Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių tyrimo duomenimis, darbo užmokestis daugiausiai augo Estijoje. Lietuva ir Latvija nuo savo kaimynės atsiliko nedaug.
„Apklausę 850 įmonių ir ištyrę atlygio pokyčius Baltijos šalyse, matome, jog mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje augo 81,8 proc. darbuotojų ir vidutiniškai didėjo 7,7 proc., o metinis darbo užmokestis su priedais – 10,5 procento. Latvija mus nežymiai aplenkė – čia kiek daugiau kilo metinis atlygis,
tačiau kaip ir Estijoje, mažesniam kiekiui darbuotojų, lyginant su mūsų valstybe“, – teigia atlygio tyrimus organizuojančios „Baltic Salary Survey“ įmonės atstovas Povilas Blusius ir priduria, jog turint tokias darbo užmokesčio augimo tendencijas, reikėtų atsižvelgti ir į bendruosius šalies ekonominius rodiklius, kurie jas diktuoja.
Estijoje darbo užmokestis augo sparčiausiai
Nors Latvijoje ir Estijoje atlyginimai kilo mažesnei darbuotojų daliai negu Lietuvoje, tačiau prieaugis buvo didesnis. Latvijoje metinis darbo užmokestis augo 71 proc. apklaustų įmonių darbuotojų ir siekė kiek daugiau nei mūsų valstybėje – 11 procentų. Estijoje atlygis šiemet kilo 73 proc. darbuotojų ir vidutiniškai padidėjo 13 procentų.
Atlyginimų augimo tendencijoms didelę įtaką daro ir darbuotojų kaita, nes keičiantieji darbo vietą gali gauti daug didesnį atlygį nei ankstesnėje darbovietėje. Tiems, kurie Lietuvoje pastaraisiais metais nekeitė darbo vietos ir nekilo pareigose, metinis atlygis išaugo 8,8 proc. – čia dažniau nei kitose Baltijos šalyse mokėti ir priedai. Kaimyninėje Latvijoje atitinkamai tokiems darbuotojams metinis atlygio augimas tesiekė 3,6 procento.
Estija išlieka lydere Baltijos šalyse ne tik kaip vidutiniškai daugiausiai darbo užmokestį kėlusia naujiems, bet ir ilgamečiams darbuotojams. Nekeitusiems nei darbo vietos, nei pareigų, atlygis čia kilo sparčiausiai: mėnesinis – 6 proc., metinis, įskaičiuojant priedus – net 9 procentais.
Anot atlygio tyrimų specialisto, tokios tendencijos dažnai priklauso nuo, arba eina išvien su bendraisiais šalies ekonominiais rodikliais: infliacija ar BVP prieaugiu, jų prognozėmis, valstybės monetarine politika, vyraujančiomis rinkos nuotaikomis. Pavyzdžiui, prognozės apie artėjantį ekonominį sunkmetį, verslą skatina elgtis atsargiau, mažiau investuoti. Dominuojantys bei sparčiausiai augantys šalies sektoriai, tokie kaip informacinių technologijų, statybų, farmacijos, taip pat gali kilstelėti bendrąją statistiką ir užgožti mažesnius pokyčius.
Didžiausia mokestinė našta tenka latviams
Lyginant atlygio augimą, svarbu atsižvelgti ir į šiose šalyse esančias skirtingas mokestines sistemas. Latvijoje darbuotojai priklausomai nuo atlyginimo sumoka didžiausią dalį mokesčių – net 31 ar 34 proc., kuri daugiau uždirbantiems gali padidėti iki 42,4 procentų. Štai Lietuvoje galioja pastovus 24 proc. tarifas, tad esant didesniam atlyginimų augimui Latvijoje, darbuotojai gali sulaukti tokio pat ar net mažesnio juntamo prieaugio nei Lietuvoje.
Estijoje taikomas panašus mokesčių tarifas kaip Lietuvoje – 23,6 procento, tad šioje valstybėje randame palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse.
IT srityje – konkurencingiausi atlyginimai
Atlikto tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse beveik nepriklausomai nuo pareigų lygio, IT srities specialistų pozicijos išlieka tarp geriausiai apmokamų. Priešinga situacija mažmeninėje prekyboje – šios srities pozicijų rinkos indeksai vieni mažiausių, tad darbuotojai uždirba mažesnes nei rinkos vidurkis pajamas.
Lyginant su praėjusiais metais, sparčiausiai darbo užmokestis augo inžinerijos specialistams, užimantiems aukštesnes pozicijas, taip pat rizikų valdymo profesionalams. Toks atlygio augimas šiemet neaplenkė ir kai kurių IT srities pozicijų – nemaža dalis organizacijų informacijos saugumo specialistams mėnesinius atlyginimus didino net iki 14 procentų. Tuo tarpu mažmeninėje prekyboje darbo užmokestis beveik nesikeitė. Tačiau kai kurios įmonės sėkmingai įvykdė atlygio sistemų pertvarkymus, tad jose metinė alga dėl premijų pakilo apie 2 procentus.
Anot atlygio specialistų, pastebima tendencija, jog darbo užmokesčio augimas diktuoja ir paklausiausių specialistų poreikį – Baltijos valstybėse toliau auga sistemų analitikų paklausa.
