Europos Sąjungos rinkoje šiuo metu egzistuoja daugiau nei 230 skirtingų aplinkosauginių ženklų ir net 100 žaliosios energijos ženklų.
Nenuostabu, kad vartotojams yra sunku susigaudyti tokioje gausoje, o dar sunkiau pasakyti, kuris iš šių ženklų yra tikrai ekologiškas ar tvarus.
Negana to, rinkoje egzistuoja daugybė žinomų madingų žodžių (angl. buzzwords). Deja, kai kurie aplinkosauginiai teiginiai, tokie kaip „ekologiškas“, „draugiškas gamtai“, „100 proc. natūralus“, „biologiškai suyrantis“, „klimatui neutralus“ gali būti niekuo nepagrįsti ir klaidinti vartotoją.
Europos Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad aštuoni produktai iš dešimties parduodami naudojant žaliuosius teiginius. Tačiau daugiau kaip pusė šių teiginių pateikiama neaiškiai, klaidinant vartotoją arba pakankamai nepagrindžiant pateiktų žinių.
Tokia „laukinė“ praktika iš vienos pusės neleidžia vartotojams pasirinkti tikrai ekologiškų ar tvarių produktų. O iš kitos pusės – iškreipia rinką, mat ekologišku apsimetantis verslas investuoja mažiau, parduoda brangiai ir taip išstumia į tvarumą sutelktas įmones.
Pasiryžo pažaboti apgavikus
Prieš metus Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kuria siekiama apriboti žaliojo smegenų plovimo teiginius Europos Sąjungoje. Direktyva reglamentuos ekologinių ženklų naudojimą ir uždraus įrodymų neturinčius teiginius apie aplinkosaugą.
ES bus leidžiama naudoti tik tuos tvarumo ženklus, kurie pagrįsti oficialiomis sertifikavimo sistemomis arba kurias nustatė valdžios institucijos, o tokie teiginiai kaip „ekologiškas“ ar „biologiškai suyrantis“ negalės būti naudojami be įrodymų.
Išmetamųjų teršalų kompensacijos taip pat negalės būti naudojamos teiginiams „neutralus klimatui“ ar kitiems susijusiems teiginiams.
Kitas svarbus naujojo reguliavimo tikslas – gamintojai ir vartotojai turi daugiau dėmesio skirti prekių ilgaamžiškumui. Todėl ateityje žinios apie garantiją turės būti labiau matoma, taip pat bus sukurtas naujas ženklas, kuris padės vartotojams renkantis prekes su ilgesniu garantiniu laikotarpiu.
Europos Vadovų Taryba dar turi duoti oficialų pritarimą, o tada ES valstybės narės turės per dvejus metus įtraukti direktyvą į nacionalinę teisę.
„ES gėlė“ – ženklas, kuriuo pasitikima
„Eurobarometro“ duomenimis, 73 proc. pirkėjų teigia, kad produkto poveikis aplinkai yra „labai svarbus“ arba „gana svarbus“ priimant sprendimą dėl pirkimo. 60 proc. europiečių teigia, kad yra pirkę produktų būtent dėl jų mažesnio poveikio aplinkai.
Žinomiausias prekės ženklas, kuriuo, kaip rodo Europos vartotojų organizacijų tyrimai, pasitiki net 80 proc. jį žinančių pirkėjų, yra ES ekologinis ženklas (angl. EU Ecolabel). Daugelyje ES šalių jis tapo geriausiai vartotojams žinomu ekologiniu ženklu.
Šis ženklas, dar vadinamas „ES gėle“ – tai visame pasaulyje žinoma savanoriška sistema, skatinanti prekes ir paslaugas, kurios aiškiai rodo aplinkosauginius gebėjimus, pagrįstus standartizuotais procesais ir moksliniais įrodymais.
Šio ES ekologinio ženklo veikimo būdas išdėstytas oficialiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente. Jį valdo Europos Komisija ir valstybės narės. ES ekologinis ženklas yra vienintelė visoje ES galiojanti ISO 14024 I rūšies ekologinio ženklinimo sistema.
Ji pripažįstama visoje Europoje, yra daugiakriterinė ir apima pagrindinį gaminių poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą – nuo žaliavų gavybos iki šalinimo.
„ES gėlės“ misija – skatinti žiedinę ekonomiką ir nulinę taršą, vesti vartotojus ekologiškesnės ateities link ir kurti atsparesnę Europą. Šį ženklą tikrina trečioji šalis, t. y. nepriklausomi ekspertai stebi, ar jį naudojanti įmonė laikosi ES ekologinio ženklo bruožų.
Kas ženklinama „ES gėlyte“
Norite įsigyti ekologišką gaminį, ieškokite ant pakuotės „ES gėlės“. Šiuo ženklu yra žymimi ne maisto prekės ir paslaugos. Jį galima rasti ant skalbimo priemonių, indų ploviklių iki apgyvendinimo paslaugas siūlančių įmonių. Lietuvoje turime 741 gaminį pažymėtą „ES gėle“, palyginimui Italijoje – net 15 tūkstančių.
Prieš du metus 30-metį atšventęs ES ekologinis ženklas jau yra suteiktas daugiau kaip 99 tūkst. prekių ir paslaugų 24 gaminių grupėse, todėl jis plačiai pripažįstamas visoje Europoje. Šį ženklą žino 38 proc. ES pirkėjų. Lietuvoje jį atpažįsta 45 proc. vartotojų.
Didžiausia ES ekologinio ženklo gaminių grupė (daugiau kaip 36 tūkst.) yra „pasidaryk pats“. Jai priskiriami dažai, lakai ir susiję gaminiai. Užtikrinama, kad sertifikuotuose „pasidaryk pats“ gaminiuose yra mažesnis kiekis pavojingų medžiagų ir lakiųjų organinių junginių.
Antra grupė yra įvairūs popieriaus gaminiai (virš 23 tūkst.). Šiuo ženklu sertifikuoti gaminiai turi atitikti griežtus reikalavimus, kuriais skatinami energiją taupantys gamybos procesai, siekiant sumažinti į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekį, ir tausojami miškai.
Trečiai gaminių grupei priklauso namų ir profesionalaus valymo gaminiai ir paslaugos (virš 14 tūkst.). Šios grupės ekologiškumo bruožai – nuo pavojingų medžiagų naudojimo apribojimų, tvarių žaliavų tiekimo šaltinių, perdirbamumo ir pakuočių dizaino iki tinkamų gaminio naudojimo patarimų.
Taip pat galima rasti šiuo ženklu žymimų drabužių ir tekstilės gaminių, kietųjų dangų gaminių (pavyzdžiui, plytelės, plokštės, virtuvės stalviršiai), baldų, čiužinių, asmens ir gyvūnų priežiūros gaminių, apgyvendinimo įstaigų ir stovyklaviečių, sodo ir daržo gaminių, tepalų, elektroninės įrangos.
Svarbu suprasti, kad ekologiškas ir tvarus gaminys nėra tas pat. Ekologiškos prekės – tai pasirinkimai, kurie šiuo metu yra draugiškesni aplinkai, palyginti su įprastomis ar tradicinėmis prekėmis. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie yra tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje.
Tvarumas yra platesnė sąvoka. Tvariais sumanymais siekiama ne tik sumažinti žalą, bet ir išsaugoti išteklius bei užtikrinti ilgalaikę planetos sveikatą.
Pranešimą bendradarbiaujant su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė Vartotojų aljansas.
