G. Navaitis. Naujametiniai džiaugsmai ir vargai

Metų pabaigoje, reklamoje ir socialiniuose tinkluose gausu vaizdų, kurie tarsi įpareigoja džiaugtis ir linksmintis, būti jaukioje aplinkoje tarp šeimos, ir draugų.

Žiemos šventės tradiciškai laikomos laimingu laiku, tačiau tai yra ir laikas, kai paūmėja emocinės problemos, ne vienas ar viena jaučiate didesnį nerimą, išgyvena vienišumą ir liūdesį.

Tyrimai rodo, kad JAV ir vakarų Europoje 65% psichikos sutrikimų kamuojamų žmonių teigia, kad per žiemos šventes jaučiasi blogiau.

Ką galima padaryti, kad apsaugotumėme savo psichinę sveikatą šiuo laikotarpiu. Pirmiausia reikia suprasti nemalonių išgyvenimų, prislėgtos nuotaikos priežastis.

Viena jų sezoninis afektinis sutrikimas – depresinė būsena, kurią sukelia besikeičiantis metų laikas ir sumažėjusi dienos šviesa. Lengva, patiriantiems sunkumų dėl tamsos, duoti gerą patarimą – važiuokite naujametinių atostogų į kraštus, kuriuose daugiau saulės.

Galinčiu juo pasinaudoti nebus daug. Likusiems tiktų prisiminti, kad pasivaikščioti, pabūti gamtoje geriau pirmoje dienos pusėje, kad nors vakaroti prie žvakių romantiška, bet taupant elektrą riboti apšvietimą nėra gudru.

Švenčių laikas neišvengiamų išlaidų laikas. Tikrai pažįstame žmonių, kurie jaučia spaudimą “išleisti daug”, kad šventės būtų ypatingos. Džiugu jei kas gali sau leisti išlaidauti. Tiems, kurie turi finansinių rūpesčių, papildomos išlaidos, kaip rodo sociologinės apklausos, gali sustiprinti vienatvės, nerimo ar streso išgyvenimus.

Bandant išvengti finansinio švenčių streso, svarbiausia yra suvokti realius lūkesčius. Kartais pakanka tiesiog sau priminti dėl ko Nauji metai jaučiami tokiais ypatingais  – tai malonus laikas su artimaisiais ir tradicijų tęstinumas.

O dovanos ar prašmatnūs renginiai tėra priedas prie darnaus bendravimo. Dažniausiai žmonės supratingi ir draugams ar šeimos nariams įmanoma paaiškinti finansinius apribojimus.

Be to perkant dovanas, visada pravartu pagalvokite  ne tik apie jų kainą, bet ir prasmę. Bendra patirtis, nauji įspūdžiai prisimenami ilgiau nei vokelis su pinigais.

Noras stulbinti brangiomis dovanomis glaudžiai siejasi su tobulumo siekiu. Šiuo metų laiku niekada netrūksta ką veikti. Šventinių darbų – apsipirkimo, maisto gaminimo, namų dekoravimo ir valymo, svečių priėmimo – sūkurys gali ir džiuginti, ir sukelti išsekimą labai panašų į tai kas profesinėje veikloje vadinama „perdegimu“. Link jo einama kai ištisos dienos praleidžiamos kepant antis bei kumpius.

Saikas ruošiantis šventei gali tapti postūmiu, kad šventinis susibūrimams, nevirs vien mėgavimusi maistu ir alkoholiu, o žmonės bus paskatinti mėgautis bendravimu, buvimu drauge. Per didelis vartojimas gali nuvilti, neigiamai paveikti savijautą, o tada šventės tampa labiau varginančios nei malonios. Nuoširdumo ir geros nuotaikos nebūna per daug, todėl jų, o ne gausesnių mišrainių, ir reikia siekti.

Pasilepinimas skaniu maistu ar gėrimais yra švenčių dalis ir šiek tiek nesaikingumo daug blogo nepadarys. Šventes sugadina bandymai draugiškumą paversti bendru persivalgymu.

Naudingiau būtų pasirūpinti pusiausvyra – mėgautis skanėstais, bet skirti laiko ir pramogoms, žaidimams, pokalbiams.

Šeimos susibūrimai yra daugelio tradicijų pagrindas, susieja dabartine ir buvusias kartas. Kita vertus, kone pusė žmonių JAV ir vakarų Europoje nurodė, kad naujametiniai susitikimai su šeima juos nuvylė. Tai galėjo nutikti todėl, kad jie vėl atgaivino neišspręstus, senus konfliktus.

Psichoterapeutas V. Č. Istonas (V. Ch. Easton) siūlo šeimos susibūrimui nustatyti aiškias, ribas, padedančias apsaugoti visų emocinę gerovę. Racionaliau svarbius klausimus, ginčus aptarti specialiai tam susitikus, o šventes skirti bendrumo puoselėjimui – atsisakyti aptarinėti buvusius ar esamus nesutarimus ir vengti jautrių temų.

Metų pabaiga įžanga į sėkmingesnę ateitį. Įsivaizduodami ją paprastai įsivaizduojame, kad mažiau barsimės ir daugiau mylėsime, kad elgsimės protingiau, nesinervinsime dėl niekų, atsispirsime svetimoms įtakoms ir sugebėsime siekti savo tikslų. Verta pradėti taip gyventi jau šiandieną, nelaukiant sausio pirmosios.

Žingsnelis tą linkme būtų pakartojimas sau: šventės ne visada turi būti tobulos, visai natūralu per jas patirti daugybę įvairių emocijų.

Metų pabaiga – kontrastų metas, kai džiaugsmas ir liūdesys gali būti kartu, o tobulumo siekimas gali nusverti malonumą ir jį sumenkinti.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos šventiniame šurmulyje dažnas pamirštamas  – rūpindamiesi kitais savęs niekuo nepradžiuginame. Dar blogiau – sugalvojame naujus ar kartojame senus priekaištus sau, suranda naujų pretekstų savikritikai.

Geriau būtų mintyse pasakyti sau ką malonaus, bent palinkėti sau sėkmingų 2025 metų!

Pagal knygą „Sėkmės formulės“

Autorius yra psichologas, psichoterapeutas, politikas, socialinių mokslų daktaras, profesorius