Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos

Tautinių mažumų rajonuose siūloma leisti ne tik lietuviškus užrašus

www.alkas.lt
2011 07 01 12:27
9

Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt

Lenkiški gatvių užrašai
Lenkiški gatvių užrašai

Tankiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose svarstoma leisti gatves ir vietovardžius rašyti ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir konkrečios tautinės mažumos gimtąja kalba. Toks siūlymas svarstomas Kultūros ministerijos darbo grupėje, kurios užduotis – parengti Tautinių mažumų įstatymo koncepciją.

„Naujovės tos, kad atsiranda išsamios nuostatos, leidžiančios kuo geriau užtikrinti tautinių mažumų integraciją ir buvimą šioje valstybėje. Pavyzdžiui, svarstoma galimybė mažumų kompaktiškai gyvenamose teritorijose vietovių ar netgi gatvių pavadinimus užtikrinti dviem kalbomis“, – po darbo grupės susitikimo Vyriausybėje pasakojo kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Pasak ministro, šis siūlymas aktualiausias Vilniaus krašte, kur kompaktiškai gyvena Lietuvos lenkų tautinė mažuma. Leidimas vadinti gatves ir vietovardžius ne tik valstybine, bet ir tautinės mažumos klaba galiotų ten, kur kompaktiškai gyvena ne mažiau nei trečdalis konkrečios tautinės mažumos atstovų.

„Tai nėra galutinės nuostatos, bet visos jos yra svarstomos ir įrašytos į tą įstatymo projektą. Mes teiksime jį, be abejo, derinti su kitomis ministerijomis, bet, manau, dabartinė šitos koncepcijos būklė jau leidžia tikėtis, kad ir pats įstatymas ne už kalnų pasirodys. Manau, kad rudenį turėtume turėti galutinį rezultatą“, – pasakojo A. Gelūnas.

Jo tvirtinimu, į teisės akto koncepciją yra įtrauktas ir siūlymas tautinių mažumų gyvenamoje teritorijoje kreiptis savo gimtąja kalba į valstybės institucijas, tačiau tokį kreipimąsi surašęs asmuo vis tiek atsakymą gautų valstybine, tai yra lietuvių, kalba.

„Dėl kalbos cirkuliavimo viešoje erdvėje, tai svarstoma, kad galima būtų kreiptis ta kalba, bet atsakymas iš valdiškos institucijos, be abejo, yra tik valstybine kalba“, – sakė ministras.

DELFI primena, kad Lietuvoje gatvių ir vietovardžių rašyba ne valstybine kalba yra draudžiama, nors kai kuriuose Vilniaus krašto rajonuose – pavyzdžiui, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – gyvena beveik vien tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai.

„Koncepcija jau yra pasiekusi tokį lygį, kad ją galima būtų teikti derinti kitoms ministerijoms. Kai jos pateiks savo išvados, tai darbo grupė, kuri dirba Kultūros ministerijoje, pakoreguos koncepciją pagal tas pastabas, bandysime atsižvelgti ir tada bandysite teikti įstatymą“, – pridūrė A. Gelūnas.

Viešuosius užrašus pateikti valstybine kalba nurodo Valstybinės kalbos įstatymas. 1999 m. Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo nurodyta, kad gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba.

Didžiausios problemos dėl gatvių pavadinimų dvikalbystės yra kilę Šalčininkų rajone. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi yra nurodęs nelietuviškas gatvių pavadinimų lenteles nuimti, tačiau savivaldybės administracija sprendimo nevykdė motyvuodama, esą su tuo nesutinka savininkai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 53 Seimo nariai siūlo lenkams neįtikusį Švietimo įstatymą skųsti Konstituciniam teismui
  2. Grupė Europos Parlamento narių paneigė šmeižtą dėl tariamo lenkų tautinės mažumos diskriminavimo Lietuvoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Laisvė says:
    11 m. ago

    vėl tas prakeiktas nuolankumas, tegul tuteišai tipo norvil, dovgird, dovgelo, jagelo, tevel, ploksto, lento, įrodo pagal kokią senelių ar prosenelių linija jie tapo tuteišais, ar tai kad slavų okupacijos metais buvo prievarta užrašomi lenkais, rusais ar gudais, nes priešingu atveju buvo susidorojama fiziškai, pavogiamas turtas, didinami mokesčiai, yra pagal Europos teisę. Tokie leidimai okupantų kolonistams užrašinėti savo kalbomis vietovardžius yra Tėvynės išdavimas

    Atsakyti
  2. Elenytė says:
    11 m. ago

    Išsidirbinėjimas ir daugiau nieko.

    Ar ta tautinė mažuma tik šiandien pradėjo gyventi Lietuvoje? Per šitiek metų nesugebėjo išmokti valstybinės kalbos nors tiek, kad bent galėtų perkaityti gatvės pavadinimą šia kalba…? Trūksta žodžių.

    Šitaip jie neikada nesugebės tapti visaverčiais Lietuvos piliečiais. Gaila, kad niekas nesuinteresuotas jiems padėti tai padaryti – jie nuolat tolinami nuo Lietuvos. Įdomu kokiu tikslu?

    Atsakyti
  3. Ku Klux Klan says:
    11 m. ago

    🙂
    —– kur kompaktiškai gyvena ne mažiau nei trečdalis konkrečios tautinės mažumos atstovų.—-

    Vilniuje kiet tokių trečdalių bus?

    —— Jo tvirtinimu, į teisės akto koncepciją yra įtrauktas ir siūlymas tautinių mažumų gyvenamoje teritorijoje kreiptis savo gimtąja kalba į valstybės institucijas, tačiau tokį kreipimąsi surašęs asmuo vis tiek atsakymą gautų valstybine, tai yra lietuvių, kalba.——–

    Teismai nepriima dokumentų užsienio kalba rašytų (net rusų kalba), būtinas vertimas į lietuvių kalbą, o čia anonizmas kažkoks. Tai kaip gi tas “pilietis” integruosis, jei jam nereikia net lietuvių kalbos vartoti…

    Kitas dalykas, ar gali tos “mažumos” pasus parodę įrodyti, jog yra mažumos ir tautinės? Kokiais dokumentais tai bus grindžiama? Lenkų korta?

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    11 m. ago

    Ir kas siūlo?
    Melianas. Nelietuvis.
    Negalima jiems nusileisti jau vien dėl to, kad jie šitai būtų išsikovoję savo antiįstatymišku elgesiu.
    Jei vieniems pažeidėjams leisim, tai visi, kas ką užsinorės, tas tą ir darys.

    Atsakyti
  5. Vytautas says:
    11 m. ago

    lietuviai vienykimės apie Songailą.

    Atsakyti
  6. Rainys says:
    11 m. ago

    Skaitau ir stebiuosi – ar visi lietuviai iš tikrųjų kažkokie fašistai pasidarė, ar istorijos nežino, ar Vakaruose nėra buvę? Užrašai vietine kalba siūlomi ne vietoje užrašų valstybine lietuvių kalba, o šalia jų, ir ne bet kur, o tik ten, kur vietinių gyventojų (kitos negu lietuvių tautybės) yra virš trečdalio. Europoje taip yra visur, kur kompaktiškai gyvena vietinių tautinių mažumų (ne imigrantų) atstovai. Taip parodoma pagarba jiems, nes mažumų kalbos – irgi Europos kultūros paveldas. Lenkų kalba Lietuvoje irgi nėra vien tik užsienio kalba, tai viena iš istorinių Lietuvos kalbų (1697 – 1795 buvo LDK valtybinė kalba), kuria nuo XVI a. yra sukurta turtinga grožinė, mokslinė ir religinė literatūra, ir visa tai – mūsų (ne Lenkijos) kultūros paveldo integrali dalis. Ir Lietuvos lenkai su jų gyvenama Vilnija yra tokia pat Lietuvos dalis kaip, pvz., žemaičiai su jų gyvenama Žemaitija. Ar apie tai nepagalvojote?

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      11 m. ago

      “Ir Lietuvos lenkai su jų gyvenama Vilnija…”
      ————————–

      Niekada jokios “Vilnijos” Lietuvoje nebuvo iki 1920 m. okupacijos, kada lenkai ir šūdlenkiai užgrobė Lietuvių Tautos žemes ir pavadino jas “Litwa Srodkowa”.

      Buvo ir yra istorinė-etninė Lietuvių Tautos žemių dalis Rytų Lietuva, kurios didesnė dalis šūdlenkio Pilsudskio-Ginioto pastangomis dabar yra aneksuota Baltarusijos, o pietinę dalį iki šiol yra užgrobusi Lenkija.

      Ir niekada šios žemės nebuvo Lenkų Tautos etninėmis žemėmis. Netgi Varšuva (lietuvių ir jotvingių įkurta 12 amžiuje Veržuva) yra jotvingių teritorijoje, užgrobtoje lenkų (mozūrų) 13 amžiuje.

      Atsakyti
  7. Elenytė says:
    11 m. ago

    Pone Rainy, Jūs rašote: “Europoje taip yra visur, kur kompaktiškai gyvena vietinių tautinių mažumų (ne imigrantų) atstovai. Taip parodoma pagarba jiems, nes mažumų kalbos – irgi Europos kultūros paveldas.”

    Tada norėčiau Jūsų paklausti, ar tikrai taip yra visur? Ar taip yra Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje (kad ir Kaliningrado srityje), Latvijoje, nes ten irgi gyvena daug lietuvių, kurie į ten neemigravo, o yra tų vietų etniniai gyventojai?

    Jūs sakote, kad taip išsaugoma tautinės mažumos kalba. Suprasčiau, jei taip saugotume visas tautinių mažumų kalbas: ir totorių ar karaimų, žydų, kuriomis kaba Lietuvoje nuo senų laikų gyvenančios tautinės mažumos, kurių irgi negalėtume prilyginti imigrantams, nes jie buvo į Lietuvą atsivežti ir jiems buvo pažadėtos gyvenimo sąlygos, neblogesnės nei ten, kur jie prieš tai gyveno. Net tas žodis “mažumos” jiems labai tinka. Tačiau išimtis daroma tik lenkų tautinei mažumai, kuri yra ne tokia jau ir mažuma.

    Tada elkimės su visais vienodai. Rašykime Klaipėdos krašte gatvių pavadinimus ne tik lietuviškai, bet ir vokiškai, steikime valstybines mokyklas su vokiečių dėstomąja kalba, nes šiose dabartinės Lietuvos vietose irgi kelis šimtmečius gyveno ne tik lietuviai, o ir viokečiai, kurių palikuonių, per stebuklą, vis dar yra Lietuvoje. Kodėl nesame ir jiems tokie pat geranoriški ir supratingi kaip lenkams?

    Neturiu absoliučiai jokio neigiamo nusistatymo nei prieš lenkus, nei prieš lenkų kalbą, bet nematau ir nieko tokio šios tautos, šios kalbos išskirtinumo prieš kitų Lietuvoje šimtus metų gyvenančių tautų atstovus ar jų kalbas, kad tik jiems būtų daromos tokios išimtys. Ar tai tik todėl, kad jų daugiau, kad jie kovingesni?

    Ir kaip tada galima paaiškinti valstybinių mokyklų buvimą, kuriose dėstomoji kalba yra rusų kalba? Ar ten tikrai mokosi rusų etninė tautinė mažuma, ar ten mokosi bent jau į Lietuvą prieš šimtmečius atsikėlusių sentikių, kurie bėgo nuo caro Petro 1-ojo reformų Rusijoje, palikuonys?

    Dabartinės Šiaurės Vokietijos siena ribojasi su Danija. Šioje Vokietijos dalyje gyvena daug etninių danų. Taip jie turi privačių daniškų darželių, valstybinėse mokyklos šioje Vokietijos dalyje galima mokytis danų kalbos kaip vienos užsienio kalbų. Bet gatvių pavadinimai Vokietijoje rašomi vokiškai, o Danijoje daniškai, nors ten irgi gyvena daug etninių vokiečių.

    Vokietija savo tautiečiams, likusiems už dabartinės Vokietijos sienų, pasiūlė dideles lengvatas ir galimybes persikelti gyventi į Vokietiją, jei jie nori išsaugoti savo vokiškąjį identitetą, bet neprievartauja kitų šalių, kuriose, po sienų padalijimo liko gyventi vokiečai, kad tos šalys užtikrintų vokiečiams sąlygas mokytis vokiečių kalba, reikalus valstybinėse įstaigose tvarkyti vokiečių kalba ir kad jie net gatvių pavadinimus jiems užrašytų irgi vokiškai. Bet jie ir patys jokių išskirtinių privilegijų neteikia Vokietijoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, nes visiems Vokietijos piliečiams galioja tos pačios teisės ir tos pačios pareigos, nepriklausomai nuo kilmės, rasės, tautybės ar dar ko nors.

    Atsakyti
  8. Vaida says:
    11 m. ago

    Pasityčiojimas iš Lietuvos ir lietuvių

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

2022 05 18
Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

2022 05 18
1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

2022 05 11
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Išrinktos 2021-ųjų Metų knygos

Išrinktos 2021-ųjų Metų knygos

2022 05 10
Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

2022 05 07
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Nelieka ribojimų atvykstantiems užsienio menininkams

2022 04 27
Interaktyvus žemėlapis supažindins su naujai pradedamomis tvarkyti kultūros paveldo vertybėmis

Interaktyvus žemėlapis supažindins su naujai pradedamomis tvarkyti kultūros paveldo vertybėmis

2022 04 22
Dirigentui Juliui Geniušui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Dirigentui Juliui Geniušui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

2022 04 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23
Linas Jonauskas | am.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

2022 05 23
Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės
Gamta ir ekologija

Atliekas svarbu rūšiuoti ne tik namuose

2022 05 23
lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi NATO PA pavasario sesijai

2022 05 23
Koks dviratis geriausiai tinka Jums?
Įvairenybės

Nuo birželio miestuose atsiras „Dviračių gatvės“

2022 05 23
Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?
Gamta ir ekologija

Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?

2022 05 23
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Grazina apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai
  • Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų
  • Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų
  • R. Šarknickas. Genocido centre – galimas mobingas ir neskaidri veikla

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 638; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 598; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 551; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 506; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 436; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 406; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Kultūros ministerija, siekdama apibrėžti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią muziejų misiją ir funkcijas, parengė Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir teikia...

Skaityti toliau

Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
0
Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Gegužės 20 d., 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) visuomenei pristatoma kilnojamoji Ukrainos fotografo Aleksandro Gliadelovo fotografijų...

Skaityti toliau

Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
0
Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

Birželio 15–16 d. į Varėnos kultūros centrą Lietuvos teatrai kviečiami į varžytuvių atranką, kurioje bus atliekami būsimo scenos meno kūrinio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Grazina apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Juolab svarbu, kai: apie Maisto taupymui padės kūrybiškumas

Kitas straipsnis

LRT „Savaitės atgarsiai”: kokie bus santykiai su lenkais – amžinas konfliktas ar kultūringas dialogas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai