Daugelis Lietuvoje yra girdėję apie lietuviškus lazerius, virtusius nacionaliniu pasididžiavimu. Tam daug laiko skyrė gabūs, talentingi žmonės.
Šiandien akad. Algirdas Petras Stabinis – įvykių liudininkas – primena, kas išpuoselėjo lazerių mokslą ir technologijas pagrindinėje tokius žinovus rengiančioje Lietuvos aukštojoje mokykloje – Vilniaus universitete.
Lazerinių technologijų raida Vilniaus universitete
Prof. Povilas Brazdžiūnas, būdamas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Radiofizikos katedros vedėju, rūpinosi žinovų rengimu.
Jis siuntė nemažai gerai besimokančių, smalsių studentų į Maskvos M. Lomonosovo universiteto (MU) Fizikos fakultetą įgyti reikiamų žinių: Kazimierą Burneiką, I. Gulbinaitę, Evaldą Maldutį, Algį Petrą Piskarską ir mane – Algirdą Petrą Stabinį.
(Pavardės pateikiamos tik alfabeto tvarka, kad nesimatytų mano simpatijos vienam ar kitam mokslininkui – aut. past.).
Vėliau jiems buvo parūpintos vietos aspirantūroje. Baigę MU, dalis jų apgynė fizikos-matematikos kandidato disertacijas (dabar būtų daktaro).
Vėliau daugelis jų apgynė habilitacinius darbus ir tapo habilituotais daktarais. 1974 m. buvo įkurta Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra. Vėliau pavadinimas buvo išgrynintas ir taip atsirado Kvantinės elektronikos katedra. Pradėję darbuotis VU, šie mokslininkai tapo žymiais savo srities žinovais.
Prof. A. P. Piskarskas, kurio MU specializacija buvo parametrinės sąveikos reiškiniai, kartu su bendradarbiais sukūrė kelių šimtų pikosekundžių (1ps = 10–¹²s) sinchronizuotų modų lazerį.
Mano paties tyrinėjimų kryptis buvo netiesinių lygčių su dideliu skaičiumi dalinių išvestinių ir triukšminiais nariais sprendimai kompiuteriu. Tai gana sudėtingos matematinės fizikos lygtys, kurios aprašo koreliacijų atsiradimą. Šios lygtys yra teorinės netiesinės optikos pagrindas.
Ištirti čirpuotų impulsų laikinės spūdos metodai, leidžiantys suformuoti didelio intensyvumo kelių dešimčių femtosekundžių šviesos impulsus.
VU taip pat buvo tiriamos įvairios puslaidininkinės technologijos (prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, prof. Jurgis Viščakas). Nemažai FF darbuotojų ir studijavusių studentų aktyviai įsitraukė į lazerinių technologijų tyrinėjimus.
Toliau, mano nuomone, abėcėlės tvarka reikėtų paminėti:
R. Baltramiejūną, R. Butkų, R. Danielių, A. Dubietį, R. Gadoną, M. Grigalavičių, M. Ignatavičių, A. Jankauską, G. Jonušauską, S. Juršėną, V. Kabelką, M. Malinauską, A. Matijošių, S. Orlovą, D. Paipulą, V. Sirutkaitį, V. Smilgevičių, K. Staliūną, V. Tamulienę, V. Vaičaitį, A. Varanavičių, M. Vengrį.
Taip pat noriu paminėti VU FF įgijusius žinias ir šiuo metu žymiuose užsienio universitetuose dirbančius mokslininkus. Tai A. Baltuška (Vienos universitetas, Austrija), A. Beržanskis (JAV, Bostonas, Masačusetsas), G. Jonušauskas (Bordo universitetas, Prancūzija), J. Krupič (Jungtinė Karalystė).
VU iš esmės išugdyta ir UAB „Light Conversion“, kuri gamina ultratrumpųjų impulsų lazerius bei optinius parametrinius stiprintuvus ir yra viena iš šios srities pasaulinių lyderių.
2019–2022 m. nemažai gaminių eksportuota į įvairias pasaulio ir Europos šalis: JAV (16,3 proc.), Kiniją (13,6 proc.), Vokietiją (12 proc.), Japoniją (6,4 proc.), Pietų Korėją (6,3 proc.) ir kt.
Šiuo metu lazerinės technologijos plėtojamos ir VU Lazerinių tyrimų centre (direktorė D. Kaškelytė) bei Fotonikos ir nanotechnologijų institute (direktorius R. Aleksiejūnas). VU neabejotinai reikšmingas ir tiriant Beselio funkcijų ir optinių sūkurių reiškinius. VU FF veikia jaunųjų fizikų mokykla „Fotonas“.
Laser Technologies in Lithuania, 2023. -12 s.
