Šį savaitgalį, vieningų rinkimų dieną Rusijoje dalies rinkimų Putinas negalėjo surengti, nes nekontroliuoja visų šalies žemių (dalies Kursko srities). Tai precedento neturintis atvejis ir Ukrainos smūgis diktatoriui, kuris sako, kad jam valdant Rusija tapo saugesnė.
Visa tai įvyko tik todėl, kad Ukraina daugiau, nei prieš mėnesį, rugpjūčio 6 d. ne tik įžengė į Rusijos teritoriją, taip atsakydama Putinui, kuris nuo 2014 m. įsiveržė į Ukrainos žemes, bet ir išlaikė Rusijos žemių Kursko srityje kontrolę daugiau, nei mėnesį.
Kai mūsų žurnalistai prieš mėnesį manęs klausė apie Kursko karinės operacijos prasmę, atsakiau, kad ji gali pasiekti daug tikslų, bet ypač skaudi bus Putino režimui, jeigu Kursko žemėse Ukraina išsilaikys iki rugsėjo 8 d., o Donbase, nors ir labai sunku, sustabdys rusų veržimąsi.
Taip ir įvyko: Donbase rusų armija, užgrobusi vieną po kito kaimelius, atsirėmė į Ukrainos gynybą prie 5 labai svarbių Donbaso šachtininkų miestų ir miestelių (Toreckas, Pokrovskas su Myrnogradu, Selidovo,Ugledaras) ir energetikų miesto (Kurachovas).
O Putino Rusija, kur rugsėjo 6-8 d.d. įvyko taip vadinama vieninga rinkimų diena, kada buvo rinkti pareigūnai net 88 šalies regionuose turėjo pripažinti, kad dalyje šalies teritorijos, t.y. Kursko žemėse, kurias kontroliuoja Ukraina arba kurios yra arti fronto linijos, negali surengti rinkimų.
Taigi, įvyko istorinio precedento neturintis įvykis: Putinas supranta, kad Rusija nekontroliuoja dalies savo šalies teritorijos, nes ten užėjusi kitos šalies armija, ir negali dalyje Kursko srities surengti rinkimų. Kol kas, kiek matau, to nepastebėjo lyg tai nei tik mūsų šalies, bet ir Vakarų šalių žiniasklaida.
Čia tik nereikėtų painioti situacijos, kai Rusija nekontroliavo dalies teritorijos Čečėnijoje. Panašias paraleles dabar brėžia Kremliaus žiniasklaida, bandydana taip pateisinti Putino nesugebėjimą užimtų Kursko srities žemių ir atseit teigdama, kad banditai, kaip vadino anksčiau čečėnų kovotojus, o dabar ir Ukrainos karius bus anksčiau ar vėliau išstumti. Bet dabar tai kitos šalies armija.
Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Maskva turi pripažinti, kad kitos šalies armija įsiveržė į jos teritoriją. Ir Rusija mėnesį nieko negali padaryti. O Putinui ir Vakarams parodyta, jog ir Rusijos šalies teritorija, jos sienos nėra neliečiamos, jeigu pati Rusija pradėjo karą.
Visa tai jau atsiliepia Rusijos gyventojų nuotaikoms. Remiantis Rusijos visuomenės nuomonės agentūros FOM tyrimais, Rusijos gyventojų skaičius, kuris yra sunerimęs dėl to, kas vyksta ( 49 proc.) praaugo tuos, kurie pasitiki viskuo ( 45 proc.), Putino reitingai nuo liepos pabaigos krito nuo 81 proc. iki 75 proc., analogiškai krito pasitikėjimas neseniai suformuota Vyriausybe ir valdančiąja partija Vieninga Rusija (Jedinaja Rosija). Žinoma, reitingas vis dar yra aukštas, bet kritimas įvyko ir tai tęsiasi iki šių dienų.
Todėl, kas bebūtų kalbama apie Kursko operaciją, kad ir kaip įvairūs ekspertai mėnesio bėgyje nebūtų keitę savo pozicijos (nuo atviro skepticizmo iki pritarimo, o po to vėl prie skepticizmo), bet Ukrainos įvykdyta Kursko operacija turėjo savo prasmę.
Tik, matant, kad ten fronto linija dabar stabilizuojasi, matyt, būtų naudinga nemesti ten naujų karinių jėgų, bet imti ginti sukurtą sanitarinę zoną Rusijos teritorijoje.
Aišku, Ukrainos karinei politinei vadovybei geriau matosi, ką galima daryti, bet Kurskas jau tapo rakštimi Putinui į labai skaudžią jam vietą.
Autorius yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas
Kur dingo klaustukas?
Manau, kad jis ateinančiuose Seimo rinkimuose nuėjo ruoštis balsuoti.