Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos iniciatyva Seimo narys, Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis drauge su frakcijos kolegomis įregistravo Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo papildymo projektą, kurio tikslas – užtikrinti, kad tokių įstaigų, kaip LRT, auditai būtų atliekami periodiškai, tačiau tik griežtai laikantis Valstybės kontrolės įstatyme nustatytos tvarkos.
„Tokia tvarka užtikrintų, kad auditas ir būtų auditas – lėšų panaudojimo patikrinimas, o ne šešėlinio redaktoriaus paskyrimas, kuris tikrintų ir vertintų žurnalistų kuriamą turinį. Tokių auditų periodiškumas taip pat užtikrintų, kad patikrinimai nebūtų pavieniai ar tiesiogiai susiję su politiniu ciklu ar politikų įgeidžiais“, – paaiškina V. Juozapaitis.
Numatytas auditas kelia abejonių
Seimas po pateikimo priėmė sprendimą pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 m. veiklos auditą. Iniciatyvoje deklaruojamas skaidrumo ir efektyvumo siekis, tačiau kyla rimtų nuogąstavimų, kad šis sprendimas kels grėsmę LRT nepriklausomumui ir prieštaraus Europos Sąjungos principams užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą.
„Siekimas varžyti žodžio laisvę, tiesiogiai kištis į žurnalistų darbą bei redakcijos autonomiją gali tapti cenzūros priemone ir prieštarauti kokybiškos žurnalistikos principams, net jei pristatomas kaip skaidrumo užtikrinimas ar rūpestis viešųjų finansų panaudojimu“, – sako V. Juozapaitis.
Patikrinimai – įstatymo numatyta tvarka
Dėl to V. Juozapaičio naujosios reguliavimo nuostatos numato, kad LRT audituos Valstybės kontrolė, tačiau tik Valstybės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Tokiu būdu, pasak politiko, siekiama ne įvesti redakcinę cenzūrą, o užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę.
„Tokia tvarka užtikrintų, kad nebus varžoma žodžio laisvė ar ribojama redakcinė autonomija, nes auditas negalėtų būti naudojamas kaip spaudimo priemonė politikų rankose“, – teigia V. Juozapaitis.
Europos Sąjunga aiškiai apibrėžė savo poziciją dėl žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimo – 2024 m. gegužės 7 d. įsigaliojęs Europos žiniasklaidos laisvės aktas numato griežtesnę apsaugą žiniasklaidos pliuralizmui bei redakcinei nepriklausomybei. Tokiomis nuostatomis siekiama apsaugoti žiniasklaidą nuo politinės įtakos ir išorinio spaudimo.
