Po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę.
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajonas išaugo iš dviejų Šarūno rinktinės dalinių ‒ 1945 m. vasarą susibūrusios Gražinos kuopos ir 1946 m. rudenį įsteigtos Butageidžio kuopos.
Šių kuopų pagrindu 1949 m. rugsėjį buvo suformuotas Laisvės rajonas, veikęs daugiausia Anykščių apskrities Troškūnų, Anykščių ir Kavarsko valsčiuose bei Kupiškio apskrities Subačiaus ir Viešintų valsčiuose. 1950 m. pabaigoje išformavus Algimanto apygardą, Laisvės rajonas buvo perduotas Vytauto apygardos Vaižganto rinktinei.
Laisvės rajonui nuo 1949 m. pabaigos vadovavo Povilas Tunkevičius-Kastantas, kartu ėjęs ir Šarūno rinktinės vado pareigas. Jis žuvo 1950 m. spalio 1 d. kaudamasis su jį ir šešis kitus Laisvės rajono partizanus apsupusiais MGB kariškiais.
Tikėtina, kad Laisvės rajono archyvą 1950 m. pavasario pabaigoje paslėpė būtent P. Tunkevičius-Kostantas arba kažkas iš jo aplinkos.
Bidone rasti 1947 m. pradžioje–1950 m. pavasarį sudaryti Laisvės rajono ir kitų Šarūno rinktinės dalinių dokumentai: įsakymai, raportai, pranešimai, žinios apie veiklą, ūkinių gėrybių apyskaitos ir kt.
Tarp dokumentų rasta keliolika 1938 m. Lietuvos kariuomenės žurnalo „Karys“ ir Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ numerių, keli 1950 m. laikraščio „Tiesa“ numeriai bei 1948 m. Vilniuje išleistas anglų kalbos vadovėlis.
Bidone taip pat rastos kelios palyginti neblogos būklės partizanų nuotraukos (anksčiau rastuose bidonuose su partizanų dokumentais nuotraukos būdavo visiškai sunykusios).
2023 m. Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą, Laisvės rajono dokumentus restauravo Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriai.
Dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Sutvarkius ir aprašius dokumentus, jie bus suskaitmeninti ir paskelbti interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“.
Šioje svetainėje skelbiami suskaitmeninti Lietuvos ypatingajame archyve bei kitų institucijų ir asmenų kolekcijose saugomi Lietuvos partizanų dokumentai.
Radus Lietuvos partizanų dokumentus, reikėtų nebandyti jų ardyti, atskirti lapus ir jokiu būdu dokumentų nedžiovinti. Apie radinį pranešti Lietuvos ypatingajam archyvui, o iki kol atvyks archyvo atstovai, radinį reiktų sudėti į plastikinį maišą ir laikyti jį vėsioje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba šaldytuve.
Kaip dokumentai atrodė iki ir po restauravimo galima pamatyti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle.
Lietuvos ypatingojo archyvo informacija
Labai įdomu. Ir svarbu mūsų istorijai. Panašią istoriją ir aš saugau – man vienas partizanas pasakojo, kad jie savo būrio dokumentus irgi užkasė tokiame bidone. Ir apytikslę vietą nurodė. Būtų smalsu pasivaikščioti su metalo ieškikliu. Nors ir nedrąsu – tas partizanas sakė, kad dar kažkur padėjo ir granatą, kad radęs priešas neatsidarytų. Vadinasi, reikėtų tai daryti su išminuotojais. Buvau kurią čia vasarą pasmalsauti po tas apylinkes – deja, žmonės pasikeitę, niekam tas neįdomu. Dėl viso to atidėjau tai tolimon ateitin (jei dievas duos sveikatos).
– Kokios seniūnijos žemėje yra užkasta tai?
– Netiesa kad niekam tai neįdomu.
– Prieš kelis metus, buvo atrastas vieno partizano paskutinis bunkeris iš septynių, jam pačiam dalyvaujant. Yra pagarbos vertų lietuvių, kuriems tai – vertybė.
Taujėnų seniūnija.
Tai kur ta apytikslė vieta? Po visą Taujėnų seniūniją nevaikščiosi ši metalo ieškikliu.
O kodėl domitės?
Pranešk į genocido centrą ką žinai, nes tu pats neieškosi, o kai tavęs nebebus bent bus ta informacija genocido centre
Neišmintinga bendrauti su LGGRTC, kol yra neišjungti komunistai (kgb’istai, stribvaikiai), kai buvo atleistas Adas Jakubauskas iš LGGRTC generalinio direktoriaus pareigų (…).
Tavo pasiūlymas? Kiek tokių kažką vertingo žinančių išmirė, nes niekam nereikėjo valdant visokioms amb šutvėms
Yra daugiau nei vienas būdas paslapties (iš)saugojimui, iki bus išjungti Lietuvos priešai komunistpalaikiai (…).
Kaip atrodė gyvenimas gulaguose?
– ziniuradijas.lt/laidos/istorines-paraleles/kaip-atrode-gyvenimas-gulaguose?video=1
„Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą po pusmečio Europos Parlamentas pareiškė, kad ukrainiečių priverstinė deportacija į Rusiją primena Gulagus. Lietuvos pilietinė visuomenė mažai žino, kad GULAG‘as – okupacinė represinė vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba – Lietuvos gyventojus kankino ne tik sovietinės Rusijos teritorijoje, bet kad tūkstančiai priverstinio darbo stovyklų egzistavo kiekvienoje šalyje, kurią po Antrojo pasaulinio karo užėmė komunistai.
Į Lietuvą pirmą kartą atkeliauja ir Tuskulėnų memoriale iki gruodžio 3 d. bus eksponuojama tarptautinė Europos šalių mokslininkų ir ekspertų parengta paroda „Europos Gulagas“, kuria siekiama parodyti vietinių represijų visuotinį mastą. Kaip atrodė gulagai ir kas juose kalėjo?
Diskutuoja: sovietinių represijų Lietuvoje tyrinėtoja, pati dėl pasipriešinimo šiam okupaciniam režimui kelis kartus tardyta KGB, viena iš Komunizmo nusikaltimų tyrimo paramos fondo steigėjų, buvusi ilgametė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Birutė Burauskaitė ir prie sovietinių nusikaltimų atskleidimo, rengiant teisininkams istorinę medžiagą, dirbęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius. “