Šeštadienis, 6 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?

www.alkas.lt
2025-03-24 09:00:00
407
PERŽIŪROS
0
Vaiko isterija | ve.lt nuotr.

Vaiko isterija | ve.lt nuotr.

Vaiko jausmų iškrovos – tikras košmaras tėvams ir prikaustantis „spektaklis“ smalsuoliams. Visgi šios scenos užkulisiuose slypi sudėtingi neurologiniai procesai, kuriuos suprasti svarbu kiekvienam. Apie tai, kas vyksta vaiko kūne isterijos metu ir kokie veiksmingi būdai padeda vaikui nusiraminti, pasakoja vaikų psichologės Justa Ryženinė ir Viktorija Urmanavičiūtė.

Žala abiem pusėms

Vaikų psichologė Justa Ryženinė įspėja, kad vaikų isterijos priepuoliai gali turėti rimtų pasekmių tiek vaiko, tiek tėvų sveikatai.

„Bet kokia stresinė padėtis, o vaiko isterija neabejotinai tokia yra, sukelia nerimą. Jis kyla tiek vaikui, tiek tėvams, ir tas nerimas ateina su visomis galimiems pavojams – padidėja kraujospūdis, o jei tai labai intensyvu ir vyksta dažnai, gali išsivystyti psichosomatiniai sutrikimai: galvos, pilvo skausmai, miego problemos“, – aiškina J. Ryženinė.

Isterijų poveikis neapsiriboja tik fiziologiniais požymiais. Psichologės teigimu, kai kurie tėvai taip įsijaučia į šią problemą, kad ima vengti kasdienių atvejų. „Stresine gali virsti pati paprasčiausia padėtis – pasiimti vaiką iš darželio, nes tuomet jį ištinka isterija.

Arba drauge su vaiku eiti į parduotuvę, nes ten sudėtinga su vaiku susitarti, – pasakoja žinovė. – Tuo metu, kai ištinka isterija, tėvai patiria daug streso – viena vertus, dėl santykio su vaiku, nes jiems rūpi, bet nežino, kaip jam padėti, kita vertus – dėl išorinio spaudimo – nesinori, kad aplinkiniai stebėtų ir vertintų.“

Užsilieka „pirmame aukšte“

Su vaikais dirbanti psichologė Viktorija Urmanavičiūtė aiškina, kad isterijos priepuolio metu vaiko kūne vyksta intensyvūs procesai.

„Tiek smegenys, tiek pats kūnas patiria didelę įtampą – padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, gali atsirasti net hiperventiliacija. Tai didžiulis psichinis ir fizinis skausmas“, – sako psichologė.

Jos teigimu, kylančias isterijas paaiškina neurologiniai procesai. „Vadinkime, kad mūsų smegenys turi tris „aukštus“. Pirmasis yra atsakingas už pirminius elgesius, arba išlikimą. Antras aukštas atsakingas už mūsų jausmus – čia mes jau galime kažkiek valdyti savo elgesį ir tikslus. Trečiasis aukštas, arba protingosios smegenys, atsakingas už protingą mąstymą, planavimą ir elgesio kontrolę“, – dėsto žinovė.

„Vaikas, kuriam vyksta isterijos priepuolis, dažniausiai veikia iš žemiausios smegenų dalies, kurioje negebama valdyti jausmų. Jis tiesiog nori išlikti“, – aiškina V. Urmanavičiūtė.

Vaiko isterijos priepuolis | tevu-darzelis.lt nuotr.
Vaiko isterijos priepuolis | tevu-darzelis.lt nuotr.

Priežastys įvairios

Nors isterijos dažniausiai pasireiškia mažiems vaikams (3–4 metų), kartais jos tęsiasi ir vyresniame amžiuje, ypač jei yra papildomų veiksnių, pavyzdžiui, raidos ar psichinių reguliacijos sunkumų.

„Toks elgesys labai būdingas vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio, nerimo, jausmų arba elgesio sutrikimų. Būtent tokiems vaikams ypač sunku valdyti savo jausmus“, – sako psichologė.

Antroji dažna isterijos priepuolių priežastis – jutimų apkrova. „Tai vadinamieji sensorinės integracijos iššūkiai. Šiandien, ekranų ir žinių chaose, vaikai per daug skatinami įvairiais pojūčiais – garsais, šviesomis ar prisilietimais. Jų smegenys tiesiog perkrautos.“

Ne mažiau svarbios yra ir fiziologinės priežastys. „Kartais isteriją gali išprovokuoti paprasčiausiai nepatenkinti paprasti vaiko poreikiai: mokykloje per pertrauką nespėjo atsigerti vandens, nepavalgė pietų. Jei vaikai išalkę, pervargę, neišsimiegoję, isterijos priepuolio pavojus didėja“, – priduria psichologė.

„Vaikui tėvo arba mamos dėmesys, bet koks – net ir šaukimas, barimas – yra geriau negu jokio dėmesio. Jei vaikas pastebi, kad tik tokiu būdu jo sulaukia, jis tą elgesį kartoja“, – dar vieną – išmokto elgesio – priežastį įvardija žinovė.

Svarbiausia – tėvų ramybė

„Iš tiesų vieno recepto nėra, – apie tai, kaip tėvams vertėtų reaguoti į vaiko isteriją, kalba J. Ryženinė. – Viskas priklauso nuo to, kokiomis auklėjimo ir ugdymo strategijomis tėvai vadovaujasi.“

„Saugaus prieraišumo teorija kalba apie tai, kad tėvams svarbu išlikti ramiems, pripažinti vaiko jausmus – „nėra ko pykti“ vertėtų keisti į „matau, kad tau dabar tikrai sunku, sukilo labai stiprūs jausmai“. Ir padėti vaikui išgyventi tuos jausmus, jaustis išgirstam, pabūti su juo tuo metu“, – aiškina psichologė.

Antra literatūroje sutinkama teorija siūlo kitokį požiūrį. „Tuo metu, kai kyla vaiko isterija, jeigu nekyla pavojus nei vaikui, nei aplinkiniams, būname prie vaiko, bet ignoruojame jo verksmą. O kai jis nusiramina, tada skiriame vaikui visą dėmesį – „jau nusiraminai? Apsikabinkime“, – teoriją pristato J. Ryženinė. – Tai veikia tokiu principu: už tinkamą elgesį apdovanojame dėmesiu, o už netinkamą savo dėmesio vaikui neskiriame.“

V. Urmanavičiūtė antrina, kad pati svarbiausia taisyklė tėvams – išlikti ramiems.

„Vaiko nervų sistema ir smegenys labai jautriai reaguoja į suaugusiųjų būseną. Dažnai tėvai ar aplinkiniai, matydami vaiką isterijos metu, patys praranda pusiausvyrą – pradeda rėkti ar chaotiškai mėgina raminti. Iš tikrųjų būtina išlikti ramiems, nes vaiko smegenys fiksuoja mūsų būseną ir į ją reaguoja.“

Žinovės teigimu, tėvų ramybė suteikia vaikui saugumo jausmą.

„Svarbus tas švelnus, subtilus ir ramus buvimas šalia – „aš visai nesinervinu, esu su tavimi, išbūsiu su tavimi šiame priepuolyje. Viskas, kas dabar vyksta, yra normalu“. Kai vaikas nusiramina, svarbu išsiaiškinti, kas sukėlė isteriją, ir aptarti, kaip būtų galima padėtį spręsti kitaip. Patariama modeliuoti elgesį per žaidimus“, – pataria V. Urmanavičiūtė.

Kodėl neveikia?

Psichologė J. Ryženinė įspėja, kad neteisingai taikomi būdai paprasčiausiai neveiks. „Pavyzdžiui, vaiko sodinimas ant kėdutės. Mes dažnai kėdutes naudojame kaip bausmės priemonę – „nubausiu tave, dabar čia pasėdėsi“. Bet tikroji teorija sako, kad tai turėtų būti nusiraminimo vieta vaikui“, – aiškina psichologė.

„Kai vaikas ramus ir patenkintas, labai svarbu su juo aptarti, kad padėtyje, kai kyla pyktis, reikėtų eiti į sutartą ramią vietą, kurioje jis jausis saugiai ir jaukiai. Tikslas turėtų būti išmokyti vaiką tai pritaikyti bet kur ir bet kada.“

V. Urmanavičiūtė primena, kad tėvams būtina rūpintis ir savo sveikata: jų reakcijos į stresą tiesiogiai veikia vaiką. Svarbu stiprinti savo psichinį atsparumą ir nepamiršti fizinio aktyvumo, tinkamos mitybos bei kokybiško poilsio.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Šerpytis: Neigiami jausmai – rūdys, ėdančios mūsų širdį ir kraujagysles
  2. Moterims: laikas pasirūpinti savimi
  3. Sukčiai darbuojasi ir keliuose
  4. Neuromokslininkė: išmokti galime viską
  5. Psichologinė pagalba studentams – jau ir virtuali
  6. Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas?
  7. Penki patarimai pirmokų tėvams
  8. Tyrimas: stresą dėl pandemijos jaučia 3 iš 5 šalies gyventojų, asmeninę sveikatą vertina bene dvigubai blogiau
  9. Egzaminų stresui įveikti – speciali programėlė
  10. Kaip kylant kainoms išvengti nerimo?
  11. Psichologas patarė, kaip išlaikyti vidinę ramybę prieššventiniu laikotarpiu
  12. Garsėja neribotos apmokamos atostogos darbuotojams
  13. Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (I)
  14. Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žaliojo vandenilio stotis
Lietuvoje

Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis

2026 06 05
Priedanga
Lietuvoje

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Brokuotas kelias
Lietuvoje

„Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

2026 06 05
VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis
  • Baigtas pirmasis sostinės Trakų gatvės atnaujinimo etapas
  • Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose
  • „Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

Kiti Straipsniai

Palangos vasaros skaitykla

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Vatikano radijo redakcijoje. Pirmas iš kairės – vedėjas kun. V. Kazlaukas

I. Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
2026-ųjų „Poezijos pavasario“ šventė Varšuvoje

M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą

2026 06 04
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!

2026 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ūkininkai konferencijoje | agrokoncernas.lt nuotr.

Kartų kaita ūkiuose: jaunieji ūkininkai drąsiau taiko naujoves

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai