Europos Parlamentas (EP) pritarė sprendimui skirti beveik 400 mln. eurų Solidarumo fondo lėšų pandemijos valdymui Lietuvoje ir dar 19 Europos valstybių.
2002 m. įkurto ES solidarumo fondo paskirtis – reaguoti į tokias didelio masto stichines nelaimes kaip gaisrai, potvyniai ir žemės drebėjimai.
Atsižvelgus į COVID-19 pandemijos plitimą praėjusių metų kovą fondo apimtis išplėsta: dabar iš jo galima finansuoti ir visuomenės sveikatos krizių valdymą bei infekcinių ligų plitimo stabdymą.
Lietuvai žadama kompensuoti 2,8 mln. eurų patirtų išlaidų, o 16 ES valstybių ir trims šalims kandidatėms – dar apie 395 mln. eurų. Detalus paramos pasiskirstymas pateiktas čia.
Iki šiol apie 6,5 mlrd. eurų Solidarumo fondo lėšų jau buvo paskirta 24 valstybėms, kuriose įvyko apie 100 stichinių nelaimių. Paramą gavo ir Lietuva, kai 2005 bei 2017 m. šalį nusiaubė audros ir liūtys.
Sprendimui skirti paramą pandemijos valdymui pritarė 675 EP nariai, nepritarė 8, o susilaikė 13.
Tą pačią dieną priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai paragino Europos Komisiją supaprastinti ir paspartinti Solidarumo fondo paramos skyrimą, kuris paprastai užtrunka apie metus.
Šalims sunku per trumpą laiką nustatyti tikslų žalos dydį, todėl europarlamentarai ragina Europos Komisiją suteikti papildomą techninę pagalbą minėtoms paraiškoms parengti.
EP taip pat pažymi, kad dėl klimato kaitos gali suintensyvėti ir padaugėti stichinių nelaimių, todėl itin svarbu investuoti į apsaugą ir klimato kaitos mažinimą.
Ateityje Solidarumo fondo biudžetas turi būti pakankamas „ne tik žalai atitaisyti, bet ir padidinti atsparumą klimato kaitai“, įsitikinę europarlamentarai.
EP rezoliucijai dėl Solidarumo fondo peržiūros pritarė 668 EP nariai, 10 nepritarė, o 18 susilaikė.
