Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų.
Šis biudžetas atspindi valstybės pastangas stiprinti sveikatos apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų lengviau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.
„Privalomojo sveikatos draudimo fondo augimas atspindi visos Lietuvos gyventojų pastangas kurti gerovę. Matant šias pastangas, yra įsipareigojimas grąžinti sumokėtas įmokas kokybiškomis ir savalaikėmis sveikatos paslaugomis. Kitąmet reikšmingai išaugus valstybės galimybėms, prioritetas bus teikiamas sveikatos paslaugų prieinamumui didinti, taip pat vaistų kompensacijos plėtrai.
Tai sveikatos paslaugų grupės, kuriomis naudojasi didžioji dalis šalies gyventojų, tad jie visi pajus teigiamus pokyčius“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus, 2025 metais planuojamas reikšmingas PSDF pajamų ir išlaidų augimas. „Kompensuosime daugiau receptinių vaistų, įvesime naujų kompensuojamų paslaugų, o už daugumą dabar teikiamų sveikatos paslaugų mokėsime šiek tiek daugiau, kad padengtume didėjantį tyrimų poreikį, infliaciją ir atlyginimų augimą. Iš sveikatos priežiūros įstaigų tikimės, kad su didesniu finansavimu jos teiks vis geresnes paslaugas“, – sako VLK vadovas.
Reikšmingai didės pajamos
Pagrindinė PSDF biudžeto dalis, net 95 proc. visų pajamų, surenkama iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Numatoma, kad dirbančiųjų įmokos, administruojamos „Sodros“, 2025 m. sieks 2,7 mlrd. eurų, o tai yra 14,7 proc. daugiau nei planuota 2024 m.
Kita svarbi pajamų dalis – valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus. Planuojama, kad 2025 m. ši suma sieks daugiau nei 1 mlrd. eurų, tai yra 13,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Didžiausią dalį draudžiamųjų valstybės lėšomis sudaro nedirbantys pensininkai, vaikai, bedarbiai ir studentai. Už kiekvieną šių grupių asmenį valstybė mokės 6,98 proc. nuo dvylikos 2023 m. minimaliųjų mėnesinių algų, o tai sudarys 703,6 eurus per metus.
2025 m. valstybės biudžeto asignavimai PSDF biudžetui deleguotoms valstybės funkcijoms vykdyti turėtų siekti 167,3 mln. eurų, ir tai sudarys apie 4,2 proc. visų PSDF biudžeto pajamų. Taip pat planuojama, kad kitąmet turėtų būti gauta 33 mln. eurų kitų pajamų.
Dėmesys pirminei sveikatos priežiūrai
Lėšos, skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, sudaro pagrindinę PSDF biudžeto išlaidų dalį (apie 70 proc. visų išlaidų). Kitais metais asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatoma skirti beveik 2,8 mlrd. eurų, t. y. 352 mln. daugiau nei šiemet.
Siekiant ir toliau sudaryti galimybes gydymo įstaigoms didinti jose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, planuojama indeksuoti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Taip pat numatoma ir toliau plėtoti ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas, mažinant hospitalizaciją ir skatinant ambulatorines paslaugas, pavyzdžiui, dienos stacionaro plėtrą, tobulinti gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo tvarką. Taip pat numatoma pradėti teikti naujas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas paslaugas.
Planuojama palaipsniui iki 2030 m. didinti šeimos gydytojo komandą, įtraukiant į ją naujus narius ir didinant šeimos gydytojo komandoje įdarbintų specialistų etatų skaičių. Be to, numatoma tobulinti šeimos gydytojo paslaugų apmokėjimą, atskiriant lėšas šeimos gydytojo kompetencijai priskirtiems tyrimams apmokėti.
Taip pat 2025 m. planuojama plėsti pirminės ambulatorinės psichikos paslaugas teikiančių specialistų komandas atvejo vadybininku, tobulinti pirminės odontologinės pagalbos teikimą, sudarant sąlygas gydymo įstaigoms įdarbinti daugiau burnos higienistų bei mažinant aptarnaujamų gyventojų skaičių.
Į 2025–2026 m. planus įtrauktas ir stacionarinės medicininės reabilitacijos, paliatyviosios pagalbos paslaugų bazinių kainų perskaičiavimas, siekiant atsižvelgti į didėjančias specialistų atlyginimų ir ligonių išlaikymo stacionare išlaidas.
Sieks mažinti ligonių išlaidas vaistams
Kitąmet PSDF biudžete vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (MPP), ortopedijos techninėms priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai numatoma skirti beveik 711 mln. eurų, arba 12 proc. daugiau nei šiais metais.
Tai svarus indėlis siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos priežiūros prieinamumą ir mažinant finansinę naštą, tenkančią ligoniams.
2025 m. planuojamos didesnės išlaidos, siekiant patenkinti augantį vaistų ir MPP poreikį dėl senstančios populiacijos ir didėjančių ambulatorinių paslaugų teikimo masto.
Vienas iš pagrindinių tikslų – didinti kompensuojamų vaistų dalį tarp visų receptinių vaistų, taip sumažinant pacientų išlaidas.
2025 m. numatyta skirti daugiau lėšų centralizuotai apmokamiems vaistams ir MPP, planuojama perskaičiuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, deguonies aparatų bei skausmo pompų nuomos bazines kainas bei svarstyti galimybę kompensuoti aparatų obstrukcinei miego apnėjai gydyti nuomos išlaidas. Taip pat ketinama pradėti kompensuoti uždaro ciklo insulino pompų išlaidas, sportinius protezus vaikams.
Sveikatos programoms – ketvirtis milijardo
2025 m. PSDF biudžete sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti numatyta skirti beveik 251 mln. eurų, arba 23 proc. daugiau nei šiemet. Šios lėšos yra itin svarbios siekiant gerinti visuomenės sveikatą, didinti prevencinių programų apimtis.
Didelis dėmesys bus skiriamas prevencinėms programoms, kurios padeda anksti aptikti sunkias ligas. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1,7 mln. žmonių, kurie pagal savo amžių gali gauti prevencinėse programose numatytas paslaugas. Gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos užtikrina, kad didelė dalis visuomenės turėtų galimybę anksti pastebėti galimas sveikatos problemas ir laiku pradėti gydymą.
Be prevencijos PSDF biudžetas finansuoja transplantacijos programą, dantų protezavimo paslaugas, skubią konsultacinę pagalbą, Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemones ir tuberkuliozės gydymą.
Padės sutaupyti pažeidžiamiausiems
Valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti 2025 m. PSDF biudžete numatyta skirti apie 167 mln. eurų. Šios lėšos apims gyvybei gelbėti skirtas paslaugas, tokias kaip greitosios medicinos pagalbos paslaugos, kraujo donorų kompensacijos ir privalomąją karo tarnybą atliekančių asmenų sveikatos priežiūros išlaidos.
Kaip ir anksčiau, taip ir kitąmet planuojama padengti kompensuojamųjų vaistų ir MPP priemokas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, t. y. 75 metų ir vyresniems pacientams, mažas pajamas gaunantiems pensinio amžiaus žmonėms bei asmenims su negalia.
Taip pat valstybės biudžeto lėšomis padengiamos priemokos ir tų ligonių, kurių išlaidos nuo metų pradžios mokant priemokas už pigiausius vaistus buvo didelės. Sukaupę nustatyto dydžio priemokų krepšelį, šie ligoniai iki metų pabaigos už pigiausius vaistus vaistinėje priemokų mokėti neturės.
