Stebuklų nebūna. Po to, kai Ugledarą rusai iš trijų pusių apsupo ir perkirto aprūpinimo ginkluote kelius, miestas krito. Stebuklai būna tik kai kurių ekspertų komentaruose, kurie primena labiau psichologo kalbas, palydimas popso tekstais ir kalbomis, patinkančiomis skaitytojams, kad Ukraina ten ir ten laikosi ir laikysis, nei realios situacijos Donbase analizę.
Prirašykime dar, kad orkai ir driskiai puola, kad jie yra beviltiški parašykime pačiame gale dar Slava Ukraine ir bus tokio eksperto tekstas.
Stebuklų nebus greičiausiai ir kitur karštuose Donbaso taškuose. Dabar, matyt, karščiausia prie Torecko, Selidovo ir Cukurino. Visi keturi yra šachtininkų gyvenvietės. Cukurino yra gyvenvietė. Ugledaras, Toreckas ir Selidovo jau didesnės gyvenvietės ir net miestai.
Ugledaras buvo Kijevo kontroliuojamos dalies Ukrainos tvirtovė pietuose, Toreckas ir Časov Jaras dengia Rusijos galimą puolimą link Kramatorsko ir aglomeracijos (Družkovka, Konstantinovka), o taip pat ir Sloviansko. Nuo Selidovo gali būti pasukta link Pokrovsko bei jos aglomeracijos (Mirnogrado, kuris taip pat šachtininkų miestas) ar į pietus Kurachovo, (energetikų miesto) link, kur susijungti su iš Ugledaru pietuose ateinančiais rusais.
Tvirtinti, kad Rusija nevystys toliau puolimo Donbaso karštuose taškuose, nes neturi tam pajėgų ir aiškinti, kad šie karšti taškai negali kristi, įmanoma tik sėdint ant sofos ir iš toli paviršutiniškai rašant tekstus, kalbant visais klausimais, taip pat ir apie Donbasą.
Beje, visai neseniai Atlantic atspausdino straipsnį, kuriame rašė, jog viena iš šio Rusijos karo prieš Ukrainą problemų buvo ekspertai rašantys visais klausimais. Bet, aišku, jei yra skaitančių ir ,,like” dedančių, kodėl tada nerašinėti, juo labiau mokamose platformose, kai už tai skaitytojai dar ir moka pinigus.
Bet problema, kad tokiais raminančiais ekspertais pasiremia ir kai kurie politikai, kuriems taip patogiau, kai gali daug kalbėti iš aukštų tribūnų apie paramą Ukrainai iki galo ir toliau tik stebėti, kas vyksta arba užmerkti akis į tai, kas yra esminės problemos, kodėl pastaruoju metu Ukrainos gynyba taip braška įvairiuose fronto taškuose Donbase.
O priežastys yra aiškios.
Ir vėl amunicijos stoka. Kol Vakaruose buvo vasaros atostogos, Donbase vyko aršūs mūšiai. Ir atsirado vėl stoka ginkluotės. Tiesa, dabar ne 1:10 Ukrainos nenaudai, o 1:3.
Stipriai išsekinta mūšių be rotacijos, išretėjusi Ukrainos kariuomenė. Ją papildę naujokai tokiu būdu surinkti gatvėse, kaip tą daro kai kurie Ukrainos karo komisariatai, nėra pasirengusi aršiam Rusijos puolimui, kaip buvo anksčiau, kai Ukrainos kovotojai buvo patriotai, profesionalai. Jų nemaža dalis žuvo.
Jeigu sakoma, kad apie 70 proc. atsiųstų naujokų neišgyvena ir vienos dienos fronte, tai, ar keista, jog norinčių eiti į frontą vis mažėja? Mobilizacija pavėluota ir stringa. Kariuomenė stipriai išsekinta. Be to, stipriai yra demoralizuota tų kalbų apie paramą Ukrainai, kuri ir toliau visa pažadėta neateina.
Tada ir klausiu tų kolegų ekspertų, kurie nuo sofos optimistinius tekstus rašo, o nedrįso nė karto po 2022 m. vasario į Ukrainą atvažiuoti, ar nebuvo toliau Lvovo ir Kijevo. Ką rašote?
Dar viena problema tai sklandančios Rusijos bombos. Kol ten už vandenyno labai silpna ir nuolat trypčiojanti Baideno administracija toliau svarsto, ar galima leisti Ukrainai atakuoti Rusijos gilumoje esančius aerodromus prieš pakylant lėktuvams su sklandančiomis bombomis, tos bombos daro pragarišką darbą, daužydamos bet kuriuos Ukrainos įtvirtinimus fronte ir viską versdamos griuvėsiais. Tai, kaip Ukrainai gintis?
Ir paskutinis dalykas: pasikeitusi Rusijos karo taktika. Atsisakyta puolimo į kaktą. Miestas ar gyvenvietė apsupama iš kelių pusių, atkertami Ukrainai atsitraukimo keliai, jie yra apšaudomi ir Ukrainai lieka tik viena: trauktis iš griuvėsiais tapusio miesto ar gyvenvietės, bet Rusijos apšaudomu keliu. O Rusija užima miesto centrą ir atakuoja miesto pakraščius.
Traukitis iš Ugledaro jau teko tik naktį, per minų laukus, prarandant iki pusės žmonių. Trauktis iš Ugledaro reikėjo minimum porą dienų anksčiau, kai optimistinius tekstus rašė ekspertai, kad Ukraina ten laikosi ir išsilaikys.
O reikėjo elementaraus dalyko: ne prišokant stebėti, kas vyksta Donbase ir pulti rašyti, kalbėti, bet stebėti nuosekliai, jei rašai ir kalbi.
Pirmoji foto ir rodo, kaip atrodė Ugledaras jau prieš keletą dienų, atsidūręs operatyviame apsupime, kada 72 brigados kovotojai reikalavo duoti leidimą trauktis ir reikėjo jau trauktis, bet to leidimo nebuvo, o ekspertai irgi dar svarstė, kaip Ukraina čia atsilaikys.
Tvirtinti, kad Ugledaro kritimas nėra smūgis Ukrainai irgi toli nuo tiesos. Kaip taip pat stiprus smūgis būtų ir Torecko kritimas (žr. nuotrauka) ar, pavyzdžiui, Selidovo.
Džiugu, kad užstrigo rusų puolimas Časov Jare ir, kad dar yra stabdančių veiksnių pradėti Pokrovsko ir Myrnogrado šturmą. Bet neramu prie Seversko (žr. nuotrauką) ir panašu, kad rusai ruošia operaciją Zaporožėje.
Autorius yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas
Medalinskai rašiti nemoki, naujų lietuvių kalbos taisiklių nežynai. Ne Kijevas, o Kyjivas.
Ar tikrai reikėjo išsityčioti iš Rusijos reikalavimų suteikti rusakalbėms srytims autonomijos teises Ukrainos sudėtyje ir atsisakyti NATO agresyvių tikslų ? Rusijos reikalavimai nepasikeitė, bet kada ateis į protą Zelenckis ? Tik po Natanjachu ?
Klaustuk, o kieno Krymas?
Kieno Vilnius? Kieno Klaipėda? Kieno Gaza? Kieno Falklandai? Kieno Gibraltaras? Kieno etc?
Hmmm, reiktu klausti Natanjachu arba Zelenckj – ar ne jie specai, kam Dievas atidavė Pasaulį valdyti ? Negaliu dabar tiksliai atsakyti…pavartysiu Bibliją , tada atsakysiu.
O kieno buvo Krymas iki 1944 m. totorių deportacijos ir Tauridės perdavimo Ukrainai ?
Na aš irgi už totorius monglus, bet tada kieno buvo Konstantinopolis ? Dar nevartęs biblijos, kaip lietuvis, galiu tik pasakyti, jog: kas pastatė namą – to namas ir yra, kas pastatė miestą – tam tas miestas ir priklauso, kas įdirbo žemę – to ta žemė ir yra.