Jei apklausos rodo, kad Harris ir Trumpas apklausose žengia koja kojon, tuomet Trumpas turi pranašumą, nes apklausos jo tikrą palaikymą sumažina. Ar ne?
Yra pagrindo taip svarstyti. 2016 m. Clinton į rinkimų naktį žengė kaip absoliuti apklausų favoritė, bet pralaimėjo. 2020 m. Bidenui rodytas komfortiškas pranašumas, nors kova galiausiai buvo itin atkakli.
Pastaruosiuose rinkimuose dviejų paskutinių savaičių apklausos nacionaliniu mastu skyrėsi nuo rezultato vidutiniškai 4.5, o atskirose valstijose – net 5+ proc. punkto. Taigi, peržengiant paklaidų ribas. Praktiškai visas skirtumas pervertino Bideną ir nuvertino Trumpą.
Istoriškai klaidos nėra naujiena (žr. grafiką), bet tai buvo blogiausios prognozės per keturis dešimtmečius.
Problemas ir netikslumus lemia daugybė faktorių.
a) sunku sugaudyti reprezentatyvų respondentų ratą, kai piliečiai nebenaudoja stacionarių telefonų;
b) sunku nuspėti, kas tikrai ateis balsuoti (paklausti, ar ketinate tą daryti, nepakanka);
c) sunku tiksliai atspindėti spalvingą šalies ir atskirų regionų demografiją;
d) sunku išvengti pernelyg didelio aktyvumo respondentų (pvz., išsilavinę rinkėjai labiau linksta dalyvauti apklausose) ir pasyvesnių, tačiau balsuojančiųjų disbalanso.
Bet apklausų metodologijos nėra statiškos. Jas bandoma adaptuoti ir taisyti klaidas. Todėl tai, kas nutiko 2016 ir 2020 m., nebūtinai kartosis. Pavyzdžiui,
a) didinamos rinkėjų imtys ir ilginamas apklausų atlikimo laikas;
b) vietoj to, kad atsitiktinai generuotų geografiškai subalansuotą telefono numerių imtį, potencialūs respondentai atsitiktinai atrenkami pagal jų adresą ir kai kuriuos žinomus duomenis. Pradėjus nuo adresų imties, tyrėjai turi daugiau informacijos apie asmenis, kuriuos jie bando pasiekti, ir apie tuos, kurie gali neatsiliepti.
c) tyrėjai siunęia laiškus į kiekvieną atrinktą adresą, prašydami, kad vienas iš suaugusiųjų namų ūkyje dalyvautų apklausoje. Gavę laiškus, žmonės gali pasirinkti dalyvauti apklausoje internetu arba paskambinti specialiu telefono numeriu ir atsakyti į klausimus su gyvu apklausėju. Ir pan.
Galiausiai viešos apklausos yra viena, o kampanijų užsakomi tyrimai – kas kita. Pastarieji kainuoja kur kas brangiau ir rezultatus pateikia tiksliau, tačiau jie nėra skelbiami.
Signalai, kuriuos galima sugaudyti, lyg ir rodo, kad visi tyrimai žada itin atkaklią kovą.
Kitaip tariant, tai gali būti rinkimai, į kuriuos abu kandidatai žengia neturėdami aiškaus favorito statuso.
Autorius yra politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Visiškai nesutinku. Taip. Kumala buvo pati nekenčiamiausia visoje JAV istorijoje, iš visų tokias pareigas užėmusių. Tačiau, vos tik Biden’ą privertė pasitraukti – ji iškilo į JAV numylėtines, ėmė lenkti Trumputį. Tai gali klaidinti ? Jos neišrinks ? Prisiminkit kaip buvo su Skverneliu: niekam neįdomus milicijos viršyla pagrobė Deimantę – ir kas įvyko ? Skvernelis tapo pats mylymiausias apklausose ir jį paskyrė premjeru. Juk , kaip danguje , taip ir žemėje. Ar Lietuva ir JAV ne ta pati demokratija ? Kodėl Lietuvoje apklausos nulėmė pergalę Skverneliui, o JAV gali apgauti ?
Manau jog Trampas nedidele persvara laimės, bet nesidžiaugsiu nė vieno iš jų pergale, nes ir JAV nėra teisingumą ginanti šalis.
O kuri šalis yra ginanti teisingumą ?
Dar neradau. Ieškau. Jei rasiu – pranešiu.
Tai tada kokios pretenzijos Amerikai ?
JAV žodžiais pasisako už pagarbą įstatymui, už žmogaus teises, už tai kad teisingumą vykdo teismai,
o realybėje įtariamuosius kankina ir žudo politinės valdžios nurodymu,
sukelia puolamuosius karus, okupuoja valstybes, naikina civilius šimtais tūkstančių,
organizuoja ir vykdo valstybinius perversmus užsienio valstybėse. Finansuoja ir apginkluoja genocidą vykdančias šalis.
Man atrodo, tuo užsiima dabartinė administracija, o ne Amerika, kaip tokia. Jei pasikeistų prezidentas, reikalai, manau, pasitaisytų.
Kaip atskiri VALSTYBĖS veiklą nuo VALSTYBĖS ADMINISTRACIJOS veiklos?
Kaip tai pavyksta?
Tam tau ir praverstų patyrinėti tokį reiškinį kaip totalitarinė sąmonė.