Sausio 22 d. Vilnius oficialiai tapo Europos žaliąja sostine 2025. Šis prestižinis titulas perimtas iš Valensijos. Vilnius iškilmių metu patvirtino savo pasiryžimą tapti dar žalesniu, darnesniu ir inovatyvesniu miestu, įkvepiančiu ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą tvariems pokyčiams. Per iškilmes Vilniuje taip pat praplėstas ir Žaliųjų miestų susitarimo tinklas (angl. Green City Accord), kurio nariai įsipareigoja siekti dar ambicingesnių aplinkosaugos tikslų. Vilnius šiam miestų tinklui priklauso nuo 2021-ųjų, praneša savivaldybė.
Paskata judėti toliau
„Europos žaliosios sostinės titulas yra svarbus Vilniaus įvertinimas ir paskata judėti dar tvaresnės ateities link. Tai įpareigoja mus toliau puoselėti bioįvairovę, gerinti gyvenimo kokybę ir siekti, kad iki 2030 m. taptume klimatui neutraliu miestu. Žaliųjų miestų susitarimo pasirašymo ceremonija ir Žaliosios sostinės atidarymo renginiai tik dar labiau atkreipia dėmesį ir įtvirtina mūsų įsipareigojimus stiprinti aplinkosaugos veiksmus ir kurti miestą, kuris būtų draugiškas ne tik gamtai, bet ir žmonėms“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Iškilmingo renginio dalyvius pasveikino ir aplinkos ministras Povilas Poderskis.
„Džiaugiuosi, kad tokį įvertinimą Lietuvos sostinei skyrė Europos Komisija už tvirtą įsipareigojimą siekti tvarumo, laikantis realistiško ir žemiško požiūrio. Žaliasis kursas ir žalioji darbotvarkė daug kritikuojama ir tapo siejama su biurokratija, suvaržymais ir nepakeliama našta.
Manau reikėtų prisiminti, kad pagrindiniai jos tikslai – tai švarus oras, vanduo ir patogi gyventi aplinka. Miestų atsparumas klimato kaitos pokyčiams tampa vienu prioritetinių aplinkosaugos tikslų, kuriam turime jau dabar ruoštis. Kviečiu visus bendradarbiauti ir pasiekti užsibrėžtus tikslus”, – sako aplinkos ministras P. Poderskis.
Vilnius buvo išrinktas 2025 m. Europos žaliąja sostine dėl tvirto įsipareigojimo siekti tvarumo tikslų, remiantis realistišku ir atsakingu požiūriu į klimato kaitą, miesto augimą ir jo keliamus iššūkius. Vilniaus šūkis „Kuriame žaliausią miestą“ atspindėjo miesto ambiciją kurti darnią ateitį ir norą įtraukti visus vilniečius kuriant tvaresnį miestą ir gyvenimą jame.
Europos Komisija pastebėjo Vilniaus drąsą pripažinti, kad jis dar nėra pats žaliausias, tačiau kryptingai žengia šiuo keliu, siekdamas ne tik tvarumo, bet ir kokybiško gyvenimo miestiečiams.
Puiku. Beliko, Katedros aikštėje prieš Gedimino paminklą, gerb. Mere, “išgraviruoti” Vilniaus 7.275 m. pr. Kr. miesto įkūrimo (įkūrė lietuvių dzūkų gentis) datą (“Istorija pareinant į Lietuvą” p. 22) ir visiems taps aišku, jog Vilnius anuomet buvo taipogi žalias.
Taip pat būtina prie Gedimino paminklo schematiškai pavaizduoti ir tą “laikrodį”, kuris tokį Vilniaus įkūrimo laiką rodo. Iš to galėtų matytis ir žynio Lizdeikos Gedimino sapno, reiškusio Vilniaus įkūrimą, išaiškinimas. Tokiu atveju sostinė nuo turistų neapsigintų, taptų pasaulio turistų traukos centru. Tai bent Lietuvos išgarsėjimas būtų, sužinotų kad ir garsusis Kaunas joje yra.
Gal ant paminklo dar reikėtų iškalti : ” čia buvo garsusis mikabalis su kažinu ” 🙂
O ką apie žalią Vilnių pasakytų JAV prezidentas D. TRUMPAS?
Bet juk tai paradoksas, grindžiant kiemus betoninėmis trinkelėmis, ką daro Vilniuje Benkunskas, yra jo žalumo naikinimas, orų juose karštinimas, t.y. veikimas prieš Žaliosios sostinės idėją. Matyt, Žaliosios sostinės titulo suteikėjams šie faktai nebuvo žinomi.