Rusijos okupuotuose Oleškuose, Ukrainos Chersono srityje, penktadienį, spalio 30 d., prasideda svarbiausias tarptautinės humanitarinės operacijos etapas. Išminavus numatytus kelius, miesto link pajudėjo pagalbos kolona. Gyventojams atsirado galimybė ištrūkti iš karo veiksmų atkirsto miesto, tačiau norinčiųjų pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją laukia ilga ir sudėtinga kelionė per Rusiją ir Baltarusiją.
Apie humanitarinės kolonos išvykimą spalio 30-osios rytą pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos laikraščio „Izvestija“ paskelbtomis žiniomis. Tačiau nepriklausomo patvirtinimo, kad gyventojų išvežimas jau prasidėjo, kol kas nėra.
Oleškuose, įsikūrusiuose kairiajame Dniepro krante priešais Ukrainos kontroliuojamą Chersoną, nuo spalio 27 d. galioja vietinės paliaubos. Dėl jų susitarta siekiant sudaryti sąlygas civiliams gelbėti ir humanitarinei pagalbai pristatyti.
Kodėl būtent Oleškai atsidūrė karo spąstuose?
Oleškų padėtis ypatinga pirmiausia dėl jų geografinės vietos. Miestas įsikūręs kairiajame Dniepro krante, vos už 4–5 kilometrų tiesia linija nuo Chersono, kurį 2022 m. lapkritį išlaisvino Ukrainos kariuomenė.
Tačiau šiuos du miestus skiria ne tik plati upė su daugybe salų ir pelkėtų pakrančių, bet ir fronto linija. Chersonas yra Ukrainos kariuomenės rankose, o Oleškai nuo pirmųjų Rusijos įsiveržimo dienų tebėra okupuoti.
Anksčiau abu miestus jungė kelias per Antonivkos tiltą. Per karo veiksmus tiltas buvo sugriautas. Taip nutrūko tiesioginis susisiekimas, o patekti iš vieno Dniepro kranto į kitą tapo itin sudėtinga ir pavojinga.
2022 m. lapkritį Rusijos kariuomenei pasitraukus iš dešiniojo Dniepro kranto, Oleškai tapo vienu iš jos atramos punktų kairiajame krante.
Iš čia Rusijos pajėgos galėjo apšaudyti Ukrainos valdomą Chersoną, o Ukrainos artilerija ir bepiločiai orlaiviai – smogti Rusijos kariuomenės pozicijoms ir kariniam transportui kitapus upės.
Taip miestai, kuriuos anksčiau skyrė vos keliolika minučių kelio, atsidūrė priešingose fronto pusėse. Dniepras, šimtmečius jungęs jo pakrančių gyventojus, virto beveik neįveikiama karo riba.
<!–
–>
Kovos dėl Dniepro salų ir Krynkų
Po Chersono išlaisvinimo fronto linija šiame ruože iš esmės nusistovėjo ties Dniepru. Tačiau tai nereiškė, kad kovos liovėsi.
Ukrainos pajėgos rengė žvalgybinius išsilaipinimus ir mėgino įsitvirtinti kairiajame krante, ypač netoli sugriauto Antonivkos tilto ir Kozačių Lagerių gyvenvietės.
Itin smarkios kovos įsiplieskė 2023 m. rudenį, kai Ukrainos jūrų pėstininkai persikėlė per Dnieprą ir mėgino įsitvirtinti Rusijos užimtame krante, ten sukurdami atramos placdarmus.
Svarbiausiu šių kovų židiniu tapo Krynkų kaimas, esantis maždaug už 25 kilometrų į rytus nuo Oleškų.
Ukrainos kariai čia kelis mėnesius laikėsi siaurame kairiojo kranto ruože, nuolat apšaudomame Rusijos artilerijos ir aviacijos. Rusijos pajėgos vieną po kito rengė šturmus, siekdamos sunaikinti ukrainiečių pozicijas ir išstumti juos atgal už upės.
Karinė padėtis buvo ypač sunki, nes visus pastiprinimus, šaudmenis, maistą ir kitus būtiniausius reikmenis teko gabenti per Dnieprą. Tuo pačiu pavojingu keliu buvo mėginama išgabenti ir sužeistuosius.
Iki 2024 m. vasaros Krynkų kaimas buvo beveik visiškai sunaikintas, o Ukrainos kariuomenė nebepajėgė išlaikyti pagrindinių savo pozicijų.
Vis dėlto kariniai veiksmai Dniepro salose ir atskiruose pakrančių ruožuose nesiliovė.
2025–2026 m. šiame fronto ruože vis didesnę reikšmę įgijo bepiločiai orlaiviai. Jais nuolat stebimas priešo judėjimas, žvalgomos pozicijos, atakuojamas karinis transportas, ginkluotė ir karių susitelkimo vietos.
Oleškai – nuolatinio naikinimo zonoje
Kariniu požiūriu Oleškai pateko į vadinamąją nuolatinio naikinimo zoną – teritoriją, kurioje beveik bet kuriuo metu gali būti aptiktas ir atakuotas judantis taikinys.
Tokiose vietose vis svarbesnį vaidmenį atlieka žvalgybiniai ir smogiamieji bepiločiai orlaiviai. Jų operatoriai net iš didelio atstumo gali stebėti kelius, pastatus, transporto priemones ir žmonių judėjimą.
Dėl šios grėsmės net paprasta kelionė automobiliu, maisto pristatymas ar ligonio gabenimas gali virsti mirtinai pavojingu išbandymu. Padėtį dar labiau sunkina artilerijos apšaudymai ir gausios minos.
Oleškuose visa tai ypač skaudžiai atsiliepė civiliams gyventojams. Pamažu sutriko įprastas maisto, vaistų ir kitų būtiniausių reikmenų tiekimas.
Birželio 25 d. paskelbtoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misijos ataskaitoje nurodyta, kad Oleškuose ir netoliese esančioje Holoje Prystanėje per 2026 metus gauta pranešimų apie mažiausiai 29 žuvusius ir 54 sužeistus civilius. Daugelį šių atvejų JT stebėtojams pavyko patikrinti.
Didžiausią grėsmę gyventojams kėlė trumpojo nuotolio smogiamieji bepiločiai orlaiviai ir minos.
Jungtinės Tautos taip pat pabrėžė, kad nustatyti konkrečių išpuolių vykdytojus ne visuomet įmanoma. Rusijos užimtas teritorijas pasiekia ir Ukrainos bepiločiai orlaiviai, tačiau vien iš to, kur įvyko išpuolis, negalima patikimai spręsti, kas už jį atsakingas.
Prieš prasidedant paliauboms Rusijos gynybos ministerija kaltino Ukrainą intensyviai atakavus Oleškus. Vis dėlto agentūra „Reuters“ pažymėjo negalėjusi nepriklausomai patvirtinti Rusijos pateiktų skaičių.
Ukrainos valdžia savo ruožtu kaltina Rusijos okupacines pajėgas trukdžius pristatyti humanitarinę pagalbą ir neleidus gyventojams išvykti iš miesto.
Ukrainos kariai maistą gabeno bepiločiais orlaiviais
Nors įprasti sausumos keliai tapo beveik nepravažiuojami, Ukrainos kariai surado kitą būdą padėti Oleškuose likusiems žmonėms.
Ukrainos 34-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados „Borysfen“ kariai kartu su kitais daliniais maistą, vaistus ir higienos reikmenis į okupuotą miestą gabeno sunkiaisiais bepiločiais orlaiviais.
Spalio 28 d. Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ paskelbė pasakojimą apie šias devynis mėnesius vykdytas pagalbos operacijas.
Pasak jūrų pėstininkų, kai kuriais vakarais pavykdavo pergabenti net iki šešių tonų pagalbos. Siuntos būdavo nuleidžiamos iš oro į iš anksto parinktas vietas, kur jas galėdavo pasiimti gyventojai.
Kariai pasakojo, kad maistą atsiimančius žmones stebėdavo žvalgybiniais bepiločiais orlaiviais. Kai kurie gyventojai, gavę siuntas, žvelgdavo į dangų ir mojuodami dėkodavo savo gelbėtojams.
Buvo gabenami net specialių laikymo sąlygų reikalaujantys vaistai, pavyzdžiui, insulinas.
Spalio 4 d. Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė apie dar vieną tokią operaciją. Per ją Nacionalinės gvardijos, jūrų pėstininkų ir pasieniečių pajėgos bepiločiais orlaiviais į Oleškus pristatė beveik keturias tonas humanitarinės pagalbos.
Tačiau net ir tokios daug pastangų reikalaujančios operacijos negalėjo užtikrinti nuolatinio visų miesto gyventojų aprūpinimo. Maisto, vaistų ir kitų būtiniausių reikmenų poreikis buvo gerokai didesnis.
Kokia karinė padėtis dabar?
Spalio 27 d. įsigaliojus vietinėms paliauboms, Oleškų ir Chersono apylinkėse pirmą kartą po ilgo laiko įsivyravo neįprasta tyla.
Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas ir Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova patvirtino, kad pirmosiomis paliaubų dienomis jų pažeidimų neužfiksuota.
Apie sumažėjusį apšaudymų ir bepiločių orlaivių keliamą pavojų pasakojo ir Ukrainos kontroliuojamo Chersono gyventojai. Žmonės vėl ėmė drąsiau vaikščioti gatvėmis, o savivaldybės darbuotojai galėjo pasiekti anksčiau itin pavojingas miesto vietas.
Ukrainos kariuomenės generalinio štabo spalio 30 d. 8 val. pranešime nurodyta, kad per praėjusią parą Padnieprės kryptimi Rusijos kariuomenė šturmo veiksmų nevykdė.
Vis dėlto tai nereiškia, kad karas Oleškų apylinkėse baigėsi. Paliaubos yra laikinos ir, pagal pasiektą susitarimą, turėtų galioti tik iki lapkričio 1 d. 22.59 val.
Be to, Ukrainos kariškiai įspėja, kad Rusija gali mėginti pasinaudoti kovos veiksmų pertrauka savo pajėgoms sustiprinti.
Ukrainos kariškis ir politikos apžvalgininkas Volodymyras Molčanovas spalio 29 d. radijo NV laidoje pareiškė, kad Rusijos pajėgos per paliaubas gabena į Oleškų apylinkes karines atsargas, kurių anksčiau negalėjo pristatyti dėl Ukrainos bepiločių orlaivių veiklos.
Jo teigimu, gali būti gabenami ne tik degalai ir maistas, bet ir artilerijos šaudmenys.
Tačiau kol kas nėra nepriklausomai patvirtintų duomenų nei apie šių krovinių sudėtį, nei apie galimą rengimąsi naujam puolimui.
Todėl Ukrainos pusėje nuogąstaujama, kad pasibaigus paliauboms apšaudymai gali atsinaujinti. Kita vertus, net ir trumpas ugnies nutraukimas suteikia retą galimybę išgelbėti įstrigusius civilius gyventojus.
Išminuoti keliai, parengti autobusai
Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis D. Lubinecas spalio 29 d. vakare paskelbė, kad humanitarinei kolonai ir gyventojams evakuoti numatytų kelių išminavimas baigtas.
Jo duomenimis, pagalbos kolona turi pasiekti Oleškų centrinę ligoninę. Iki spalio 30 d. 14 val. numatyta sudaryti sąlygas išvykti visiems miesto gyventojams, kurie nori pasitraukti iš pavojingos teritorijos.
Po 14.30 val. planuojama pradėti dalyti humanitarinę pagalbą tiems, kurie nuspręs pasilikti.
Naujienų agentūros AP duomenimis, Rusijos okupuotame Kryme esančiame Armianske buvo sutelkta kolona, kurią sudaro 25 autobusai, greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir kitos transporto priemonės.
„Reuters“ pranešė, kad parengtuose autobusuose numatyta mažiausiai 750 vietų.
Ypatingą dėmesį ketinama skirti pagyvenusiems, neįgaliems ir sunkiai sergantiems žmonėms, kuriems savarankiškai išvykti iš miesto būtų itin sunku arba visai neįmanoma.
Tačiau kol kas nepatvirtinta, ar parengto transporto pakaks visiems norintiems išvykti ir ar pavyks saugiai pasiekti visus pagalbos laukiančius gyventojus.
Kelias į Ukrainą – per Rusiją ir Baltarusiją
Bene daugiausia klausimų kelia pats evakuacijos kelias.
Pagal paviešintą susitarimą, gyventojai, norintys iš Oleškų patekti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, pirmiausia bus vežami per Rusijos okupuotą Krymą į Anapą, esančią Rusijos Krasnodaro krašte.
Iš ten juos numatyta kariniu transporto lėktuvu nuskraidinti į Baltarusijos Gomelio miestą. Tik po to žmonės galėtų kirsti Baltarusijos ir Ukrainos sieną ir pagaliau pasiekti Ukrainos valdomą teritoriją.
Kaip praneša „Ukrainska Pravda“, skrydis į Gomelį preliminariai numatytas spalio 31 d.
Toks ilgas ir neįprastas kelias pasirinktas vietoj tiesioginio persikėlimo per Dnieprą, nors priešingame jo krante, vos už kelių kilometrų, yra Ukrainos valdomas Chersonas.
Tačiau Dniepro pakrantės tebėra pavojinga fronto zona, o saugaus tiesioginio žmonių perkėlimo per upę galimybės kol kas nepatvirtintos.
„Euronews“ ir „Radio Free Europe“ kalbinti ukrainiečiai nuogąstauja, kad vežant žmones per Rusijos kontroliuojamą teritoriją jiems gali tekti patirti vadinamąsias filtravimo patikras.
Ypač nerimaujama dėl gyventojų, kurių artimieji tarnauja Ukrainos kariuomenėje arba kurie anksčiau atvirai reiškė paramą Ukrainai.
Rusijos ir Ukrainos atstovai skelbia, kad evakuojami žmonės galės patys pasirinkti, į kurią šalį vykti.
Tačiau ar visi norintieji iš tiesų galės nevaržomai pasiekti pasirinktą vietą ir ar kelionės metu bus užtikrintas jų saugumas, paaiškės tik įvykdžius evakuaciją.
<!–
Žmonės mėnesius gyveno be būtiniausių reikmenų
Iki Rusijos plataus masto įsiveržimo 2022 metais Oleškuose gyveno apie 24 tūkst. žmonių. Dabar, įvairiais vertinimais, mieste likę vos pusantro–du tūkstančiai gyventojų.
Dauguma jų – pagyvenę žmonės, neturintys galimybių savarankiškai pasitraukti iš pavojingos teritorijos.
Oleškų padėtį dar labiau pablogino 2023 m. birželį įvykęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimas. Tuomet milžiniškas potvynis užliejo Dniepro žemupį ir dalį miesto.
Vėlesniais metais Oleškai atsidūrė beveik visiškoje izoliacijoje. Keliai buvo užminuoti, gyvenamieji namai apgriauti, elektros ir vandens tiekimas sutrikęs.
JT duomenimis, birželio 24 d. Oleškų gyventojai įprastų maisto siuntų nebuvo gavę nuo gegužės 26-osios. Dėl nesaugios padėties ir susisiekimo kliūčių sunkiai sužeistų ligonių nepavykdavo pervežti į kitas gydymo įstaigas.
Europos Sąjunga spalio 1 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje taip pat pareiškė didelį susirūpinimą padėtimi Oleškuose. Ji paragino Rusiją užtikrinti civilių gyventojų apsaugą ir sudaryti sąlygas netrukdomai pristatyti humanitarinę pagalbą.
Pagal tarptautinę humanitarinę teisę už būtiniausių maisto produktų ir medicinos reikmenų tiekimą okupuotoje teritorijoje atsakinga okupacinė valdžia.
Paliauboms tarpininkauja Melanija Tramp
Neeilinį susitarimą padėjo pasiekti JAV pirmoji ponia Melanija Tramp (Melania Trump), tarpininkavusi Ukrainos ir Rusijos atstovų deryboms.
Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis D. Lubinecas ir Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė J. Lantratova tiesiogiai derina humanitarinės misijos vykdymą.
Prie pastangų sudaryti humanitarines paliaubas prisidėjo ir popiežius Leonas XIV, raginęs nutraukti kovos veiksmus, kad būtų galima išgelbėti civilius gyventojus.
Ugnies nutraukimas įsigaliojo spalio 27 d. 3 val. Ukrainos laiku ir, pagal pasiektą susitarimą, turėtų tęstis iki lapkričio 1 d. 22.59 val.
Humanitarinės operacijos veiksmus derina Ukrainos, Rusijos ir JAV delegacijos. Pranešama, kad į susitikimo vietą atvyko ir šių valstybių žurnalistai.
Tačiau Jungtinės Tautos šioje humanitarinėje operacijoje tiesiogiai nedalyvauja. JT atstovas Ukrainoje Matthiasas Schmale patvirtino, kad organizacija palaiko ryšius su derybų dalyviais ir yra pasiūliusi savo pagalbą.
Ar paliaubos išsilaikys?
Oleškų humanitarinė operacija vyksta tuo metu, kai kituose Ukrainos fronto ruožuose kovos nesiliauja.
Šiuo metu sunkiausi susirėmimai vyksta kitomis fronto kryptimis – ypač prie Pokrovsko, Kostiantynivkos ir Huliaipolės.
Tuo tarpu Dniepro pakrantėje kelioms dienoms nutraukti kovos veiksmai suteikė retą galimybę pasiekti įstrigusius žmones, pristatyti jiems būtiniausią pagalbą ir pasirengti evakuacijai.
Tačiau Oleškų humanitarinės operacijos sėkmę lems ne vien pristatytų maisto siuntų kiekis ar parengtų autobusų skaičius.
Svarbiausia, ar žmonės galės saugiai ir savo noru palikti miestą, be prievartos pasiekti pasirinktą teritoriją, o nusprendusieji pasilikti – gauti pakankamai maisto, vaistų ir kitų būtiniausių reikmenų.
Tai ypač svarbu artėjant žiemai, kai be tinkamo maisto, medicinos pagalbos, šildymo ir elektros likusiems gyventojams grės dar didesnis pavojus.
Pasak „Ukrainska Pravda“, kai kurie derybų rengėjai šią vietinę humanitarinę operaciją laiko galimu pavyzdžiu būsimiems susitarimams dėl pagalbos žmonėms kituose fronto ruožuose.
Vis dėlto kol kas svarbiausia ne platesni politiniai susitarimai, o konkrečių žmonių gyvybės ir galimybė ištrūkti iš vietos, kurioje kasdienybę jau ne vienus metus lemia karas.
Spalio 30-osios rytą dar nebuvo patvirtintų galutinių duomenų, kiek Oleškų gyventojų jau išvežta. Humanitarinė operacija tebevyksta, todėl žinios apie jos eigą ir rezultatus artimiausiomis valandomis gali keistis.
Parengta pagal Ukrainos kariuomenės generalinio štabo, Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinio, JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos pranešimus, ES pareiškimą ESBO, BBC, „Reuters“, AP, „Suspilne“, „Ukrinform“, DW, „Ukrainska Pravda“ ir radijo NV paskelbtus duomenis.
