Vilnius kyla į kovą su invaziniais augalais, – o ypač vienais pavojingiausių – Sosnovskio barščiais. Tai – viena iš šių metų pradžioje startavusio Europos Sąjungos (ES) rengiamo tarptautinio projekto „BeOpen“ dalių, kuriame bendrovė „Vilniaus planas“ atstovauja Vilnių, Lietuvą ir Šiaurės Europą, sprendžiant invazinių augalų aptikimo ir plitimo prognozavimo klausimus.
2023 m. startavusiame projekte „BeOpen“ iš viso dalyvauja 18 partnerių iš Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Graikijos, Lietuvos, Portugalijos. Projekto įgyvendinimoo metu bus sprendžiamos įvairios aštuoniems Europos miestams, tarp jų ir Vilniui, aktualios problemos, susijusios su judumu, miestų saugumu, aplinkosauga, stichinėmis nelaimėmis, eismo tarša, oro kokybe, invazinėmis rūšimis.
Pasak projekte dalyvaujančios bendrovės „Vilniaus planas“ duomenų vadovo Stasio Savilionio, tai pirmasis toks projektas, jungiantis 18 skirtingų įmonių iš 6 skirtingų valstybių ir skirtas sukurti įvairias problemas sprendžiančias technologijas, padaryti jas prieinamas kiekvienam Europos Sąjungos gyventojui, pritaikomas skirtingiems miestams ar valstybėms bei atverti sukauptus duomenis visuomenei. Projekto metu sukurtomis technologijomis bei įgyta patirtimi visi jo dalyviai dalinsis tarpusavyje, tad tai yra puiki galimybė susipažinti su gerąja kitų šalių praktika.
Vilnius, dalyvaudamas projekte, pasirinko iš esmės spręsti invazinių augalų plitimo, o ypač Sosnovskio barščių problemą.
Jau balandį sostinėje pradedama rinkti informacija apie invazinių augalų augavietes, o sukauptą informaciją išanalizavusi miesto savivaldybė ne tik spręs, kaip efektyviau juos naikinti, bet ir savo patirtimi dalinsis su kitomis ES šalimis.
„Sosnovskio barščiai yra vieni pavojingiausių invazinių augalų, galinčių pakenkti žmonėms ir agresyviai išstumiančių natūraliai augančias rūšis, o Vilnius jau ne vienerius metus susiduria su jų problema. Ieškodami sprendimų, galinčių suvaldyti šių augalų plitimą, imsimės jų „surašymo“ miesto teritorijoje, prognozuosime galimas plitimo kryptis, kad miestas galėtų procesą kontroliuoti ir šiuos augalus išnaikinti“, – sako S. Savilionis.
Aptinkant invazinių augalų plotus bus pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Pirmiausia jam apmokyti bus surenkami ir susisteminami duomenys apie šiandien žinomas vietas, kur auga šie invaziniai augalai, jų plotus. Nagrinėdamas šią informaciją, dirbtinis intelektas išmoks atskirti, kaip atrodo Sosnovskio barščių augavietės ir vėliau pats galės aptikti jas ar pavienius augalus
„Invazinių augalų aptikimui naudosime keletą skirtingų technologijų, kad išsiaiškintume, kurios šiai užduočiai labiausiai tinka: fotografuosime dronais, multispektrinėmis bei termovizinėmis kameromis, naudosime itin aukštos raiškos palydovines nuotraukas. Sukurti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi algoritmai leis stebėti invazinių augalų plitimą ir juos aptikti nuolatos. Pagal tai bus prognozuojamos tikimybės jiems plisti, vertinant vėją, oro temperatūrą, paviršiaus temperatūrą, augalų vegetacijos duomenis“, – aiškina S. Savilionis.
Visi surinkti ir apdoroti duomenys bus atveriami visuomenei, kad gyventojai galėtų įsivertinti, kokia situacija su šiais augalais yra jų gyvenamojoje aplinkoje, kokia tikimybė, kad invazinių augalų galėtų atsirasti jų sklypuose. Tuo tarpu miesto savivaldybei duomenys imtis efektyvesnių veiksmų naikinant šių invazinių augalų sąžalynus, taip pat stebėti jų potencialų plitimą, naujų augaviečių atsiradimo tikimybes.
