Pasauliniai mūšiai ekonominės įtakos fronte

Geopolitiniai postūmiai

Nors dauguma politikų ir įtakotojų suka galvas, kaip čia driokstelt kuo skambesnę antraštę ir padidinti vartotojų srautą, manipuliuojant, ką Trampas „sakė-pasakė“ dėl Grenlandijos, pažvelkime, kas gi iš tiesų vyksta pasauliniuose frontuose, kuriuose verda ekonominės įtakos mūšiai. Kitoks – karas dėl naujų rinkų – įgauna vis aštresnį, labiau dinamišką ir mažiau rafinuotą pobūdį.

Visų pirma, kas atkreipė mūsų dėmesį ir neprasprūdo pro mūsų skvarbias akis – itin svarbus JAV prezidento Donaldo Trampo raginimas OPEC+ valstybėms, reikalaujant sumažinti naftos kainas. Trampo tikslas – pasodinti Rusiją prie derybų stalo ir užbaigti karą Ukrainoje.

JAV prezidentas, kalbėdamas Davose buvo kategoriškas: „Jūs turite sumažinti naftos kainą, turite nutraukti tą karą. Jie jau seniai turėjo tai padaryti; iš tikrųjų, jie tam tikra prasme yra labai atsakingi už tai, kas įvyko.“

Ir tai yra gerai, nes JAV turi kuo spausti OPEC+ (Rusiją) – yra didžiausia pasaulyje naftos išgavėja ir eksportuotoja, galinti sužlugdyti Rusijos naftos eksportą, tuo ženkliai sumažindama Kremliaus pajamas. Šiuo pasisakymu Donaldas Trampas labai aiškiai pademonstravo, jog žiūri į Putino Rusiją, kaip į karinę degalinę, priklausomą nuo energetinių resursų.

Problema spręstųsi greičiau, jei ne ES, kuri didžiuliais kiekiais iš Rusijos perka suskystintas dujas. Pernai Europa sumušė visų laikų rekordą ir iš Rusijos nupirko 17,8 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų, tuo paremdama Putino karą Ukrainoje. Kodėl ES remia Putiną kare prieš Ukrainą, tuo pačiu apginkluodama jai pačiai karą paskelbusį agresorių – sveiku protu sunkiai paaiškinamai.

Gali būti, jog Kremlius tiesiog perka sau palankius sprendimų priėmėjus, ir būtent todėl kai kurie Europos pareigūnai kliedi, jog dujų pirkimas iš Rusijos – tai galimas karo Ukrainoje sprendimas. Viską greičiausiai lemia paprasčiausias godumas bei beribis žmogaus kvailumas.

Pirkdama suskystintas dujas iš Rusijos, Europa tarsi stengiasi demonstruoti, jog nenori energetiškai priklausyti nuo JAV. Tad nėra ko stebėtis, kad Trampas sako: jei bendradarbiaujate su Rusija, o ne su Amerika, tai nuo Rusijos patys ir ginkitės, mes jums nepadėsime.

Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen ragina pakeisti rusiškas dujas pigesnėmis amerikietiškomis SGD.

Tokia susiskaldžiusi ir pasimetusi Europa yra labai pažeidžiama ir yra lengvas grobis. Pirmiausia – Kinijai.
Šią savaitę Volstryte kilo panika dėl Kinijos dirbtinio intelekto įrankio „DeepSeek“ įsiveržimo į rinkas. Naujas produktas sukėlė sąmyšį ir rekordišką „Nvidia“ akcijų, kartu tempiantis visą NASDAQ indeksą, kritimą žemyn.

Problema ta, jog Kinijos startuolis „DeepSeek“ savo kaina gerokai pranoko konkurentus iš JAV. „DeepSeek“ teigimu, buvo panaudota kiek daugiau nei 2000 „Nvidia H800“ lustų ir išleista tik 5,24 mln. eurų modeliui sukurti. Tai daugiau nei 95% pigiau nei OpenAI, kurios „ChatGPT“ žino kiekvienas nusirašinėjantis studentas.

Mūsų manymu, „DeepSeek“ yra Kinijos Valstybės saugumo ministerijos produktas, kurio tikslas – ne konkuruoti, o dezinformuoti apie Kiniją ir, galbūt, kaupti jautrią informaciją, netgi tam tikra prasme šnipinėti.

CNN teigimu, šis dirbtinio intelekto kūrinys atspindi šalies, gyvenančios „už didžiosios užkardos“ informacinės erdvės kokybę. Kinijoje interneto sistema prižiūrima komunistų partijos ir cenzorių armijos, blokuojamos visos vakarietiškos informacinės platformos. Todėl naudojantis kiniška platforma nebus galima sužinoti neigiamų istorijos faktų apie pačią Kiniją, o pateikiama informacija bus surinkta iš komunistinės Kinijos informacinio lauko. Trumpai tariant – programa vartotoją atrinkta informacija, sumaišyta su dezinformaciniu mėšlu bei nuodais.

Kinai veržiasi ne tik į dirbtinio intelekto rinkas. Stagnuojanti Vokietijos pramonė tampa vis didesniu masalu Kinijos komunistų drakonui. Pekino atstovai jau dairosi į „Volkswagen“ bei siekia „Mercedes-Benz“ kontrolės, nors įmonė jau turi du didelius Kinijos akcininkus. BAIC Group, veikianti po kinų komunistų partijos vėliava ir Pekino municipalitetu, valdo 9,98 % koncerno akcijų.

Ar tai verslas? Europiečių akimis – taip. Raudonojo kinų drakono akimis – tai sėkminga vakarietiškų rinkų okupacija.

Kinija didžiausia Vokietijos „drauge“ tapo per 16 Angelos Merkel kadencijos metų, o abiejų šalių ekonomikos susipynė itin tampriai. Vokietijos ir kitų ES šalių automobilių eksportą pristabdė Kinijoje gaminamos pigesnės transporto priemonės.

Automobilių pramonė, kaip ir kiti Kinijos sektoriai, yra subsidijuojami valstybės. Jei paprasčiau – kinų komunistų partijos. O Europos Komisija šiuo metu (naiviai, kvailai, bukai?) tiria, ar šios subsidijos nesuteikia Kinijos automobilių gamintojams pranašumo prieš konkurentus Europoje.

Be abejo, kad suteikia. Ir suteiks. AI (dirbtinio intelekto) produktai, automobiliai, prekybos paslaugas tiekiančios kinų bendrovės visuomet įveiks konkurentus. Taip yra ir bus dėl to, kad kinų komunistų partija vykdo invaziją į Europą, subsidijuoja savo šalies gaminius, patirdama tik santykinės vertės (pinigai) nuostolius.

Kinija gali sukurti gaminį, kainavusį milijardą dolerių, o parduoti už vieną dolerį. Ar tai laisva rinka? Ne. Tai Kinijos invazija į Europą ir laisvas Vakarų rinkas. Vokietijos automobilių pramonės „valgymas“ yra tik vienas iš šimtų panašių atvejų. Blogiausia, kad vėl lipama ant to paties „nothing personal, just business“ grėblio, tiksliau minų lauko.

Taip buvo su „Gazprom“ triūbomis, pavertusiomis Europą Rusijos energetikos įkaite ir karo finansuotoja, lygiai tas pats vyksta plėtojant santykius su priešiška, Rusijos fašizmą ir karą remiančia Kinija.
Visiškai be reikalo plaukus nuo galvos rauna kai kurie mūsų politpatologai, spygaudami, kad Europa atsilieka ir pralaimi Kinijai konkurencinėje kovoje.

Laisvos rinkos žaidėjai negali konkuruoti su sutelkta, tikslinga kinų ekonomine invazija, ekonominiu įtakos karu, kuriam, kaip ir kitam, fiziniam, plika akimi apkasuose matomam karui metami šimtai milijonų ar milijardų dolerių.

Kinų prekybos programėlės, kuriomis noriai naudojasi mūsų tautiečiai, tikriausiai ne vieną stebina savo kainomis ir prekėmis, siunčiamomis per pusę žemės rutulio pusvelčiui. Tai spąstai, manantiems, kad kinišką prekę pirkti apsimoka, nes ji pigi. Daugeliu atveju, kiniškos prekės neatitinka nei kokybės, nei saugumo reikalavimų. Be to, šios programėlės pačios savaime gali būti panaudotos šnipinėjimui ir yra iš dalies kontroliuojamos Kinijos komunistų partijos bei saugumo struktūrų.

Tą gerai supranta JAV pareigūnai, mėginantys į savo pusę patraukti ES. Tačiau tokios šalys, kaip Vokietija, patiriančios ekonominį nuosmukį dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusių energijos kainų, prarastų rinkų bei sumažėjusio konkurencingumo, gręžiasi į Kiniją. Tai ne tik kvaila, tai – mirtinai pavojinga.

Rusijos nualinta ir išgąsdinta Europa (baimė – pagrindinis Gerasimovo doktrinos ginklas) Rusijai ir Kinijai atrodo kaip bejėgė auka, kurią reikia pasidalinti.

Tad jei reiktų apibūdintį šiandien vykstantį hibridinį pasaulinį karą, mes jį pavadintume – didžiuoju pasauliniu karu dėl rinkų ir išteklių. Matant kariaujančias puses, skaudu matyti, kaip Europa, siekdama išvengti JAV dominavimo, tęsia bendradarbiavimą su Kinija ir Rusija.

Tai geopolitinė savižudybė. Kinija ir Rusija veikia išvien. Nusiėmus rožinius akinius aiškiai matosi, jog vienintelė šalis, eksportuojanti į Rusiją karinei pramonei būtinus retuosius metalus yra Kinija.

Tačiau visiems mums gera žinia ta, jog daugiausia rūpesčių kaimynams kelianti Rusija nėra rimta konkurentė nei vienai civilizuotai valstybei. Rusija nekonkuruoja nei dirbtinio intelekto, nei automobilių gamybos, nei prekybos srityje, o šalies BVP nedaug skiriasi nuo Italijos.

Rusija ir toliau išlieka žaliavų ir resursų sandėliu, kuris vis labiau tolsta nuo progresyvių dvidešimt pirmojo amžiaus pažangos valstybių. Nenuvertinkime ir Europos, kuri išlieka pagrindinė rinka tiek JAV, tiek Kinijai ir mėgina tapti konsoliduota žaidėja.

Jei atvirai, manytume, jog pats geriausias ateities planas dvidešimt pirmojo amžiaus civilizacijai būtų JAV ir Kinijos susitarimas dėl Rusijos padalijimo. Tuo būdu pasaulio galingieji išvengtų problemų, kurias ateityje gali sukelti terorizmo viruso nešėja ir platintoja. Neprognozuojamas Kremlius gali tapti problema ir Europoje investuojančiai Kinijai.

Kaip šiose didžiųjų grumtynėse atrodo Lietuva? Niekaip. Neutraliai. Pavojingai neutraliai. Panašiai, kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą. Manymas, jog Vakarai mus gins savaime, nes mes esame jų dalis yra iliuzija, matant, kaip Vakarai kaunasi už naujas rinkas ir esamų rinkų išsaugojimą.

O kokio svarbumo rinka JAV ir ES yra Lietuva? Kiek čia yra strateginių JAV įmonių, gamyklų, išteklių, kurios yra pasaulio galingųjų interesų lauke?

Neutrali pozicija dėl Grenlandijos, nepalaikant nei vienos pusės – nėra pozicija. Tai tupėjimas krūmuose, laukiant, kuo pasibaigs geopolitiniai pasipešiojimai dėl salos. Politikierių diskusijos, kuo baigtųsi NATO šalių konfliktas, ir apskritai tokių frazių naudojimas, skamba, kaip girtų puspročių užstalės kliedesiai.

Donaldas Trampas, įprasta sau maniera pareikšdamas apie JAV interesus Grendandijoje, turėjo galvoje ir viso regiono saugumo klausimą. „Tai reikalinga laisvojo pasaulio apsaugai“, – tiesmukai įvardijo Trampas viename savo pareiškimų.

Aktyvi Rusijos ir Kinijos veikla Arktyje ir visame regione kelia pavojų JAV ir sąjungininkams. Natūralu, kad JAV dominavimas regione sustabdytų ar pristabdytų Rusijos ir Kinijos grobikiškus planus. Patinka tai Berlynui, Paryžiui, Briuseliui, Vilniui, ar ne – JAV yra vienintelė jėga, kurios šiandien bijo Maskva bei Pekinas.

Tad Lietuvos pozicija šiuo aspektu turėtų būti labai aiški, įvardijant, kad NATO šalys turi rasti sprendimą regiono saugumui užtikrinti, įvardijant bendrą Aljanso ir Vakarų priešą.

Lūžio taškai ↠

Vakar JAV prezidentas įsakė smūgiuoti į taikinius Somalyje, siekiant sunaikinti teroristinių atakų prieš Jungtines Valstijas planuotojus bei kitus „Islamo valstybės“ (ISIS) narius. Pasak Trampo, suduoti „smūgiai sunaikino urvus, kuriuose jie gyveno, ir nužudė daug teroristų, jokiu būdu nepakenkdami civiliams gyventojams“.

This morning I ordered precision Military air strikes on the Senior ISIS Attack Planner and other terrorists he recruited and led in Somalia. These killers, who we found hiding in caves, threatened the United States and our Allies. The strikes destroyed the caves they live in,…

— Donald J. Trump (@realDonaldTrump) February 1, 2025

Trampas savo pranešimą platformoje X baigė tokiais žodžiais: „Tai žinia ISIS ir visiems kitiems, kurie norėtų užpulti amerikiečius, yra tokia: MES JUS SUSIRASIME IR NUŽUDYSIME!“

Ši žinia skirta visiems esamiems ir potencialiems JAV priešams ir, be jokios abejonės, Putinui. Ką gi, panašu, jog į areną vėl sugrįžta „pasaulio policininkas“ Semas. Jis, beje ar deja, paskelbė ir apie naujus tarifus Meksikai, Kanadai ir Kinijai. Trampo administracija teigia, kad tarifais siekiama pažaboti narkotikų ir dokumentų neturinčių imigrantų srautą į JAV, tačiau dėl to gali įvykti įvairių prekių kainų šuolis.

pic.twitter.com/SWZtSm6NMX

— Donald J. Trump (@realDonaldTrump) February 1, 2025

Visos trys šalys pagrasino atsakomaisiais veiksmais. Teigiama, jog dėl to kyla pavojus, kad įsižiebs prekybos karas, galintis smarkiai pakenkti ir JAV ekonomikai.

Nukvakęs Rusijos diktatorius Putinas sako esąs pasirengęs „skirti žmonių“ deryboms su Zelenskiu. Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su Ukrainos valdžios institucijomis, bet tik ne su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Esą Zelenskis neturi teisės pasirašinėti tarptautinių sutarčių dėl savo „neteisėtumo“. Įdomu, kas tuomet gali pasirašinėti tarptautines sutartis, jei ne prezidentas? Gal Kijevo zoologijos sodo šimpanzė Maša?

Visi šie Putino kliedesiai yra verti nulio, o karas Ukrainos žemėje liepsnos toliau. Ir nors pasaulio žiniasklaida uoliai aptarinėja „nutekintų“ „patikimų“ šaltinių ir šaltinėlių naujienas apie Trampo planus dėl taikos Ukrainoje, jų niekaip nevertiname. Gandus apie tai, jog Trampas sieks taikos iki gegužės 9-tosios parado ir po paliaubų reikalaus Ukrainos prezidento rinkimų, mes vertiname, kaip gandus. Tiksliau jų nevertiname. Tai tuščias oro virpinimas.

JAV federalinis teismas užblokavo prezidento Donaldo Trampo planą įšaldyti šimtų milijardų dolerių vertės mokėjimus federalinėms programoms. Remiantis sprendimu, finansavimas bus tęsiamas iki vasario 3 d. vyksiančio teismo posėdžio. Taip, kad mažiau skaitykime ir tikėkime tais, kurie kažką mano, stebėkime ne mažareikšmius žodžius, o realius veiksmus ant žemės.

Šią savaitę įsiplieskė diplomatinis konfliktas tarp Kolumbijos prezidento Gustavo Petro ir JAV prezidento Donaldo Trampo. Kolumbijos vadovas pareiškė, jog blokuos deportacinius skrydžius iš JAV po to, kai pasklido informacija apie du antrankiais surankintus deportuojamus kolumbiečius.

Nekreipdamas į tai dėmesio, Trampas pažadėjo deportuoti daugybę imigrantų atgal į Lotynų Amerikos šalis, surengti atakas prieš Meksikos narkotikų kartelius, padidinti ekonomines sankcijas kairiosioms vyriausybėms Kuboje, Nikaragvoje ir Venesueloje bei perimti Panamos kanalo kontrolę.

Komunistinių, Maskvos remiamų režimų sutramdymas ar sudorojimas būtų geras ėjimas. JAV šiandien neturi kito pasirinkimo, o konfliktas su Kolumbija kaip įsiplieskė, taip ir nurims. Kolumbija daugelį metų iš eilės yra remiama milijardais JAV dolerių, teikiant pagalbą kovoje su narkotikų prekyba ir nusikalstamomis grupuotėmis.

Mūšio linija

Tęsiasi nuožmūs mūšiai Kursko srityje ir Donbase. Rusai ir toliau išnaudoja gyvosios mėsos pranašumą, braudamiesi gilyn Ukrainos rytuose. Plečiamas pleištas prie Torecko, pasistūmėta trijose kryptyse Donecko rajone.

Tuo tarpu ukrainiečiai tiesiogine šio žodžio prasme šluoja nuo žemės paviršiaus ištisas okupantų karinės technikos kolonas, atakuodami jas bepiločiais orlaiviais, artilerija ir raketomis.
.
Itin sėkmingą ataką surengė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos bepiločiai lėktuvai, smogdami „Lukoil“ naftos saugyklai Kstovo mieste, Nižnij Novgorodo srityje. Visi keturi į objektą nukreipti orlaiviai pasiekė tikslą, gamyklos įrengimai ir rezervuarai išlėkė į orą.

Kitos operacijos metu buvo smogta Andreapolio naftos perpumpavimo stočiai, kuri yra svarbi Baltijos vamzdynų sistemos sudedamoji dalis. Bepiločių lėktuvų atakos metu buvo apgadinta filtravimo siurblinė, rezervuarai su priedais, išsiliejo naftos produktai ir kilo didelis gaisras. Rusams teko sustabdyti pagrindinį naftotiekį, kuriuo nafta tiekiama į Ust-Lugos terminalą Leningrado srityje.

Atakuotas ir Rusijos gynybos ministerijos raketų arsenalas Tverės srityje. Dronai smogė pačiam sandėliui ir trims karinio dalinio pastatams. Atakos vietoje įvyko daugiau kaip 20 sprogimų.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.