Rugsėjo 15-ąją Valdovų rūmų muziejus kvietė prisiminti neatsiejamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų švenčių ir iškilmių dalį – medžioklę.

Jos papročiai muziejuje prisimenami Medžioklės dieną:

šeimoms su vaikais rengiamos specialios pamokos, pokalbiuose, susitikimuose atskleidžiamos mokslinių tyrimų naujienos.

Medžioklės dienos proga Lietuvos medžiotojų draugija šiemet taip pat rengia pramogas muziejaus prieigose.

Pažintis su istorinės medžioklės papročiais meno kūriniuose

Valdovų rūmų muziejaus švietėjai jauniausius muziejaus draugus kviečia pažinti medžioklę meno kūriniuose.

Šeimos su 7–12 metų vaikais galėjo prisijungti prie dviejų mokomųjų užsiėmimų: „Kelionė žvėrelių takais. Popieriuje sukurtas istorinis gobelenas“ ir „Žygimanto Augusto pasaka“.

Nuo seniausių laikų įvairios medžioklės scenos vaizduotos gobelenuose, čia gausu ne tik mums įprastų miško žvėrių, bet ir išties egzotiškų gyvūnų.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkiniuose ir parodose galima rasti gobelenų, vaizduojančių lūšį, dramblį, žirafą ar net drakoną.

Apie tai, kad medžioklė bei žvėrynas Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais buvo neatsiejamas valdovo dvaro pristatomasis elementas, pasakoja ir Valdovų rūmų muziejaus eksponatas – gobelenas su nežinoma medžioklės scena (serija „Žvėrynas“).

Tad per mokomąjį užsiėmimą „Kelionė žvėrelių takais. Popieriuje sukurtas istorinis gobelenas“ švietėjai kvies ieškoti gobelenuose vaizduojamų žvėrelių bei vėliau atlikti kūrybinę užduotį:

sukurti istorinį gobeleną ir jame pavaizduoti pasirinktus mieliausius gyvūnėlius.

Per kitą kūrybinį užsiėmimą, pavadintą „Žygimanto Augusto pasaka“, muziejininkai vaikams padės nusikelti į Renesanso epochą, kai rūmuose gyveno Lietuvos valdovai.

Puošniuose Renesanso krosnių kokliuose – madingiausi to meto siužetai, pavyzdžiui, vaizduojami šunis ir žmones medžiojantys zuikiai.

Šis mums šiandien neįprastas, o anuomet labai žinomas atvirkščio pasaulio siužetas atgis lėlių teatro scenoje.

Šeimos su vaikais kartu su Žygimanto Augusto pasakos veikėjais – rūmų dama ir juokdariu Stančiku – bandys išspręsti medžioklėje užsimezgusį zuikių ir medžiotojų konfliktą.

Medžioklė valdovo dvare – ir maisto atsargų papildymas, ir karo pratybos

Medžioklė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir kilmingųjų gyvenime buvo ne tik laisvalaikio pramoga – jos metu kilmingieji rengdavosi karui, dvaro virtuvė taip būdavo aprūpinama šviežia žvėriena.

Valdovo sėkmingai sumedžioti žvėrys simbolizavo jo būsimas karines pergales, o medžioklių prabanga ir mastas išskyrė valdovą iš jo kilmingų pavaldinių rengiamų tokių iškylų.

Į valdovo rengiamas medžiokles buvo kviečiami garbingi rūmų svečiai, užsienio šalių pasiuntiniai.

„Medžioti mėgo visi Jogailaičiai, be šios pramogos neįsivaizdavo savo kasdienybės.

Ir nors tai viena seniausių žmogaus veiklų, tenka pripažinti, kad vis dar mažai žinome apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų požiūrį į gyvąją gamtą“, – sako dr. Toma Zarankaitė-Margienė, Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė, medžioklės valdovų dvaruose fenomeno tyrėja.

Moksliniai istorijos tyrimai kasmet atskleidžia vis daugiau faktų apie medžioklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Sekmadienį 13 val. vykusioje diskusijoje dr. Toma Zarankaitė-Margienė, doc. dr. Giedrė Piličiauskienė ir dr. Manvydas Vitkūnas kalbės apie valdovų medžioklės papročius, jos svarbą.

Diskusijos dalyviai kartu sužinos, kokie laukiniai žvėrys klaidžiojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giriose.

Lietuvos medžiotojų draugijos šventės programa – Valdovų rūmų prieigose

Šventės programą papildys Lietuvos medžiotojų draugija.

Vilniečiai ir miesto svečiai galės grožėtis medžiotojų su medžiokliniais šunimis eisena, keliausiančia nuo Rotušės aikštės Didžiąja ir Pilies gatvėmis į Šventaragio slėnį.

Neįprastų skonių mėgėjų prie Valdovų rūmų muziejaus lauks žvėrienos šventė, kurios metu bus galima paragauti žvėrienos patiekalų, taip pat – patikrinti savo taiklumą.

Nuo vidudienio kas valandą medžioklinius ragus pūtė „Trimito“ muzikantai, gros Istorinis pučiamųjų orkestras.

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą