Sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks konferencija „Kalba, tauta, valstybė“, skirta akademiko Zigmo Zinkevičiaus gimimo šimtmečiui.
Registruotis į renginį galima čia.
Registracija vyks iki sausio 10 d. Įeinant į LRS bus reikalingas asmens dokumentas. Renginį taip pat bus galima stebėti tiesiogiai internetu (pažymėjus registracijos formoje).
Konferencijos rengėjai: LR Seimo Kultūros skyrius, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių kalbos institutas.
Dienotvarkė
10.30–11.00. Sveikinimo žodžiai:
Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis
LMA prezidentas akad. Jūras Banys
VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas
VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas
LKI l. e. p. direktorė dr. Aurelija Tamulionienė
EP narys Paulius Saudargas
Pizos universiteto prof. Pietro U. Dini
11.00–12.00. Pranešimai
11.00–11.20. Prof. Bonifacas Stundžia. Baltistikos mokyklos radimasis pokario Vilniuje
11.20–11.40. Prof. Danguolė Mikulėnienė. Zigmo Zinkevičiaus fundamentinė kalbotyra
11.40–12.00. Prof. Daiva Sinkevičiūtė. Zigmo Zinkevičiaus indėlis į baltų onomastiką
12.00–12.20. Prof. Aleksiejus Luchtanas. Zigmas Zinkevičius ir archeologija
12.25–12.45. Muzikiniai sveikinimai iš Ukmergės: folkloro ansamblis „PYNIAVA“ (vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė)
12.50–13.40. Pietų pertrauka
13.45–14.45. Pranešimai
13.45–14.05. Prof. Alvydas Butkus. Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo verpetuose
14.05–14.25. Algirdas Saudargas. Zigmo Zinkevičiau vaidmuo LKD partijoje
14.25–14.45. Vidmantas Žilius. Zigmo Zinkevičiaus indėlis į Lietuvos švietimo politiką
14.45–15.00. Muzikinė užsklanda: Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „PYNIAVA“.
Profesorius daug padarė fiksuodamas ir nagrinėdamas lietuvių kalbą, tačiau tie darbai savaime lietuvių kalbos valstybiško gyvenimo neįtvirtina. Seimas su Prezidentu braukšt ir vietoje valstybinių lietuviškųjų ėmė ir įstatė lenkiškas raides ir pašvilpk tu jiems, kad nori… Tai va kokia ta Valdžios pagarba Profesoriaus darbams.
O kodėl Kuolys neskaito pranešimo tema, ‘kaip aš būdamas Adamkaus patarėju trukdžiau švietimo ministrui kurti tautinę mokyklą ir steigti lietuviškas mokyklas sulenkintoje Vilnijoje’. Būtu įdomu ir aktualu.
Labai lauktume.
Gal būt , šiuo metu “rusų kultūros” likimas Lietuvoje didesnis rūpestis?
Panašu, kad didieji žinių portalai neprisiminė Z.Zinkevičiaus jubiliejaus datos, tik LRT plius parodė 2015 m. interviu.
– epika.lrt.lt/dokumentiniai-filmai,266/zigmas-zinkevicius-pamiles-lietuviu-kalba,424889
Kodėl konferencijoje nėra pranešimo apie tai kaip Zinkevičius sugebėjo Šalčininkų rajone įsteigti 22 lietuviškas mokyklas (arba klases mišriose mokyklose) ir kiek dabar jų liko. Tai buvo vienintelis švietimo ministras kuris tikrai rūpinosi lietuvybe, o ką daro kiti. Kodėl prie konseravatorių švietimo ministrų iš lietuvių kalbos programos mokyklose išimtas Martynas Mažvydas o įdėta Krylovas? Ką gali konferencijoje pasakyti A. Saudargas, ar jis pasakys, kaip būdamas Krikščionių demokratų partijos primininku, nesugebėjp prieš Adamkų apginti Zinkevičiaus kandidatūros formuojant naują vyriausybę ir visuomenei iki šiol nepaaiškinta, kodėl Zinkevičius buvo atleistas. Tikriausiai nuo tada pradėjome lenktis Lenkijai?
Kurios klasės vadovėlyje ?? išimtas Mažvydas ? Jei tai tiesa , tai tų puslapių autorius ir asmuo, atsakingas už visą knygą ——įvykdė diversiją be dinamito.
Lietuvių kraštai nuo Jogailos laikų buvo lenkinami valstybiniu ir bažnytiniu keliu, vėliau rusinami cariniu ir sovietiniu valdymu. Tokiu atveju atkūrus Lietuvos valstybę jos valdžios teisė ir pareiga buvo imtis valstybiniu valdymu atkurti lietuvybę Lietuvos valstybei priklausomose žemėse. Tačiau per tuos 30 metų lietuvybės, lietuvių kalbos srityje yra taip ir likęs gryniausias lenkmetis, carmetis ir sovietmetis. Iš kur visa ši politika imasi? Ar ne 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties pagrindu tai vyksta! Antai ministru tapęs Z. Zinkevičius, regis, ėmėsi valstybiškai atkurti lietuvybę švietimo srityje, bet buvo pašalintas iš ministro pareigų. Toje 1994 m. sutartyje nustatyta, kad jos termino Lietuva gali vienašališkai be jokių sąlygų netęsti ir taip ji baigtųsi. Taigi labai derėtų Z. Zinkevičiui paminėti skirtoje konferencijoje priimti rezoliuciją, kuria būtų reikalaujama Prezidento ir Seimo besibaigiančio 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties termino dar 5-eriems metams netęsti.