau galima bus pasigrožėti ir „krentančiomis žvaigždėmis“.

Liepos pabaigoje, naktį iš 29-os į 30 d., daugiausia meteorų paskleis Delta Akvaridai. Tuomet esant giedram orui galima tikėtis pamatyti sužimbant iki 25 meteorų per valandą. Prie jų prisidės dar Alfa Kaprikornidų meteorų žybsniai, kurių srauto  maksimumo laukiama taip pat naktį iš liepos 29 į 30 d., tikimasi iki 4 meteorų per val.. Abu meteorus skleidžiantys žvaigždynai – Vandenis ir Ožiaragis po vidurnakčio tekės palei rytų-pietryčių horizontą.

Tad stebėti meteorus geriausia bus kuo vėliau po vidurnakčio, kuomet Vandenio ir Ožiaragio žvaigždynai pakils aukščiau virš pietų horizonto, o jaunas Mėnulis bus nusileidęs.

Liepos meteorų kraitį turtins ir nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 29-os veikiantis vienas garsiausių meteorų srautų – Perseidai daugiausia meteorų paskleisiantis – rugpjūčio 13 d. (iki 100 per val.), bei Kapa Cignidai (liepos 23–rugpjūčio 27 d.).