Kas pirmas sumanė, kad Lenkija bus Lietuvos „strateginis partneris“? Ar ne pati Lenkija?
Ar ne toks Ukrainos „strateginis partneris“ turėjo būti Rusija? Kas be ko, Rusijos požiūriu. Juk tai „giminiškos tautos“! Kur jau ten – „viena tauta“! Ir tik pikti ukrofašistai banderovcai, remiami anglosaksų, klastingai Ukrainą nuo Rusijos atitraukė.
Argi lietuviai ir lenkai – ne buvusi „viena tauta“ (kaip gente lituani, bet natione poloni)? Ar ne ilgai ir laimingai gyvenome vienoje bendroje (lenkų) valstybėje? Ar ne pikti litvomanai, remiami klastingų maskolių, Lietuvą nuo Lenkijos atplėšė?
Argi tai ne tokia pati „geopolitinė katastrofa“ kaip Sovietų žlugimas? Juk Lietuvos jau beveik nebebuvo, dar vos vos – ir būtų nelikę visai…
Dorai pasvėrus žalą, kurią XX a. Lietuvai padarė Lenkijos ir Rusijos okupacijos, dar nežinia, kuri nusvertų.
Taip, Sovietų Rusija pusšimtį metų laikė okupavusi visą šalį, šimtus tūkstančių šviesiausių lietuvių išžudė, ištrėmė ir privertė emigruoti, o likusius nuožmiai engė, tvirkdė ir rusino… Tačiau Lietuva nusimetė jos jungą ir, nors nukamuota ir išsekinta, prisikėlė – su sostine Vilniumi.
Kas buvo užgrobęs Vilnių, gal pamenate?
Prieš Rusiją, dvidešimt metų trečdalį Lietuvos buvo okupavusi Lenkija – visą vadinamąją Rytų Lietuvą su Vilniumi (kėsinosi ir į likusią su Kaunu, tik mūsų kontržvalgyba užbėgo už akių).
Paskui Sovietų Rusija, su fašistine Vokietija pasidalijusi Lenkiją (trys vienas kito verti agresoriai), žadėjo grąžinti lenkų okupuotas žemes Lietuvai, bet apgavo (o kaipgi!) ir grąžino tik siaurą juostą su Vilniumi, o visą likusią Rytų Lietuvą paliko Baltarusijai (= pasiliko sau).
Taigi, dėl lenkų okupacijos Lietuva negrįžtamai prarado apie ketvirtadalį ar net daugiau savo teritorijos su joje gyvenusiais žmonėmis, kurie per praėjusį šimtmetį didžia dalimi tapo subaltarusinti (= surusinti). Ar tai neverti prisiminti niekai?
Negana to, okupuotąją Rytų Lietuvą lenkai nuožmiai engė, nuskurdino ekonomiškai, nusmukdė dvasiškai bei kultūriškai, persekiojo tautiškai, nutautino, prikeldino į dovanojamus sklypus naujakurių iš Lenkijos ir t. t.
Tik dėl sulenkėjusių dvarininkų, lenkų kunigų ir Lenkijos okupacinės valdžios veiklos Lietuvai grąžintoje teritorijoje liki šiol paplitusi lenkų kalba, nors tai iš pagrindų lietuviškos žemės, kuriose nuo amžių gyveno vien lietuviai ir niekas kitas (ir dar po šimtą kilometrų į rytus ir pietus).
Daugybę rimtais mokslo darbais grįstų straipsnių apie Rytų Lietuvą norint galima susirasti per vieną minutę ČIA>>.
Mums likusi Rytų Lietuva šiuo atžvilgiu Lenkijai yra tas pats, kas Rusijai – Ukrainos Donbasas, kur ligi šio karo buvo kalbama rusiškai.
Ir kai Rusija Ukrainoje pralaimės ar bent bus pastatyta į vietą (tikėkimės), didžiausia geopolitinė grėsme Lietuvai – iš karto, per vieną valandą – taps Lenkija.
Tiesą sakant, Lenkija jau dabar, nuo pat mūsų Nepriklausomybės atkūrimo Rytų Lietuvoje kariauja tokį patį hibridinį karą, kokį Rusija kariavo Rytų Ukrainoje iki Maidano ir Zelenskio.
Prieš imdamasi „žaliųjų žmogeliukų“ ir atviros agresijos, Rusija jau kariavo „taikų“ karą pačių ukrainiečių, pačios Ukrainos valdžios, Janukovičiaus Ukrainos rankomis.
Lygiai taip pat Lenkija kariauja „taikų“ karą prieš Lietuvą pačių lietuvių, Lietuvos janukovičių rankomis. Kaip šunis už pavadėlio laikydama paruošusi buvusius autonomininkus.
Per tris dešimtmečius nepriklausomybės, atrodytų, pakako laiko pašalinti Lenkiją iš jos buvusios okupuotos Rytų Lietuvos. Ir dabar, bet kada dar nevėlu tai padaryti, nors kuo toliau, tuo bus sunkiau. Bet Lietuva nepajėgi Maidanui prieš savo janukovičius, neturi tikro Prezidento, ir visi valdžios organai, visos partijos dirba kam tik nori, tik ne Tėvynei.
***
Gal pamenate, kaip buvo naikinama analoginė televizija? Kokia buvo „pažanga“! Kokios „naujos skaitmeninės technologijos“! Koks žadėtas kokybės pagerėjimas!
Padariniai – ir, matyt, tikslai – iš esmės buvo du. Pirmas: kokybė suprastėjo taip, kad be kabelio tapo išvis nebeįmanoma žiūrėti, tad visuotinai pereita prie kabelinės televizijos – už papildomą abonentinį mokestį, žinoma, kurio prieš tai nebuvo.
Tačiau svarbiausias antrasis padarinys: visi Lietuvos pakraščiai liko be lietuviškos televizijos. Jie visi mato tik nemokamą analoginę lenkišką, baltarusišką ir rusišką.
Tuomet, kai tai buvo atlikta, dar buvo nesvarbu, kad matys ne tik lenkišką, bet ir baltarusišką bei rusišką, – svarbiausia buvo, kad nematytų lietuviškos. Kad ekranuose neliktų Lietuvos.
Lygiai taip pat Lietuvos pakraščiuose negirdėti Lietuvos radijo – vien lenkiškas, baltarusiškas ir rusiškas. Kad nebūtų girdėti Lietuvos, kad Lietuvos neliktų ir radijo imtuvuose.
O kad pašalintos Lietuvos vietoje vis dėlto atsirastų ne Baltarusija ar Rusija, o Lenkija, du Tėvynės išdavikai susimokė ir Lietuvos sąskaita paleido retransliuoti lenkišką televiziją, puikiausios kokybės, daugybe kanalų. Tuo jie neseniai patys kriuksėdami prisipažino.
Pamenu, kai vieno iš tų suskių Garliavoje buvo vykdomas šimtų ginkluotų policininkų susidorojimas su grėsmę valstybei (kaži kuriai?) kėlusią mergaitę, žiniasklaidoje pagrečiui skambėjo trys tarpusavy nesusiję teismų sprendimai. Vienas – kaip tik dėl mergaitės. Jis nuolat buvo palydimas patikinimo, kad mes gyvename teisinėje valstybėje, todėl teismo spendimus reikia nedelsiant vykdyti.
Antrasis tuo pat metu skambėjęs teismo sprendimas liepė Neringoje nugriauti neteisėtai pastatytus botelius. Tačiau šio teismo sprendimo kažkodėl nereikėjo nedelsiant vykdyti, ir po kurio laiko pasigirdo balsai apie „pasiektą kompromisą“.
Kompromisą su kuo? Kodėl tada nebuvo galima „pasiekti kompromiso“ dėl mergaitės Garliavoje?
Kas sprendžia, kurį teismo sprendimą reikia nedelsiant vykdyti, o kurį reikia vilkinti, kol bus „pasiektas kompromisas“?
Tačiau dabar mums svarbiausias trečiasis anuomet nuskambėjęs ir nutilęs teismo sprendimas – dėl neteisėtų lenkiškų gatvių bei gyvenviečių pavadinimų. Čia tai jau „teisinei valstybei“ ne vieta! Čia tai jau viską sprendžia „strateginio partnerio“ interesas! O jis tikrai geriau žino, kokius sprendimus teismas privalo priimti, o kokių ne.
Jis tikrai geriau žino pagrindinį tikslą: kad neliktų Lietuvos. Kur tik įmanoma, kiek tik įmanoma, žingsnis po žingsnio, po truputėlį.
Kad neliktų Lietuvos mokykloje, kad Lietuva net neužsimegztų moksleivių širdyse. Kad neliktų Lietuvos aukštosiose mokyklose, pirmiausia – istorijoje, kur būtina prikelti „abiejų tautų“ lenkakalbę LDK. Paskui pašalinti visokias etnologijas, mitologijas ir baltų filologijas.
Iš pradžių – bent pavadinimus, paskui ir turinį. Arba atvirkščiai.
Nes iš jų kyla dvasinis įkvėpimas ir tautinis atgimimas, o šita pamoka tai jau išmokta! Jų vieton reikia vėl sugrąžinti klusniąją Bažnytėlę…
***
Dar vienas žingsnis – kad neliktų Lietuvos jos piliečių pasuose ir kituose valstybės dokumentuose.
Pradžioje dėl to paskleidžiamas asmenvardžių „autentiškos rašybos“ mitas. Dėl to iš anksto buvo perspėjęs vienas žymiausių Lietuvos kalbininkų a. a. profesorius Vincas Urbutis knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“, nesyk apie tai teko rašyti ir man (žr. ČIA>>).
Iš pradžių dievagotasi, kad į valstybės dokumentus ši „autentiška“ asmenvardžių rašyba nebus perkelta, niekada, ne ne ne…
Bet netrukus paaiškėjo, kad „autentiškai“ parašytas asmenvardis esąs „privati nuosavybė“! Teiginio agresyvus kvailumas būtų vertas panašaus atsakymo: susirink savo „nuosavybę“ ir nešdinkis iš mano kalbos, nes ši kalba – tai mano „privati nuosavybė“. Ir autentiška čia yra tik tai, kas parašyta lietuviškai.
Bet buvo pasiūlytas žmogiškas, abipusis sprendimas, galėjęs visiems laikams pašalinti iš akiračio patį klausimą. Tai vadinamasis latviškas asmenvardžių rašymo pasuose variantas, priimtas Latvijoje, kai pirmame puslapyje asmenvardis rašomas latviškais rašmenimis, o antrame – kad ir kokiais „autentiškais“, kad ir marsietiškais.
Visiems turėtų būti gerai. Išskyrus tuos, kurių tikslas, kad lenkiškas asmenvardis išvis nieku gyvu nebūtų parašytas lietuviškai. Kad pase išvis neliktų lietuviškos rašybos. Kad valstybės dokumentuose neliktų Lietuvos.
Prisipažinsiu, už dabartinį mūsų pezidentą (tai ne rašybos riktas, tai tikrasis jo lietuviškas pavadinimas) pirmajai kadencijai balsavau kaip tik dėl to, kad vietoj Seime peršamų „trijų raidelių“ jis žadėjo palaikyti latviškąjį variantą. Bet vos išrinktas, nedelsdamas išdavė ir palaikė „tris raideles“.
Už latviškąjį asmenvardžių rašymą pasuose surinkta bemaž 70 tūkstančių parašų! Bet Seimas jo net nesvarstė. Kurgi svarstys, juk jis patenkina visas puses, ir paskui jau lietuvių kalbos iš paso nebeišstumsi…
Visuomenininkai VRK įteikė 69 244 parašus dėl asmenvardžių rašymo (video, nuotraukos)
Kiek metų visų partijų šūdžiai žiaukčiojo: „Mes turime problemą, kurią būtina išspręsti“. Tai yra – įvesti „tris raideles“. Ir dievagojosi, kad kitų raidelių su visokiais specialiais (= lenkiškais) ženklais tai jau nebus, niekada, ne ne ne…
Dabar į Lietuvos piliečių pasus kaip tik įvedamos visos lenkiškos raidelės, išvis be lietuviškų.
Buvusios okupuotos Rytų Lietuvos mokyklose jau seniai vėl mokoma lenkiškai, iš lenkiškų vadovėliųˌ gyvenviečių bei gatvių pavadinimai lenkiški, pasuose asmenvardžiai lenkiški – dinkit iš čia, litvomanai! Nors gal pala, kur skubėti: juk viskas išlaikoma iš Lietuvos mokesčių mokėtojų!
To dar nebuvo: pačių lietuvių lėšomis Lietuvoje įvesta ir išlaikoma Lenkija!
Spėju, kad ir šimtai tūkstančių (balta)rusakalbių imigrantų Lietuvon prileista tais pačiais sumetimais: juk lietuviai nuo seno pirmiausia subaltarusėdavo ir tik paskui lengviau pasiduodavo lenkinimui.
Iš lėto, žingsnis po žingsnio, kantriai, atkakliai, nuodugniai. Nepaisant milžiniškos bendros grėsmės iš Rusijos. Visai kaip XVII a. viduryje, kaip XVIII a. pabaigoje, kaip 1920-siais ir 1939-siais. Rusijos grėsmę galima iškentėti, svarbiausia – kad neliktų Lietuvos.
Lenkai kaip lenkai, jie nepasikeitė. Be to, juk ant palinkusio gluosnio visos ožkos lipa. Tik niekad nemaniau, kad lietuviai tokie apgailėtini.
Kai ukrainiečiai mirtinai stovi už savo tėvynę, šitie ją taikiai išduoda, patys atiduoda, dvilinki lenda į užpakalį dargi pamuiluodami.
Jei tikrų lietuvių nebėra, gal ir išties geriau, kad tokių menkystų neliktų…
Skaudi, bet reikalinga Tiesa. Kad pabustume.
Kiek dienraščių ar savaitraščių išdrįstų straipsnį paviešinti, kad Tiesa kuo plačiau pasklistų?
nepabus nes paversti mankurtais visi per mela, propaganda, dezinformacija ir teisini baudziamaji persekiojima, o kai ka jie net numarino
Lietuviškų moteriškų pavardžių beveik neliko :sulatvėjo, gal ir tautybę keičia, tai ką norėt….
Kokia Seimo nario Vėgėlės pozicija minimais klausimais? Juk prieš rinkimus berods tiek daug žadėjo- “turiu svajonę…apie kitokią Lietuvą…” ( Alkas.lt) … Kokia Seimo nario Jankūno pozicija? Kaip jie paaiškintų Valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos susijungimą su Tomaševskio partijos atstovų Seime frakcija? Nejaugi jei remia Tomaševskio partijos pasiūlymus dėl “tautinių mažumų įstatymo” pakeitimų?
Jei nė viena partija Lietuvos interesų negina, belieka kurti naują, kuri gintų.
,,Ir kai Rusija Ukrainoje pralaimės ar bent bus pastatyta į vietą (tikėkimės), didžiausia geopolitinė grėsme Lietuvai – iš karto, per vieną valandą – taps Lenkija.” – nesupratau kuo tai susiję. Manau, lenkai vykdo šliaužiančią polonizaciją nepaliaujamai. Panašiai, kaip komunistai Vakaruose savo šliaužiantį švabinį perversmą. O karas Ukrainoje abiems yra patogi priedanga. Vaizduoji Laisvojo pasaulio gynėją, o visus, bandančius tave kritikuoti, apšauki kremliniais.
Už 2024-06-18 Seimo balsavimui Tomaševskio partijos atstovų teiktą ” Tautinių mažumų įstatymo” projektą Nr.XIIP-2242.kuriame teikti labai panašūs pasiūlymai, kaip dabar berods balsavo ir dabar Seimo nariais esantys socialdemokratai Budbergytė, Jonauskas, Vilkauskas, Skamarakas, Sabatauskas, Sabutis ,liberalai Pranckietis, ( buvęs Valstiečių žaliųjų sąjungos narys) , Bagdonas, Laisvės ir Tomaševskio partijų atstovai taip pat Mindaugas Puidokas.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-53010&p_var=1
Įtariu, kad jie niekada neskaitė LR Konstitucijos: joje nėra nė vieno žodžio apie TAUTINES MAŽUMAS, ten rašoma apie TAUTINES BENDRIJAS. LR teritoja – tai etninės lietuvių (!) žemės ir čia negali būti jokių tautinių mažumų.
Lietuva gavo zymiai daugiau teritoriju negu Latvija ir Estija, kurios zemiu siek tiek prarado, tad rasyti tokios dalykus: “žadėjo grąžinti lenkų okupuotas žemes Lietuvai, bet apgavo (o kaipgi!) ir grąžino tik siaurą juostą su Vilniumi, o visą likusią Rytų Lietuvą paliko Baltarusijai”
Tokius dalykus yra labai vaikiska rasyti ir zinoma, nepamirskite ,kad tik nugaletojai sprendzia kas kam atintenka.
nenusisnekek, nugaletojai dar 1920 metais buvo mums grazine dali Lietuvos iki Minsko, nors tikros Lietuviu zemes tesiasi iki upes Upa kuri teka per Tula (Lietuviska Toli), o uzgrobus Lietuva grazino tik dali centriniu Lietuvos zemiu
Taip, nuvogė pusę. O kodėl bolševikų despotija turėtų būti mielaširdinga?
Apsiraminkite, Dainiau. Nes, jeigu liks nors vienas Lietuvoje žmogus žemaitis, kuris kovos už laisvę ir Tėvynę, Tėvynė visada liks.
„Globalios Lietuvos“ propaguotojai dar optimistiškesni už tave: jie sako, kad Lietuva yra visur, kur gyvena koks nors emigrantas iš Lietuvos.
P.S. Ir dar. LR Konstitucijoje parašyta, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių kalba. Keista, ar ne?
Razausko pasakyta teisingai, manau kad 99 % Alkas.lt lankytojų mano taip pat. Tačiau sunku suprasti kaip galėjo per tuos 3 dešimtmečius tokia “apgailėtina” tapti Tauta, kurios šimtatūkstantinė minia apsupusi Seimą Sausio 13 -osios naktį, artėjant link jo iš Šiaurės miestelio tankų kolonai, nuo Seimo nesitraukė – buvo pasirengusios šeimos žūti su vaikais, bet Seimo neatiduoti. Matant tokį vilniečių ir iš visos Lietuvos vietų suvažiavusiųjų pasiryžimą tankai nedrįso pulti Seimo ir tuneliu pravažiavo pro jį.
nes ta spektakli surenge, surezisavo ir vykde kgb ir visos valstybines tarybines institucijos ir ne statistais agentai buvo o pagrindiniais veikejai ir minios tik pritare jiems ir kai kas prisidejo prie ju veiksmu…visos darbovietes is visu Lietuvos kampeliu organizavo autobusus vezusius zmones…tad Lietuviai jokios laisves neiskovojo, jie tik buvo verciami dalyvauti spektaklyje kai zydai pasauliniai griove ju paciu sukurta cccp
Nu va, – matai, nuopelnai ir dėl Lietuvos laisvės pagal patį yra, kaip paprastai, ne pačių lietuvių, o … Gal, sakau, neniekintum tautos.
Sauliau, kiek tau metukų, kad tokius vėjus pripylei??. Pats greičiausiai nebuvai net gimęs, kai vyko istoriniai lemiamieji Sausio 13-osios įvykiai, o ir Lietuvos istorijos nesimokini mokykloje?….
Esu gimęs sausio 13-tąją ir tai gal lėmė, kad Klaipėdos universiteto leidykla išleido dalykinę nepolitinę mūsų tautos istorijos knygą “Istorija pareinant į Lietuvą/2023” (Patogupirkti.lt). Tad, Gintaro priekaištas Sauliui būtų teisingas, jeigu Švietimo ministras šią knygą gimnazijoms patvirtintų mokomąja, nes Lietuvos istorijos vadovėliai yra įsprausti į politinius rėmus ir todėl nėra objektyvūs. Kreiptasi šiuo klausimu buvo į Kultūros ministrą Birutį asmeniškai, tačiau atsakymo iki šiol nėra. Priekaištas Sauliui, taigi, yra per ankstyvas, kadangi Lietuvos istoriją jis mokytųsi dabar ne iš universitetinio, bet iš politiškai “sužaloto” vadovėlio. Dėkoju.
pradžiai bent jau į privalomų popamokinių skaitinių sąrašą įtrauktų?
Manau, kad tokį dabartinį Tautos “nuvaldymą” lėmė netinkama rinkimų sistema ir ypač nepatikimas jų organizavimas (komisijų sudarymo ir kitomis prasmėmis). Tai būtina buvo keisti, kad dalyvavimo rinkimuose aktyvumas būtų ne mažesnis 70-80 %, nes nebuvo galima nematyti ir gyventi taikstantis su tokia padėtimi. Be abejonės tai lėmė ir dvišalė 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartis, apie kurią kalbėti Alke.lt, matyt, atitinkamos partijos DI cenzorius (gal serveryje?), neleidžia.
Akurat, 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties vertinamojo teksto ir toliau, matyt, DI cenzorius serveryje, nepraleidžia.
Gal dėl to ji liko ir D.Razausko tekste nepavertinta…
Kas trukdo sudaryti Bendrumo sutartį su Latvija ? Nors ir be sutarties mūsų valdžios gali sutarti retransliuoti Latvijos valstybinę tv Lietuvoje, o Lietuvos valstybinę tv- Latvijoje. Tokiu būdu geriau išmoktume giminingas kaimynų kalbas ir naujienas apie kaimynus sužinotume tiesiogiai, be tarpininkų.
Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties problema yra ta, kad ja lenkams yra suteikiamos tautinės mažumos subjekto teisės, kai pagal Konstituciją ir Lietuvos teritorijos istoriją vadinami Lietuvos lenkai tokios teisės neturi ir neturi pagrindo į ją. Taigi sutartimi Lenkijai perduoda dalis Konstitucijoje nustatyto Lietuvos valstybės suverenumo, todėl ja pažeidžiama Konstitucija. Net jų pavadinimo žodis “Lietuvos” rodo, kad Lietuvos žemė jiems tautiškai yra svetima, jų vardas yra ne Lietuvos, o kitos žemės, tautos.
Be abejonės suvereni šalis galis su kita šalimi (tarkim Latvija) susitarti dėl visko, kas yra jos valioje, jeigu yra iš to nauda ir neprieštaraujama Konstitucijai.
,,o Lietuvos valstybinę tv- Latvijoje” – Šaunu. Nors pradžiai Lietuvos TV turėtų būti matoma visoje Lietuvos teritorijoje. Ir, aišku – kaimyninių šalių užimtose lietuvių žemėse, pvz. Sūduvoj. Na ir žinoma, Lietuvos TV turėtų būti lietuviška, t. y atstovauti Lietuvą ir lietuvybę, o ne kominterną. Ir pavadinimas turi būti ne kažkokios trys raidės, o Lietuvos televizija.
Net į galvą nebuvo atėję, kad mūsų TV ne visoje Lietuvoje girdima! Kaip galėjo taip atsitikti (specialiai taip padaryta?) ir per tiek laiko neištaisyta? O VSD visa laiką tylėjo?
Geras straipsnis. Labai teisinga lyginti Lenkijos elgesį Lietuvoje su Rusijos elgesiu Ukrainoje. Sutapimai kiekviename žingsnyje. Tai ir mūsų kalbos ujimas, jų kalbos brukimas. Lietuvos katalikų bažnyčia nuo seno buvo lygiai taip pat pavaldi centrui Lenkijoje, kaip ir Ukrainos cerkvė pavaldi Rusijos patriarchatui. Ir naujausia istorija 1920-1939 ir 2014-2025 sutampa: pietryčiuose atplėšiamos teritorijos nutautinamos, aneksuojamos, kalba persekiojama, už vietinę tautinę tapatybę diskriminuojama ir persekiojama, įkuriamos pseudorespublikos, kurios neva savarankiškos ir okupantų ten nėra, nes neva įkuria ten gimę savi vietiniai, kaip Želigovskis ir Pušilinas, po to jos pasiprašo priimamos į imperijos sudėtį…
O ir abi tautos (lietuviai 1920 m., ukrainiečiai – 2014 m.) per šimtus metų privestos iki tokios būklės, kad ypač pietryčiuose tapatybė silpna – į kurios valstybės sudėtį pateks, ten ir asimiliuosis. Sąmoningumas silpnas: kol nepanaudojama karinė jėga ir neužgrobiama teritorija, tol tiki propaganda apie broliškas tautas ir bendrą istoriją ir leidžia savo šalyje vykdyti destruktyvią „brolišką“ veiklą: kurti bendrą kultūrinę, informacinę erdvę, propaguoti falsifikuotą istoriją…
Trys būdai baigti karą:
youtube.com/watch?v=jFtmRWy8-Xs
Dainiau, viskas gerai iki paskutinio sakinio, paskutinis tiesiog bjaurus. Negalima taip dergti ant visų lietuvių, atskirk parsidavėlius, nuo pasiaukojančiai dirbančių. Nedrįskit žeminti Lietuvai dirbančių lietuvių.
Taip, Dainiau. Blogai, kad pasidavėte emocijoms, – būkite, prašau, nuosaikesnis.
Puikus straipsnis, griežtas ir taiklus,gal Alkas galėtų skelbti kokią rinkliavą, kad tautos budinimo reikalu, galima būtų jį išplatinti per komercinę žiniasklaidą- lietrytį ir delfį, o gal kokia Respublika ir nemokamai paviešintų.
Tikriausiai prisimenate, kaip Nepriklausomybės pradžioje Lietuvą užtvindė anksčiau nematyti gydytojai ir Kašpirovskio tipo „gydytojai”, aiškiaregiai, burtininkai ir t.t. (tarp tokių ir tualetiniu popieriumi gydžiusi stebukladarė). Jų paskaitas rodė per TV, jos surinkdavo pilnas sales, o vienos jų (anksčiau man negirdėtos gydytojos) paslaugomis naudojosi politikai (bent porą tokių per TV rodė arba minėjo) paslaugomis. Turiu galvoje, jei prisimenate, –
– static.wixstatic.com/media/971cbd_7be2df2b781748d2bc2cf9d55bbeb196~mv2.webp/v1/fill/w_474,h_267,al_c,q_90,enc_auto/971cbd_7be2df2b781748d2bc2cf9d55bbeb196~mv2.webp
Kaip supratau, ji šiose laidose kažkur turi būti:
− lietuvosryto.tv/ilgaamziskumo-gidas
(Iš viso LRyto TV 3-jų pavadinimų laidos apie sveikatą )
Gal esu įtari, bet man ta, pamačius reklamą su Nepriklausomybės pradžioje politikus gydžiusia gydytoja kelia įvairių minčių…
Čia reikėtų vengti daugiskaitos teisybės dėlei, nes vienintelį politiką, būtent Rolandą Paksą tualetiniu popieriu ,,juokino’’ šarlatanė.
Ir aš nemaniau kad lietuviai tokie apgailėtini veršiai..ačiū Autoriui už skaudžią tiesą.
Turėjome Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ,kuri yra pasakiusi ” Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu” . alkas.lt/2014/04/17/prezidente-d-grybauskaite-lietuviu-kalba-negali-buti-politiniu-sandoriu-ar-sanderiu-objektu/ Ar ne dėl to vienas aukščiausių strateginės partnerės pareigūnų pasakė maždaug taip “Litewska koza nie przyjdzie nigdy do woza” ? O dabar jau “prie vežėčių”?
“…1897 metų Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, tuo metu lietuvių Kaune buvo vos 5,8 proc., o didžioji dalis (35 proc.) gyventojų buvo žydai. Net ir Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, tarpukariu (1923 m.) Kaune buvo tik 59 proc. lietuvių, ir iki 1923 m. gatvių pavadinimai lentelėse buvo lietuvių, lenkų ir jidiš kalbomis. Sparti ir kartais prievartinė lituanizacija pavertė „Kovno“ Kaunu ir 1938 m. lietuvių procentas mieste išaugo iki 61,4 proc. Sovietmečiu Kauno lituanizacija nenutrūko…Nenoriu sumenkinti dar neišspręstų Kauno atminties ir daugiakultūriškumo problemų. Visai netoli Kiemo galerijos, kurią galima pavadinti daugiakultūre erdve, kabo atminimo lenta 1941 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) partizanams atminti. Joje rašoma, kad 1941 m. birželio sukilimas buvo „sėkmingas“. LAF antisemitizmas ten nepaminimas. Sukilimo atminimo vietų yra ir daugiau, ir jos primena apie tebetvyrančias įtampas, susijusias su 1941 metų birželio atmintimi – tai ir Holokausto pradžia, ir mėginimas atkurti nepriklausomą (bet etniškai vienalytę) Lietuvos valstybę…” lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2575166/dovile-budryte-apie-kauna-lietuvos-ir-pasaulio-daugiakulturi-miesta
Matyt, VDU su studentais lietuviais nelabai sekasi, tai mano jų prisigraibyti iš užsienio. Ar ne dėl to “ištraukiamas” į viešumą čia tas Kauno daugiakultūriškumas, jo prilygimas Vilniui. Žodžiu, panašu į griebimąsi už šiaudo…
Tas ėlertės straipsnelis, nors ir primityvus, tarsi nieko naujo nepasakantis, bet labai geras ta prasme, kad labai aiškiai rodo chunveibinės autorės ir ėlertės „teisingą“ ideologinę, vertybinę kryptį ir tikslą: daugiakultūris yra labai gerai, mieste skambanti tik lietuvių kalba yra labai blogai, o kai lietuviškai nesusikalbėsi ir daugėja rusų ar anglų kalbos, tai yra labai gerai, mažai lietuvių ir daug kitataučių yra labai gerai… O kabanti atminimo lenta 1941 m. birželio sukilimui – tai yra labai blogai: „dar neišspręsta atminties ir daugiakultūriškumo problema“ (matyt, ėlertės problemai spręsti vėl reikia tokio kaip tas kremlinis kolaborantas, kuris su kuvalda nudaužė atminimo lentą Vilniuje). Birželio sukilimas yra fe kaip blogai, nes būtų atkūręs „etniškai vienalytę“ Lietuvos valstybę, vadinasi okupacija yra gerai, nes to neleis, gal kolonistų priveš…
LRT biudžetas 2020 m.- 46,3 milijono eurų, 2025- 79,6 milijono eurų.
Slavai Baltams nebuvo draugai ir nebus
Nes slavai – paraudę baltai.
Puikiai parašyta dėl mūsų (ne tik valdžio) skystablauzdiškumo Lenkijos atžvilgiu ir jos politikos.
Bet autoriui reikėtų būti teisibgam iki galo ir savo politinių įsitikinimų nekelti aukščiau istorinės tiesos. T.y. Rusijos ir Ukrainos santykiai visiškai nepalyginami su Lietuvos ir Lenkijos. Kada buvo ir kieni apgyvendintas ir įsisavintas Donbasas, visa taip vadinama Novorosija, Laukinė stepė, kas iš Turkijos atkariavo Krymą? Ukrainos tuo metu visai nebuvo. Ar tai pateisina tai, kas vyksta dabar? Tiek to, nesigilinkime į tai. Bet to krašto istorijos žinojimas tikrai prieštarauja autoriaus teiginiams ir palyginimui.
Skaitau Neries regioninio parko 2002-2006 etnokultūrinių tyrimų ataskaitą. Tarp išvardintų pasakojimų pateikėjų lietuviškų ir slaviškų pavardžių iš Vilniaus rajono nemažai lietuviškos kilmės pavardžių- Jodka ( Juodka), Šimanel ( Šimonėlis),Lučun ( Liučiūnas), Piečiul-Giliun, Ruskonis, Dakšievič-Jakonis, Tylingo, Dovgerd ( Daugirdas), Gurnievič, Meišel, Jodeliuk, Čibur,Bovgerd ( Baugirdas), Šakevič- Pašluostienė, Lučun- Žemaitienė, Tatol ( Tatulis) , Darvyduvna ( Darvydaitė),,,.neriesparkas.lt/wp-content/uploads/2015/12/Neries-regioninis-parkas-tautosakos-rinkinys-su-papildytu-vertimu.pdf