Sekmadienis, 24 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 22 12:55

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022-08-22 23:29:45
151
PERŽIŪROS
1
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock) teigia, kad reikia padėti Ukrainai ginklais, jei neįmanoma užbaigti karo derybomis. Pasirinkimas aiškus: arba nieko nedaryti, arba užkirsti kelią tolesniam Rusijos veržimuisi į priekį. „Nes alternatyva būtų tiesiog palikti milijonus žmonių likimo valiai“.

Naivus vakarietiškas Rusijos suvokimas. Palikusi Ukrainą likimo valiai, Vokietija pasmerks ne tik Ukrainą, bet ir save ilgam karui su Rusija ir milžiniškoms aukoms.

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas nepritaria ginklų tiekimui Ukrainai, nes tai reiškia „tiesioginį dalyvavimą konflikte“. Radevas atsisakė vykti į Kijevą. Bulgarijos prezidentas mano, kad nesikišant į konfliktą, jis baigsis žymiai greičiau.

Žinoma, kad greičiau. Orda okupuos Ukrainą ir karas jos teritorijoje laikinai baigsis. Šie Bulgarijos prezidento žodžiai yra medus Putino ausims. Kremliaus vladykos svajonė – po radevą kiekvienoje ES šalies sostinėje.

Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vadovai aptarė NATO atsaką į galimą katastrofą Zaporožės AE. Buvo svarstoma, ar tokiu atveju būtų aktyvuotas 5-asis straipsnis, ar radioaktyvus debesis būtų laikomas užpuolimu.

Toks mąstymas yra ėjimas teisinga linkme. Nėra skirtumo, kuriuo būdu bus vykdomas branduolinis teroro aktas – metant bombą ar susprodinant AE Zaporižėje, o gal dar kur nors Europoje – visais atvejais į tokius veiksmus būtina atsakyti nedelsiant ir visa jėga.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.

Driskiams pavyko šiek tiek pasistūmėti Ukrainos pietuose, kas liudija apie planuoto Ukrainos kontrpuolimo sudėtingumą.

Po Ukrainos smūgių į fronto užnugarį, kritusią karių dvasią Maskvos propagandistai kelia teiginiais, kad Ukrainoje Rusijos kariai kovoja ne su ukrainiečiais, o prieš moderniausias JAV ir Vakarų technologijas bei kariuomenę, kurioje tūkstančiai gerai paruoštų Vakarų valstybių smogikų bei savanorių.

Ir mes, ir Ukrainos gynėjai turi būti budrūs ir nenuvertinti priešo, mąstymui pasitelkę vakarietišką argumentaciją. Rusija gyvena kitoje realybėje.

Taktinis lygmuo

Nikolajevo kryptimi, netoli Blagodatnojės kaimo, okupantai pasistūmėjo pirmyn, praneša Ukrainos gynybos štabas.

Okupantai iš tankų ir artilerijos pliekė Charkovo, Sloviansko, Kramatorsko, Bachmuto, Avdijevkos ir kitomis kryptimis.

Intensyviai apšaudyti Sinelnykovės, Nikopolio ir Kriivoj Rogo rajonai.

Pranešama apie sprogimus Nikolajeve, pažeisti miesto vandentiekio vamzdynai.

Naktį tris kartus apšaudytas Nikopolis. Rusofašistai šaudė iš „Grad“ ir statinės artilerijos, keturiasdešimt du rusų sviediniai pataikė į gyvenamuosius rajonus. Sužeisti keturi Nikopolio gyventojai. Sugriauti du namai, sugadinta 50 pastatų, sugriautas vaikų darželis, parduotuvės, vaistinės, turgus, teismo pastatas ir autobusų stotis. Nutraukta elektros linija. Be elektros liko 2000 žmonių.

Rusai apšaudė Zelenodolską. Sužeisti 6 žmonės, įskaitant 1 vaiką.

Jūroje netoli Alupkos (pietų Krymas) užfiksuoti keli savaiminiai sprogimai.

Pranešama, kad Ukrainos artilerijos daliniai bei aviacija toliau sėkmingai vykdo užduotis ir naikina priešo įtvirtinimus bei amunicijos sandėlius.

Rusijos okupuotame Melitopolyje partizanai perpjovė gerklę rusų armijos kareiviui, priekabiaviusiam prie mergaitės.

Komentaras

Maskvoje buvo susprogdintas „russkij mir“ ideologo Aleksandro Dugino automobilis, kuriame buvo jo dukra Darja Dugina. Duginas ir jo dukra dalyvavo patriotiniame festivalyje „Tradicija“, kurį remia Rusijos prezidento kultūros iniciatyvų fondas. Teigiama, jog tėvas su dukra po renginio turėjo išvykti tuo pačiu automobiliu.

D. Dugina – tėvo parankinė, politologė, rašiusi slapyvardžiu Darja Platonova. Priklausė Tarptautiniam Eurazijos judėjimui, savo tėvo organizacijai, dirbo RT („Russia Today“) ir „Cargrad“. Dugina – aukšto lygio dezinformacijos apie Vakarus, karą Ukrainoje, skleidėja.

Duginas – labai svarbi Kremliaus figūra, buvęs Sergejaus Naryškino, pagrindinio Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ nario, patarėjas. Jo filosofiniai pamąstymai, ideologija, tezės, geopolitiniai projektai yra persmelkę daugelio Kremliaus imperialistų smegenis. Daugelį Dugino frazių pažodžiui kartoja pats Putinas.

Duginas yra neonacis, visą gyvenimą dirbantis KGB ir FSB, Sovietų Sąjungos ir Rusijos saugumo tarnyboms, susijęs su pagrindiniais neonacių, nacionalistų ir separatistų judėjimais JAV ir visame pasaulyje. Pagal Dugino modelį, Rusijos spec. tarnyboms buvo keliamas uždavinys „išprovokuoti visų formų nestabilumą JAV, įnešti geopolitinės netvarkos į JAV vidaus veiklą, skatinti visų rūšių separatizmą, etninius, socialinius ir rasinius konfliktus, aktyviai remti visus disidentinius judėjimus – ekstremistines, rasistines ir sektantiškas grupuotes, destabilizuoti vidaus politinius procesus.

Duginui ir (jo dukrai, kol buvo gyva) taikomos JAV sankcijos. Duginas palaiko ryšius su dešiniaisiais ir radikaliaisiais kairiaisiais Vakaruose, aktyviai dalyvavo įtakojant 2017-2019 m. Prancūzijos, Italijos ir ES parlamento rinkimų procesus.

Apie Duginą taip pat pati už save kalba jo pravardė – „Putino smegenys“. Ideologas yra geopolitinio Rusijos „civilizacijos modelio“ autorius. Dar 1991 m. rugpjūčio pučo metu Duginas aktyviai rėmė karinį perversmą ir planus atkurti Sovietų Sąjungą, buvo Gynybos ministerijos finansuojamo ultranacionalistinio savaitraščio, kuris rėmė perversmą ir atvirai palaikė perversmo vadovus, redakcinės kolegijos narys.

Daugiau nei 30 metų Duginas kūrė „russkij mir“ koncepciją ir filosofiją, pagal kurią rusas nėra tautybė, o yra aukštesnė rasė, sukūrusi atskirą civilizaciją. Ši civilizacija išlikti gali tik įrodydama savo savitumą ir išskirtinumą, neatsižvelgiant į jokias priemones.

Dostojevskis, Tolstojus, Turgenevas atstovauja išskirtinės rusų civilizacijos koncepciją, teigia Duginas. Į šią koncepciją telpa visų tautybių atstovai, kartu kuriantys „rusų pasaulį“. Viskas, kas patenka į rusų civilizaciją, priklauso Rusijai. O priklauso visa Eurazija.

Po Rusijos (ir Baltarusijos) invazijos į Ukrainą, Duginas atvirai ragino „žudyti, žudyti, žudyti ukrainiečius“.

Mūsų įsitikinimu, labai svarbu žinoti Dugino teorijas ne tik mums, bet ir visiems Vakarų politikams bei strategams, nes tai atveria vartus į procesus, vykstančius rusiškojo fašizmo kūrėjų galvose.

Dugino ir Putino keliai susikirto po 2000 m. kovo 28-osios, kai KGB karininkas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, o A. Duginas paskelbė straipsnį, kuriame Putiną jis vadino būsimuoju „Eurazijos renesanso stuburu“ ir „valdovu“.

Nuo pat savo prezidentavimo pradžios Putinas, kuriam skaudėjo širdį dėl Sovietų Sąjungos žlugimo, nuosekliai propagavo Dugino eurazijizmo teoriją: idėją sukurti Eurazijos valstybę, besidriekiančią nuo Lisabonos iki Vladivostoko, kurios branduolį sudarytų rusų tauta.

Atkreipkite dėmesį: tai ne karas prieš Ukrainą ar Baltijos šalis – tai karas prieš visą Vakarų civilizaciją. Tai mes nuolat pabrėžiame. Būtent Dugino antivakarietiška, rusofašistinė filosofija šiuo metu yra dominuojanti politinė ideologija Rusijoje. Teigiama, jog būtent jo idėjos paskatino pradėti invaziją į Ukrainą.

Duginas kartu su Putinu atstovauja „imperinį Rusijos renesansą“. Jis teigia, kad Rusija bunda „šiandieninėmis sąlygomis“ ir turi „visiškai atkurti savo istorinį, geopolitinį ir civilizacinį mastą. Tapti naujo daugiapolio pasaulio poliumi.“

Rusija niekada nebuvo „tik šalis“, juo labiau „tik viena iš Europos šalių“.

„Turėdama visas mūsų šaknų, siekiančių graikų-romėnų kultūrą (rusų pseudoistorikų kliedesiai, kad etruskai yra rusai), vienybę su Europa, Rusija visais savo istorijos etapais ėjo savo ypatingu keliu. Tai atsispindėjo mūsų tvirtame ir nepalaužiamame pasirinkime stačiatikybės ir Bizantijos apskritai, kuris didele dalimi nulėmė mūsų atsiskyrimą nuo Vakarų Europos, pasirinkusios katalikybę, o vėliau ir protestantizmą“ – teigia Duginas.

Pagal šią fašistinės Rusijos ideologo teoriją, Rusija yra dviejų XV a. žlugusių Bizantijos ir Mongolų imperijų paveldėtoja. „Mūsų pabudimas neįsivaizduojamas be grįžimo prie imperinės misijos, nustatytos mūsų istoriniame likime, vykdymo“ – teigia Duginas.

Imperinis Rusijos pabudimas yra niekas kitas kaip visuotinio tautų sukilimo prieš liberalųjį globalistinį elitą (labai dažnai LT girdimos frazės) signalas. Etnocentrizmas, dalijantis pasaulį į grupę „mes, vakariečiai, geri, normatyvūs, pavyzdiniai“ ir grupę „jie, rusai, blogi, priešiški, grėsmingi“ yra ydinga konstanta. Rusija esą tiesiogiai priešinasi globalizmui, liberaliajam totalitarizmui, apie kurį atvirai kalba prezidentas V. Putinas, ir tai yra pradžia, ideologija, o „istorijos pabaiga“ yra Eurazijinės Rusijos imperijos sukūrimas.

Pasak Dugino, tokia Eurazijos imperija labiau nei bet kuri kita atitinka civilizacinį kuriamos imperijos pobūdį. „Posovietinės erdvės tautos šimtmečius gyveno kartu ir dalijosi pamatinėmis kultūrinėmis vertybėmis, besiskiriančiomis tiek nuo Europos, tiek nuo Azijos vertybių. Šis savarankiškas kultūrinis ansamblis, susiformavęs aplink rusų kultūrą, rusų kalbą ir rusų tradicijas, buvo atviras visoms kitoms broliškoms tautoms, kartu su rusais kūrusioms ir Rusijos imperiją, ir Sovietų Sąjungą“.

Rusijos imperijos branduolį sudaro rusiškas pagrindas.

„Dostojevskis rusų žmogų vadino visažmogišku, pabrėždamas jo atvirumą, meilės universalumą ir gerumo beribiškumą“. Istoriškai rusai visada buvo imperija, o tai reiškia, kad nauja patirtis nebus dirbtinė. Ideologinės sąlygos keitėsi nuo stačiatikių-monarchinio modelio iki sovietinio, tačiau tautos valia kultūriškai ir civilizuotai suvienyti milžiniškas Eurazijos platybes išliko nepakitusi.

Dugino eurazijizmas siūlo sintezuoti visas ankstesnes imperines idėjas – nuo Čingischano iki Maskvos kaip Trečiosios Romos, ir ant šio pagrindo iškelti bendrą vardiklį – naujos Rusijos imperijos modelį.

„Būsimos Eurazijos imperijos piliečiams bus dar paprasčiau. Strateginio centralizmo ir plačios autonomijos, taip pat savivaldos derinio, kuris yra būdingas imperijos požymis, taip pat nereikės kurti dirbtinai. Beveik taip buvo Rusijos imperijoje ir net iš dalies SSRS“.

Pagal Dugino (Putino) „russkij mir“ koncepciją, rusai viso savo istorinio buvimo laikotarpiu gyveno su imperijos įgyvendinimo nuojauta. „Mūsų protėviai aiškiai suvokė, kad visa tai būtina dėl visuotinės idėjos – pasaulio išgelbėjimo, šviesos, gėrio ir teisingumo triumfo“. Rusai (plačiąja sąvokos prasme) už visa tai sumokėjo savo kraujo upėmis, nepakeliamais darbais ir dideliais istoriniais laimėjimais, tačiau visuomet kariavo ne tiek dėl materialinių gėrybių įsigijimo, kiek dėl to, kad įtvirtintume tai, ką laikėme teisingu, tikru ir geru (Rusijos imperija) .

Duginas Rusiją vadina būsimąją Eurazijos imperija, kuri pašaukta veikti galutinėje ir lemiamoje kovoje prieš Amerikos melą, išnaudojimą ir moralinę degradaciją. Rusijos imperinė filosofija, nukreipta į ateitį, tačiau „paremta tvirtu praeities pagrindu“.

Štai tokie baltosios karštinės imperiniai marazmai daugybę metų sukosi ir iki šiol sukasi ne tik Kremliaus „misionierių“, bet ir milijonų rusų galvose, manančių, kad jie atlieką istorinę misiją.

Kas ir kodėl nužudė Darją Duginą ir kaip tai susiję su planuojamomis rokiruotėmis Kremliuje, parašysime netrukus.

Dėkojame, kad skaitote ir dalinatės mūsų tekstais bei paremiate mūsų darbą. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.
Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-19 12:40
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-25 14:50
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-01 11:31
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 03 26 17:22
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 30 14:40
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 15 12:15
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 02 14:30
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 13 12:33
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-20 12:00
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-22 11:45
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 06 12:29
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Daliuks says:
    4 metai ago

    AČIŪ.
    Puikios Jūsų apžvalgos. Jose dera informacija, profesionalumas, žinios, jaučiamos Jūsų pažiūros. Patinka lengvo jumoro+sarkazmo derinys. Ačiū ALKUI, Aurimui Naviui, Mindaugui Sėjūnui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Sodra“
Lietuvoje

Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?

2026 05 24
Priedanga
Lietuvoje

Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti

2026 05 24
„Metų vertėjo krėslo“ premija
Kalba

„Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė

2026 05 24
UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai
Kultūra

UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

2026 05 24
Kotryna Jogailaitė
Istorija

Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

2026 05 24
Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams mokėti už darbą

2026 05 24
„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas
Kultūra

„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas apie Lietuvos kino apdovanojimų reikšmę

2026 05 24
Kompiuteris
Lietuvoje

Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas

2026 05 23
Simonas Kairys
Lietuvoje

Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone

2026 05 23
„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus
Lietuvoje

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
RRT
Lietuvoje

RRT ragina operatorius įnešti daugiau aiškumo vartotojams

2026 05 23
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • V V P I ukf 1976 apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?
  • Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti
  • „Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė
  • UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

Kiti Straipsniai

„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
Darius Kuolys, Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo ženklas Vilniuje

D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos

2026 05 23
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai

Dėl kontrabandos sulaikyti 27 asmenys, tarp jų ir pareigūnai

2026 05 22
S. Buškevičius prie Krašto apsaugos ministerijos pastato niūriame karinės įtampos fone

S. Buškevičius. Oro skylės ministerija

2026 05 21
Vilniaus rotušėje pristatytos Sąvadą papildžiusios tradicijos.

Vilniaus rotušėje pristatytos Gyvojo paveldo sąvadą papildžiusios tradicijos

2026 05 21
NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20
Rimas Jankūnas PSO pandemijų susitarimo ir skaitmeninės kontrolės temų fone

R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

2026 05 20
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19
Šeima

Dauguma gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos

2026 05 19
Okupuotas Vilniaus kraštas

V. Šiaudinis. Lietuvių tautos kovos už Lietuvos nepriklausomybę

2026 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • V V P I ukf 1976 apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • Rimgaudas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Žvaigždžių sodai“ | rengėjų nuotr.

Kauno pilyje – nepakartojama Virginijaus Kašinsko tapybos paroda

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai