Kaune pastatytas sovietinio stiliaus paminklas. Autorius yra anksčiau gaminęs paminklus sovietiniams okupantams, darytus rusiškame Kremliaus pamėgtame stiliuj. Šiokie paminklai yra svarbūs Kremliui, nes pažymi okupacinę ruskij mir zoną.Oficialiai paminklas atseit vaizduoja LDK valdovą Aleksandrą, tačiau atlikimo stilius yra sovietinio kario okupanto. Esmėj paminklas subkomunikuoja Rusijos sovietinį okupantą.
Minėtą paminklą galima vertinti tik kaip Kremliaus įbruktą rusofašizmo garbinimą, o kad nekiltų skandalas, sovietinis karys aprengtas taip, idant atrodytų kaip neva Lietuvos valdovas.
Tokio paminklo stiliaus nerasime Vakarų Europoj. Paminklas Lietuvą kultūriškai integruoja į post sovietinę erdvę, tarnauja Rusijos ekspansinės įtakos plitimui.
Klausimas, kodėl paminklo įrengimo nesustabdė Lietuvos kultūros ministerija, kurios tikslas yra visapusiškai kultūriškai integruoti Lietuvą tarp pažangiausių Vakarų šalių? Kaip buvo suteiktas leidimas šiokiam šokiruojančiam sovietinio stiliaus paminklui?
Prašau Lietuvos valstybės atsakingas institucijas kuo skubiau pašalinti Kremliaus imperinės įtakos sovietinį paminklą, taikyti griežtesnę kontrolę, jog ateity Maskvos įtaka negalėtų plisti.
Privilegija vaitkininkams
Rusijos imperinė įtaka Lietuvoj sklinda ne tik per paminklus. Rusijos tankai juda ten kur yra rusų kalbos erdvė. Tai Kremlius priskiria ruskij mir zonai, kuri jos suvokimu turi priklausyti atkūrinėjamai imperijai. Krymas turėjo rusiškus užrašus, pasekoj ko buvo okupuotas.
Lietuva vienintelė šalis regione vis dar turinti post sovietines rusakalbes mokyklas, kuriose jaunąjai kartai diegiamas Kremliaus imperializmas už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Formuojamas antivalstybinis elementas, kuris dieną X šaudytų į nugaras.
Be to jauni mokinukai lietuviakalbėse mokyklose yra vis dar mokomi rusų kalbos, per pamokas mokytojos dar pasakoja apie Rusijos „didybę“ (tiesa, Vilniuje jau pradėti pirmi pakeitimai). Neva Rusijos okupacija nėra jau šitaip blogai, nesipriešinkit, nes juk kalbame apie ateinančią „didybę“. Žinoma, pamirštama paminėti tos šalies Afrikos lygio korupciją.
Rusiška kultūrinė įtaka
Vilniaus autobusų stotis, kaip sovietinės okupacijos laikais, vis dar mirga oficialiais rusiškais užrašais. Atvykus Vilniun pasijunti esantis ne ES valstybėj, bet Rusijos provincijoj.
Sostinėj centre ant pastatų kabo sovietinės atminimo lentos su tekstais rusų kalba. Vilniuj turime kelrodę rodyklę nurodančią į Puškino muziejų. Šis poetas kovojo prieš lietuvių 1863 m. laisvės sukilimą.
Miestuose vis dar yra nuotekų dangčiai, rusiškai rodantys svečiams, idant Lietuva yra sovietinės Rusijos dalis. Užrašai lengvai bei greitai šalinami su šlifavimo įrenginiu, bet tik ne Lietuvoj.
Kremlius viską naudoja kaip ginklą. Jei Lietuva siekia apsiginti nuo Rusijos, kodėl tuomet nestabdo šios šalies kultūrinės įtakos nukreiptos prieš Lietuvos valstybingumo išsaugojimą?
Valstybės gynyboj Lietuva pradeda atsilikinėti nuo Latvijos, kuri priėmė įstatymą, jog bankomatuose neliks rusų kalbos, bus naudojamos tik ES kalbos. Klausimas, kada Lietuva pasijus mentališkai esanti ES, o ne Rusijos dalis ir bankomatuose taip pat paliks tik ES kalbas?
Kiek dešimtmečių reikia, kad pagaliau de facto kultūriškai dezintegruotis nuo post sovietinio ruskij mir pasaulio? Tai kas Suomijoj padaroma per savaitę, Lietuvoj per daugiau nei 30 m. nepadaroma.
Mažiau nei 9 proc. gyventojų naudoja bankomatuose rusų kalbą, daugiausia pietryčių Lietuvoj bei Visagine. Šiuose regionuose žmonės daugiausia balsavo už Vaitkų, kuris siekia, jog Rusija sunaikintų Lietuvą ginklu. Šitaip balsavo, nes nėra integruoti.
Be to jų integruoti realiai niekas net nebando, tik dar daugiau kasmet atgabenama naujų atėjūnų iš ruskij mir, kurių dalis leidžia savo vaikus į rusakalbes imperines mokyklas.
Šią hibridinę kremlišką invaziją kuruoja darbdavių organizacija, kuriai ilgus metus vadovavo sėkmingai įtaką aukščiausiems valstybės vadovams skleidžiantis buvęs KGB agentas, nutaręs patekti į Seimą su Rusijos „taikos“ naratyvu, kartu su kitais prorusiškais politikais.
Lietuvon atvyksta Vokietijos brigada, kartu atvyks karių giminių nariai, civiliai, kurie aptarnaus brigadą. Kai jie norės naudotis bankomatu, neras vokiečių kalbos, tačiau ras rusų kalbą.
Valdžia oficialiai aiškina, jog brigada reikalinga Lietuvos apsaugojimui nuo Rusijos bei nori sudaryti kuo patogesnes sąlygas vokiečių kariams. Ar tikrai?
Kremlius naudoja kultūrinę, kalbinę politiką kaip įrankį placdarmo invazijai paruošti, kuriama palanki erdvė priimti okupantus.
Valstybės laisvė saugoma ne kalbomis
Valstybės laisvė išsaugojama ne šnekomis, bet realiais konkrečiais darbais. Pvz. Suomija, mažai šnekų ir stulbinantis kiekis konkrečių darbų. Lietuva daug šnekų, bet po 30 metų nepriklausomybės vis dar mentališkai yra de facto ruskij mir dalis.
Jei Lietuva darytų bent 30 proc. kiek šneka, taptų saugi kaip Suomija.
Artėja rinkimai, svarbu balsuoti už partijas, kurios ne priešrinkiminėmis tuščiomis šnekomis, bet konkrečiais darbais pasirengusios išguiti Rusijos okupacinę imperinę įtaką nuo Lietuvos bei šitaip išsaugoti Lietuvos valstybingumą.
Litvinistų dejonės
Vilniun atvyko litvinistų* atstovas, dejavo jog lietuviai neleidžia savintis pagal ruskij mir papročius gudų šovinistams Lietuvos herbo Vyčio. Per LRT juos palaikantis asmuo iš Lietuvos teigė, jog lietuviai neleidžia to daryti, nors LDK laikais okupuotos Gudijos sritys turėjo Vytį savo herbuose.
Čia yra subtilus manipuliavimas, kuriam dažnai pasiduoda lietuviai. Lietuvos valstybės simbolis Vytis, valstybės centras – pietryčių Lietuvos sostinės regionas, tuo būdu šio regiono herbas irgi vaizduoja Vytį kaip LDK ir šiais laikais.
Nuo 16 amž. Lietuva pradėjo naikinti okupuotų žemių autonomijas, bandė kurti unitarinę valstybę, okupuotoms žemėms pažymėti, kad jos jau tiesiogiai priklauso nuo Vilniaus, duodamas lietuvių valdžios Vyties ženklas. Taip pažymimas Lietuvos valstybės valdymas.
Lietuvai nustojus valdyti Gudiją, Vyties ženklas iš jos valstybinių simbolių pašalinimas, nes nebelieka lietuvių valdžios. Lietuva niekuomet nėra suteikus teisės ir nesuteiks, nes šis simbolis taptų naudojamas kaip kitos valstybės herbas.
* Litvinizmas yra pseudomokslinė šovinistinė istorinė teorija, teigianti neva LDK buvus bendra lietuvių – gudų valstybė, pasekoj to savinamas Lietuvos herbas, himne įrašyta teritorinė pretenzija į Vilnių.
Dėl šios teorijos Gudija 1939 m. okupuoja dalį pietryčių Lietuvos istorinių lietuviškų žemių su Lyda, Breslauja ir kt. Nors šios šalies elitas žadėjo 20 amž. pradžioj to nedaryti.
Kam priklausė feodaliniais laikais valstybė, lėmė valdančioji dinastija, kuri buvo lietuviška. Jei Gudija nori savintis Lietuvos simbolį, gal tuomet nori grąžinti Lietuvai mūsų okupuotą Lydą?
Vilniaus Apžvalgininkas yra teisus,-pritariu Jam. Vis dėlto straipsnyje nepaminėta pietvakarių Lietuvos kaimyno -Lenkijos- jos didžiulis anksčiau ir iš dalies šiuometinis kultūrinis ,ypač kalbinis, skverbimasis į Lietuvos gyvenimą. Juk dabartinė Lenkijos ,,Kresų” ( Paribio) politika nedaug kuo skiriasi,deja, nuo gudiško ,,litvinizmo”.
Straipsnis man sukėlė kreivą šypseną, čia dėstomi visiški absurdai, tokie visiški, kad net diskutuoti nenoriu, pasakysiu tik dėl paminklo Aleksandrui vieną mintį, kurią įkvėpė paties autoriaus sukurtas koliažas iš dviejų paminklų nuotraukų.
Valdovas Aleksandras ir – tarybinis karys.
Tarybinis karys: ginklas dešinėje rankoje karingai iškeltas, nukreiptas į dangų, lūpos stipriai pravertos (žmogus šaukia), žvilgsnis į tolį, kojos pražergtos (žmogus judesyje, kyla į kovą), diržas tvirtai suveržęs drabužį, vyras vienplaukis, laisva ranka (kairiąja) karys stumia nuo savęs vėjo išpūstą apsiaustą.
Valdovas Aleksandras – čia viskas atvirkščiai: ginklas kairėje rankoje taikiai nuleistas, nukreiptas į žemę, lūpos suspaustos, santūrus žvilgsnis žemyn, kojos ramiai tvirtai stovi ant žemės, diržas neįtemptas, atsipalaidavęs, ant galvos valdovo karūna, laisva ranka žmogus rodo ten kur ir žiūri – žemyn, į atverstą knygą.
Vienintelis paminklų panašumas – vėjo išpūstas apsiaustas…
„Kaip buvo suteiktas leidimas šiokiam šokiruojančiam sovietinio stiliaus paminklui?“ – klausia pamišęs autorius. – Apie kokį leidimą jis šneka? Savininkas savo žemėj yra laisvas statyti paminklus nederinęs su ministerija.
Na ir skiedaliojimas. Istoriografiškai Vyties radimasis laikytinas iš LDK bajoro kaip Lenkijos karalystės tarno – visų pirma kariuomenės tarnyboje, simbolinio ženklo. Tokiu tapusio vietoje Lietuvos nuo seno turėto karališkojo Stulpų ženklo, Jogailai prišliejus karališkąją Lietuvą prie Lenkijos karalystės kunigaikštystės (provincijos) statusu. Taigi vadinama Vytis istoriškai buvo tarnystės (priklausomybės) Lenkijos karalystei ženklas. Šiandien nei Lietuvos, nei Baltarusijos siekiai nėra savo suverenias valstybes vėl paversti Lenkija. Tokiu atveju šioms šalims tapatintis su Vyties simboliu nėra garbinga, jo vieta – muziejuje.
Vytis vartota Lietuvos valstybės ženklu – herbu daug anksčiau, negu Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Pageidautina, kad Lenkijos imperialistų propagandinių teiginių — daugiau neskelbtimei Lietuvių žiniasklaidoje
Beje, faktai byloja, kad paskutinį kartą su Stulpų simboliu dalis Lietuvos kariuomenės (Vytautas) dar dalyvavo Žalgirio mūšyje. Toliau LDK kariuomenė dalyvauja su bajoro simboliu – raiteliu, vėliau Jogailaičių laikais jam ant skydo uždedamas senasis (veikiausiai laisvojo valstiečio) Vyties ženklas (dabar – dvigubas kryžiumi vadinamas). Taip buvęs raitelio ženklas įgavo Vyties pavadinimą, o dabar vadinamas dvigubas kryžius liko be savo senojo vardo – Vytis. Taigi raitelininkystė buvo atskira bajoriška veikla, turėjusi raitelio ženklą. Tokia būtų ženklo istorija.
Palapala….o tai jam pastatė paminklą ne todėk, kad Aleksandras išsiuntė į Maskvą delegaciją sudaryti taikos susitarimą, kuris buvo pasirašytas 1494 m. ir perleido Ivanui didelę žemę. Kad Aleksandras buvo susižadėjęs su Ivano III dukra Helena; jie susituokė Vilniuje 1495 m. vasario 15 d. ? Jei taip, tai rusiškų paminklų tradicija visai vietoje…a?
Visose valstybėse Tautos ir Valstybės vadovų paminklus stengiamasi statyti — visiems idealiai atrodančiais. Europoje XIXa. atsirado visuotinė nuostata laikyti nepilnaverte tą tautą, kuri kurios žmonių menas — primityvistinis. XXa. geopolitikai ( L.Gumiliovas ir kt. ) visuomenėje atsiradusį pakantumą primityvams, nevykėliams, tinginiams, moralės ir nusistovėjusių bendrabūvio normų laikytis nenorintiems subjektams, laiko požymiais žlungančios, kolapsuojančios, į išnykimą besirutuliojančios žmonių bendrijos. Man, kraštotyrininkui, Lietuvių “liaudies” vaizduojamąjį meną ir muziką mačiusiam ir girdėjusiam iš “arti” ir iš “vidaus”, ilgą laiką buvo nesuprantama, kodėl sovietiniai “kultūros autoritetai” be jokio sąžinės graužimo skelbia, jog Lietuvių Tautos menas — primityvistinis. Daug kas paaiškėjo, kai Sovietinės armijos majoras — “ideologinio fronto darbuotojas” man pateikė Hitlerio doktriną, teigiančią, jog mažos tautos ir visuomenės — net negali kurti pilnaverčio meno ir kitų kultūros reiškinių. Matyt, kad tokie “ideologinio fronto darbuotojai” sukalė Hitlerio pažiūras į mažas tautas — ir tiems, kurie “ugdė” mūsų Dailės instituto, Konservatorijos ir Universiteto studentus. Jei šitas, nekukliai save prisistatantis “apžvalgininku” intelektualinis nevykėlis , su savo šutve pabandytų nugriauti šitą — visais požiūriais pilnavertį paminklą Karaliui Aleksandrui , savo laikmetyje besirūpinusiam Lietuvos Valstybę išlaikyti — LIETUVIŠKA ( ! ), tai Kauno gyventojai tokiam poelgiui pasipriešintų — nemažiau ryžtingai, negu kad “Laisvės” “partijos” “Pridei”, ( nes jie savęs nelaiko nevykėliais, kaip kad to norėtų atžagareivos )
Apie tai, tai, kad “Vytis vartota daug anksčiau, negu Jogaila tapo Lenkijos karaliumi”, galime paskaityti knygos “Istorija pareinant į Lietuvą (Klaipėdos universiteto Leidykla/2023, gruodis)” 66 p. kultūros analitiko Vlado Palubinsko (aukštojo pilotažo lakūnas) pateiktame skyriuje c), kur (h)elėnais buvo vadinami ne polių miestelėnai graikai, o kultūrinės žemdirbystės sodžių (paganus, lot.- sodietis) valstiečiai, gyvenę po raito ginkluoto gauniaus (kauniaus) vėliava vardu “Pagonia”. Šio raitelio herbas Ankonos mieste prie Adrijos jūros yra nulipdytas ant pastato, kuris primena buvusį lietuvių etruskų jų viešpatavimą jūrose. Paganus, ital. reiškia valstyietis, sodietis su dvaru ir tai yra turtingų, galingų Graikijos žemdirbių (h)elėnų, užsėdusių su kalavijais ant savo žirgų, sutelktą viešpatavimą pietinės Europos krantuose. Vyčio “Pagonią” Ankonos mieste V. Palubinskas pateikia knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 66 p. apačioje. Dėkoju.
Parašiau apie Vytį ir laukiu awaiting’e.