Trečiajame 2025 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje R. Urnėžiūtė pristato Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatus, kitame straipsnyje nagrinėja, kas ir kaip aiškinta Juozo Balčikonio verstų Vilhelmo Haufo pasakų išnašose; A. Malakauskas atkreipia dėmesį į krepšinio komentatorių kalbos trūkumus; A. Rimkutė-Ganusauskienė apžvelgia varžytuvių „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ darbai; G. E. Klimenka recenzuoja knygą „Kaip išgyventi [pasaulinį] karą?“…
Turinys
Rita Urnėžiūtė. Kas ir kaip aiškinta lietuvių skaitytojams Juozo Balčikonio verstose Vilhelmo Haufo pasakose? ….. 3
Juozas Balčikonis – didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius ir žodžių rinkimo rengėjas, universiteto profesorius ir kalbos straipsnių autorius, Jablonskio raštų rengėjas ir lietuvių raštijos tyrėjas, kalbos ir tautosakos duomenų rinkėjas, vertėjas (pirmiausia pasakų) ir redaktorius.
Verčiant pasakas Balčikoniui reikėjo ne tik perteikti lietuvių skaitytojams originalo pasakojimą tokia kalba, „kaip kaimo žmonės sakytų“, bet ir spręsti, kaip elgtis su skaitytojams nepažįstamomis tikrovėmis, kaip rašyti asmenvardžius ir vietovardžius, kaip pateikti kitų kalbų citatas.
Straipsnyje nagrinėjamas vienas vertimo teksto pragmatinio pritaikymo būdas – išnašos – Balčikonio verstų Haufo pasakų leidimuose.
Nagrinėjant ir lyginant penkių leidimų (1921, 1925, 1949, 1956, 1962) išnašas, aiškėja, kad Balčikonio siekta pateikti ne vien patrauklaus turinio ir kokybiškos kalbos tekstą, bet ir įtraukti skaitytojus į platesnį pasakojimo kontekstą, duoti istorinių, geografinių, kultūrinių ir kitokių žinių, reikalingų kūriniui adekvačiai suvokti.
Rengiant pirmuosius pasakų leidimus lietuvių skaitytojams, trūko leidinių, žodynų, žinynų ir apskritai įvairesnės literatūros, tad platesnis tikrovių aiškinimas to meto vertimų išnašose – suprantamas ir pateisinamas.
Ilgainiui, gausėjant labiau išsilavinusių skaitytojų, įvairėjant Lietuvoje leidžiamai literatūrai, poreikis išsamiai aiškinti vertimų tikroves ėmė mažėti. Kai kurių tikrovių pateikimą bei komentavimą sovietmečiu, ypač pirmaisiais pokario metais, lėmė ir ideologiniai dalykai.
Pastabų išnašose pavyzdžiai
Visuose leidimuose išnašose paaiškinti kitų kalbų intarpai (skiriasi tik aiškinimo būdas), pvz.: pusbalsiu pasakytų žodžių „Santo sakramento“ ir „Maledetto diavolo“ – 1) Itališki žodžiai: „Šventas sakramentas“ ir „Prakeiktas velnias“.
Aiškinta, kur yra viena ar kita tekste minima vietovė, kas tą kraštą valdo ir pan. Pvz.: gyvenau Alžiro mieste – 2) Šiaurinės Afrikos šalis; pirma buvo savarankė [vėlesniame leidime – savarankiška] valstybė, o dabar priklauso Prancūzijai.
Plačiau pristatomi istoriniai asmenys (vieni visuose leidimuose, kiti tik pirmuosiuose). Pvz.: Haruno-al-Rašido, Bagdado valdytojo, laikais – 1) Galingiausias ir garsiausias Bagdado kalifas. Iš jo viešpatavimo laikų (VIII šimt. pabaiga ir IX šimt. pradžia) yra daug pasakų apie fėjas ir žynius.
Pirmuosiuose leidimuose išsamiai aiškinti apavo ir drabužių pavadinimai, paskutiniuose leidimuose tokių išnašų mažinta. Pvz.: Baltas auksu siūtas turbanas dengė jo galvą – 1) Skara, kuria apsisuka galvą rytų musulmonai.
Visuose vertimuose aiškinti retesnių, ypatingesnių valgių, gėrimų ir pan. pavadinimai. Pvz.: atnešė ilgas pypkes ir sorbeto. – 2) Turkų gėrimas, padarytas iš cukraus ir vaisių.
Pinigų vertės paaiškinimai. Pvz.: statyti krontalerius – 4) Krontaleris – pinigas arti 3 markių. Kreiceriai ir krontaleriai seniau buvo vartojami pietų Vokietijoj.
Taip pat paaiškinti kai kurie pastatų, patalpų ir pan. pavadinimai. Pvz.: Mes nuėjom į karavanserajų – 1) Vieta, kur apsistoja karavanai.
Pirmuosiuose leidimuose stengtasi paaiškinti daugelį musulmonų tikėjimo bei gyvensenos tikrovių pavadinimų (sovietmečiu į tokius komentarus nesileista).
Pvz.: Penktadieniais, kada kiti grįždavo nuo maldų prie savo darbo – 3) Penktadienis – šventa muamedų diena. Aleksandrijos gyventojai yra Mahometo tikybos žmonės, ir vietoje mūsų sekmadienio jie švenčia penktadienį. Taigi penktadieniais, kai kiti grįždavo iš maldos namų į savo pastoges…
Mums rašo
Algirdas Malakauskas. Krepšinio komentatorių kalbos grimasos ir paradoksai ….. 14
Pasak laiško autoriaus, norint tapti geru krepšinio komentatoriumi reikia išmanyti ir krepšinio, ir kalbos taisykles.
Nors nemaža krepšinio komentatorių stengiasi kalbėti suprantamai ir vaizdingai, bet kai kurie mėgsta rodyti krepšinio išmanymą angliškais sporto terminais, neišvengia sintaksės ir leksikos klaidų.
„…nedovanotina, kai vietoj spaudimo sakoma presingas, vietoj rezultatyvaus perdavimo – asistas, vietoj atkrintamųjų varžybų – pleiofai, vietoj aikštės gynybos – zoninė gynyba, vietoj pasirinkimo – opcija, vietoj tinklalaidės – podkastas (įdomu, kad VLKK Konsultacijų banke šiuo metu teikiama tik tinklalaidė, o štai „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ greta tinklalaidės yra ir termino variantas podkastas) ir t. t.“
Recenzijos
Gabrielius E. Klimenka recenzuoja knygą „Kaip išgyventi [pasaulinį] karą?“ ….. 15
Knygą sudarė Dainora Krasavičiūtė, išleido „Obuolio“ leidykla. Apibendrinamasis komentaras:
„Tokiu šiandien svarbiu klausimu kaip civilinė sauga neturėtų būti daroma bet kas ir bet kaip. Lietuvoje yra daug rimtų ir patikimų institucijų, kuriose dirba žmonės, rengiantys ekstremalių padėčių planus ir mokantys, kaip jose elgtis.
Šios institucijos gali pateikti autoritetingas žinias, tačiau „Obuolys“ kažkodėl išleidžia keistai sudurstytą knygą, kurioje, tikėtina, yra klaidinančių žinių.“
Mokytojo užrašai
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė. Jaunųjų tyrėjų ir kūrėjų atradimai kalbiniame kultūriniame kraštovaizdyje ….. 18
Jau ketvirtus metus vykstančios varžytuvės „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ šį kartą sulaukė gausybės darbų iš Lietuvos ir užsienio – daugiau nei 170.
Tai ne tik individualūs, bet ir grupiniai kūriniai. Atsiųsta piešinių, nuotraukų, koliažų, iliustruotų pasakojimų, rašinių, interviu, tiriamųjų darbų, filmų, komiksų ir kitokių formų darbų.
Mokinių darbai originalūs, atskleidžiantys ypatingą santykį su gimtąja kalba, savo kraštu, jame gyvenančiais žmonėmis, jo kultūros vertybėmis, paveldu, vietovėmis, taip pat leidžiantys vertintojams suprasti, kad šios varžytuvės nėra tik formali duoklė savo kalbai ir kultūrai.
Jame, kaip rodo tiek laimėtojų, tiek kitų dalyvių darbai, įvairiomis priemonėmis ar būdais kalbama apie tai, kas XXI a. mokiniams svarbu, reikšminga, kas domina, kuo norima pasidalinti ar parodyti, nustebinti.
Džiugina, kad tiek daug mokinių, padedami ar paraginti mokytojų, rašo, pasakoja, piešia, tiria, kuria, keliauja, domisi. Auga išties kūrybinga būsimųjų kūrėjų ir tyrėjų karta.
Rita Urnėžiūtė. Aštuntieji Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai Lietuvoje ….. 28
Vasario 21 d. paskelbti aštuntą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai.
Kovo 5 d. Vilniuje, Literatų namuose, surengtame baigiamajame renginyje į rinkimų rezultatus žvelgta ir platesniu žvilgsniu, siekiant aprėpti nuo 2017 m. kasmet vykstantiems rinkimams sukauptą medžiagą, ir siauresniu, komentuojant, naujai vertinant rinkimuose atspindėtas praėjusių metų naujienas.
Kaip yra buvę ir ankstesniuose rinkimuose, daugiausia balsų surinkę žodžiai ir posakiai dažnai susiję su tam tikru vertinamuoju bruožu.
Internautų išrinktas žodis – pernai atsiradęs naujadaras blinkevičiūtinti – atspindi neigiamą požiūrį į Seimo rinkimus laimėjusios socialdemokratų partijos vadovės laikyseną, o krepšinio sirgalių skanduote Krabas yra rusų kekšė smerkiami verslo santykiai su Rusija.
Ironiškai nuspalvinti ir komisijos išrinkti Metų žodis bei Metų posakis. Žodžiu norimybė, dažnai vartotu Mindaugo Sėjūno ir Aurimo Navio skelbiamose karo įvykių ir politinės padėties apžvalgose, kritikuojamas nenoras suvokti karo tikrovę, mėginimas savo įsivaizdavimus ar dirbtines strategijas pateikti kaip tikrąją padėtį.
Posakiu Vilnele, bėk į Viliją, o Vilija į Briuselį (pasak Povilo Girdenio, tai kolektyvinės internetinės kūrybos vaisius) ironiškai nusakoma padėtis socialdemokratų partijoje po Seimo rinkimų.
Skelbimai
Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos komisija skelbia premijos pretendentų varžytuves. Premiją remia Kazickų šeimos fondas. Siūlymų laukiama iki 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvių kalbos draugijos e. pašto adresu lkdraugija[eta]gmail.com.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
