Gruodžio 5 dieną Alytaus sinagogoje vykęs Valstybinės kultūros paveldo komisijos rengtas renginys tapo platforma diskusijoms apie kultūros paveldo ateitį.
Paveldosaugos žinovai, savivaldybės ir valstybės institucijų atstovai aptarė, kaip Lietuvoje formuojasi naujos tendencijos kultūros paveldo apsaugos srityje – nuo draudimų politikos pereinama prie bendrakūros, sumanymų skatinimo ir aktyvesnio bendradarbiavimo.
Nors Lietuvos regionuose paveldosaugos srityje susiduriama su iššūkiais – čia trūksta finansavimo ir infrastruktūros, tačiau nepaisant to savivaldybės ir bendruomenės naudojasi esamomis galimybėmis aktyviau įsitraukti kuriant naujas paveldosaugos strategijas.
Valstybė kultūros paveldo komisija, suprasdama regionų svarbą, pasitelkė pernai jos sukurtą Savivaldybių paveldosauginį indeksą kaip įrankį, kuris padeda įvertinti ir skatinti savivaldybių indėlį paveldosaugoje.
Alytaus apskritis tapo puikiu pavyzdžiu, kaip paveldas gali būti vertinamas tiek kaip vertybė, tiek kaip priemonė kitoms gyvenimo sritims gerinti.
Valstybinės institucijos – vietos paveldo saugotojų talkininkai
„Paveldas – tai dovana iš praeities, tačiau ir išteklius ateičiai. Svarbu, kad paveldosaugos procesus palaikytų įvairios institucijos ir padėtų bendruomenėms, kultūros paveldo savininkams.
Kai susivienijame – valstybės institucijos, savivaldybės, vietos bendruomenės ir kultūros paveldo vertybių savininkai – kiekvienas iš mūsų tampa kultūros paveldo kūrėju ir saugotoju“, – pabrėžė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Jai antrindamas Alius Baranauskas, Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyrius vedėjas pabrėžė, kad būtina skatinti vertybių savininkų ir bendruomenių sumanymus: „Reikia mažiau drausti ir daugiau ieškoti būdų, kaip sudaryti sąlygas veikti.
Represiniai būdai prie rezultatų neveda, o partnerystė ir bendradarbiavimas gali atverti naujas galimybes paveldosaugai“.
Jis taip pat pažymėjo, kad meilė savo kraštui – svarbiausias veiksnys, įkvepiantis teigiamąją praktiką.
Pavyzdžiai, kurie įkvepia
Puikus pavyzdys – Merkinės krašto muziejus, kuris jau daugiau nei dešimtmetį formuoja miestelio tapatybę ir įtraukia verslą bei bendruomenę į paveldo atgaivinimą.
Veikla plečiasi už muziejaus ribų bei įkvepia aplinkinius. Čia istorija ne tik saugoma, bet ir pritaikoma šiuolaikinėms reikmėms, skatindama regiono kultūrinį ir ekonominį vystymąsi.
Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba – ne tik puikiai atspindi Lazdijų krašto istoriją, bet ir turi nepaprastas galimybes tapti regiono simboliu ir traukos centru.
Šiandien, po daugiau nei dviejų dešimtmečių atkaklaus savininkų užsidegimo ir pastangų, dvaras atgyja, tačiau norint visiškai realizuoti jo galimybes, reikalingas visapusiškas įsitraukimas – tiek finansinis, tiek protinis.
Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos atkūrimas – tai ne tik kultūrinė investicija, bet ir galimybė skatinti regiono ekonominį ir kultūrinį vystymąsi, pritaikant paveldą šiuolaikinėms reikmėms ir tampant reikšmingu veiksniu vietos bendruomenės gyvenime.
Nors visi vieningai sutinka, kad sumanymai kylantys iš apačios – yra veiksmingas paveldosaugos pagrindas, tačiau diskusijoje išsakyta mintis, kad valstybės ir savivaldybės institucijos kartais turi tapti ir tuo katalizatoriai, kuris paskatina imtis sumanymų.
Saulius Korocejus, Varėnos r. savivaldybės atstovas, atsiminė Musteikos ir Zervynų – dviejų ryškių Dzūkijos dvasinį lobyną kaupiančių ir palaikančių kaimų atvejus.
„Štai Musteika turėjo aktyvų bendruomenės pirmininką, kuris nuolat pats eidavo pas vietos valdžios atstovus, o Zervynas, atvirkščiai, reikėjo iš viršaus paskatinti veikti“, – sakė jis.
„Mes – Lietuva“ sumanymas: paveldas kaip bendrystės ašis
LR Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė pabrėžė, kad kultūros paveldo išsaugojimas ir įveiklinimas turi remtis sisteminiu požiūriu, o veiksminga paveldosauga privalo remtis modernia vadyba ir sumanumu. „Mes turime pradėti nuo sumanymo „Mes Lietuva“, kuri vienytų visas suinteresuotas šalis.
Svarbu sukurti aiškius juridinius mechanizmus, įtraukti paveldą į turizmo strategijas ir parengti veiksmingą planą. Tik veikdami sistemiškai galime pasiekti ilgalaikių rezultatų“ – sakė ji.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.
Ji nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai.
2023 m. sukurtas Savivaldybių paveldosauginis indeksas – naujas įrankis, leidžiantis pažvelgtį į kultūros paveldo apsaugą ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.
Jis šiuo metu gerinamas bendrakūros principu susitinkant su vietos paveldosaugininkais, merais, bendruomenėmis. Naująjį indeksą žadama pristatyti 2027 m.
