A. Medalinskas. Jeigu jau suteikei ginklus, tai nesikišk, kur jie bus panaudoti

Ukrainos padėtis Donbase katastrofiška, – pasakė vakar, kaip sensaciją, Vokietijos analitikas iš Bild Julianas Riopkė (Julian Röpke). Neabejoju, kad, jeigu taip atsitiks, kaip sako gal ir šiek tiek viską sutirštindamas Bild analitikas, netrukus pasipils ir kritika Ukrainos vadovybei už Kursko operaciją. Matyt, ir nepažvelgus giliau, o kodėl Donbase taip. Nors atsakymas yra.Ne vakar, o prieš 4 dienas, kalbėdamas Lietuvos televizijai, atkreipiau dėmesį į tai:

Ukraina bus kaltinama, kad atitraukė savo pajėgas iš Donbaso fronto, o aš sakau, kad didžioji tų pajėgų dalis stovėjo ties Ukrainos – Rusijos siena Sumų regione, kad sustabdytų dar vieną galimą Rusijos invaziją, kad nebūtų, kaip prie Volchansko Charkovo srityje, kai teko mesti pajėgas, stabdant rusų prasiveržimą į tą miestą, o prieš tai ir, kai siekė prieiti prie Charkovo per artilerijos apšaudymo atstumą.

Todėl, siekiant apsaugoti Charkovą ir Sumus nuo pat pirmos Kursko operacijos dienos sakiau, kad Kursko operaciją daryti prasminga.

Labai iš lėto išsilingavo kolegų ekspertų nuomonė, palaikanti šią idėją, bet, kai prieš keletą dienų pasirodė britų The Economist straipsnis, kuris tiesiog žodis žodin pakartojo mano Kursko operacijos pradžioje išsakytus argumentus, mačiau, kaip tie ekspertai, kurie kritikavo Kursko operaciją, vėliau atrado teigiamų dalykų. Taip, kaip rašė Economist.

Labai džiaugiuosi, kad man šiuo klausimu vėl nereikėjo vinguriuoti, keisti nuomonę.

Dabar jau savo argumentus dėsto ir Ukrainos vadovybės žmonės. Ir ta visa argumentacija, kaip sakiau prr šias 10 dienų: sanitarinė zona, bet Rusijos, o ne Ukrainos teritorijoje, raginimas Vakarams atsisakyti raudonų linijų, Rusijos stūmimas prie derybų tomis sąlygomis, kurios atitinka Ukrainos ir Vakarų interesus, o ne Putino interesus, bandymas nuimti Rusijos smūgį nuo Charkoivo ir Donbaso.

Per visus šiuos 2,5 metų Rusijos karo prieš Ukrainą analitika dažnai yra papūgų analitika. Dabar pasakė Riopke, kad ta padėtis Donbase yra katastrofiška ir net neabejoju, kad tuos žodžius ims atkartoti netrukus ir kiti apie Ukrainą kalbantys savo platformose, rašantys, kai kurie Ukrainoje po 2022 m. ir nebuvę.

Kur yra ta sensacija su Riopke žinia? Jokios. Jau kurį laiką, dar iki Kursko operacijos atkreipiau dėmesį, kad Rusija žingsnis po žingsnio užima Donbase kaimelius ir priartės po kurio laiko prie strateginių Donbaso miestų. Štai, kad Rusija paėmė Avdejevką ir atsimušė į Časov Jaro tai visi rašė, o kad užėmė strateginį Očeretyno įsikišimą ir, kad iš ten rimtai gali eiti link Pokrovsko ir Myrnogrado, o nuo po Marinkos tuoj priartės prie Kurachovo, apie tai mažiau rašyta ir kalbėta. Net ir tų analitikų, kurie kasdien apie Rusijos karą Donbase kažką nuolat kalba ir rašo.

Panašiai daugeliui analitikų nepastebėtai Rusija palaužė Niujorko gynybą ir grasina labai gerai įtvirtintam šalia Toreckui, kurio nesugebėjo paimti nuo pat 2014 metų. Labai pavojingai gali iššokti prie kelio ties pietuose Donbaso fronto esančia kita tvirtove: Ugledaru, ar šiaurėje, jau Charkovo ir Lugansko srities sandūroje ties Kupiansku.

Kodėl rusams tai pavyksta ir kokią žinią tai siunčia Ukrainai ir Vakarams, t. y. ir mums?

Kodėl Rusija gali dabar praeiti po 3-5 km per dieną Donbase, grobdama vis naujus kaimus? Aišku buvo, kad tada ji priartės prie Pokrovsko, Myrnogrado, Kurachovo ir kitų strateginių Ukrainos Donbaso miestų per dienas ir savaites, o ne per mėnesius, kaip buvo anksčiau. Bet kodėl taip yra?

Yra 3 esminės priežastys ir tik dėl vienos iš jų akmenukas gali lėkti Ukrainai. Kiti du, deja, ir toliau skrenda į Vakarų šalių daržą.

Ar žinote, kad nepaisant visų gražių kalbų iš aukštų tribūnų Vakaruose, artilerijos amunicijos santykis Rusijos naudai Donbaso fronte ir vėl yra 10 kartų geresnis? Vis labiau primiršta Čekijos iniciatyva dėl milijono artilerijos sviedinių užpirkimo už ES ribų, tame tarpe todėl, kad dalis Vakarų šalių politikų veikėjai yra tik gražiai kalbantys pažadukai taip ir nesugebantys įgyvendinti, ką pažadėjo.

Turime ir šalyse prie Baltijos jūros tokių, kurie savo gražia, teisinga retorika klojo sau kelią politinei karjerai, o, kai pasidomi, kas buvo po to, kai gražiai pakalbėta, kiek partnerių įtikinta, kiek artilerijos ir kitos labai svarbios amunicijos buvo pateikta ir matai, deja, dažnai pšš.

ES iniciatyva dėl artilerijos sviedinių pateikimo Ukrainai taip pat įgyvendinta buvo panašiai, kaip Sovietų sąjungos laikais ekonomikos planai. Gražūs skaičiai, o įgyvendinimo minimum. Tai kuo norite, kad Ukraina rusus stabdytų? Plikomis rankomis?

Kursko srityje nors tankus, kitą mechanizuotą Vakarų techniką Ukraina gali panaudoti. Donbase jie buvo lengvi taikiniai rusų Lancet ir kitiems dronams, taip pat artilerijai, aviacijai.

Dar viena tiesiog pragaištinga situacija Donbase ukrainiečių gynybai yra rusų karinių lėktuvų paleidžiamos sklandomos bombos su mase keleto tonų. Jos bet kokius ukrainiečių įtvirtinimus, kurie gelbėjo, pavyzdžiui, nuo Rusijos atakų Torecką virš 10 metų dabar verčia griuvėsiais. Žūsta, sunkiai sužeidžiami Ukrainos kariai, o priešnuodžio nėra.

Tiksliau jis yra, bet iki šuol atsiremia į Vakarų raudonas linijas. Reikia naikinti rusų karo aerodromus ir lėktuvus jau pakilusius į dangų prieš paleidžiant tas mirtį ir sugriovimus nešančias bombas sklandančias. Bet tam reikia paleisti labiau į Rusijos gilumą Vakarų suteiktas ar dar tik planuojamas suteikti toliašaudes raketas.

O iš Vakarų įtakingiausių šalių pusės ir toliau diskutuojama galima tai daryti ar negalima. Gal čia eskalacija bus, kaip galvoja viso šio karo metu JAV Prezidento patarėjas teoretikas Sallivanas.

O kol taip svarstoma, žūna Ukrainos kariai, bombos žudo ir taikius Ukrainos gyventojus miestuose, o Rusija žingsnis po žingsnio naikina tomis bombomis visus ukrainiečių gynybos įtvirtinimus, šluoja nuo žemės Ukrainos kaimus ir gyvenvietes Donbase ir artėja jau ir prie strateginių Donbaso miestų.

Dar, kai kalbėjau Lietuvos televizijai prieš 4 dienas iki Pokrovsko buvo 15-17 km., o dabar jau 7-8 km. Jeigu per parą Rusija pajuda Donbase 3-5 km, ar tai keista?

Kokia kritika Ukrainai: pavėluota aiškiai mobilizacija. Patyrusių Ukrainos karių gretos fronte išretėjo, naujai mobilizuoti dažnai yra neapmokyti, nepatyrę, naujai mobilizuoti, kurie apmokyti, pasirodys fronte gal tik už poros mėnesių.

Tokiai situacijai esant, į gynybos įtvirtinimus, kurie per minutę gali tapti griuvėsiais, statyti dar likusius profesionalius asus ir juos ten leisti sunaikinti būtų kažin, ar protinga. Panaudoti tokiai operacijai, kaip Kursko, buvo teisingas sprendimas, nes esamu metu, kai Ukrainą vėl ir Rusijoje, ir Vakaruose buvo daug kas nurašę, reikėjo ne tik Putinui smogti smūgį, bet ir vėl Vakarų politikus, analitikus paskatinti atsisakyti savo kai kurių, tikrai gana nelogiškų šiame kare raudonų linijų.

Bet tai prezidento Zelenskio ir armijos vado Syrskio žingsnis, kurio pasekmės bus tokios, kokios ir yra papūgų pasaulyje. Jeigu Zelenskiui ir Syrskiui pavyks surengti Donbaso miestų gynybą ir išlaikyti pasiekimus Kurske, visi sakys, koks netikėtai teisingas šis žingsnis. Jeigu Rusija pradės užimti Donbaso miestus, pasipils iš vakarykščių pagyrų sakytojų Vakaruose negailestinga kritika.

Putinas puikiai, matyt, supranta, jog Kursko srityje ukrainiečius gali tik pristabdyti. Smūgį jau gavo ten savo reputacijai ir dabar nori suduoti pats.
Ukrainos miestų apšaudymas dronais ir raketomis jau neveikia, grasinimas branduoliniu ginklu taip pat vis mažiau.

Putinas supranta, kad smūgį Zelenskiui ir Ukrainai gali suduoti tik Donbase. Jeigu ims kristi Donbaso miestai, tai gali kilti sąmyšis ne tik Vakaruose, bet ir Ukrainoje. Todėl Putinas va-bank eina Donbase.

Zelenskis va-bank eina Kurske.

Įdomiausia tik tai, kad visoje šioje situacijoje pasimetė tai, kad Putino Rusija ne pirmą mėnesį graužiasi Donbase ir, kodėl pavyksta taip nuosekliai ten slinkti.

Šiaip jau pats faktas, kad raudonoji banga prisiartina prie Donbaso miestų dar iki šių metų pradžios nereiškė, kad tie miestai kris. Kad jie bus apdaužyti, kad dalis jų virs griuvėsiais, kad žmonėms teks evakuotis ir nežinoti, ar kada sugrįš ir ar iš jų buto ar namo, kas nors liks. Tas irgi taip.

Bet dabar dėl minėtų aukščiau priežasčių ir Ukrainai sunku darosi juos ginti. Todėl, jeigu Toreckas laikosi virš 10 metų, Bahmutas – apie metus, tai Časov Jaro išsilaikymo laiko tarpas bus mažesnis ir Putinas tikisi, kad kiti Donbaso miestai kris dar mažiau išsilaikę.

Ko reikia, kad to neatsitiktų?

Įtikinti kai kuriuos baimingai vis dar į Rusiją žiūrinčius Ukrainos partnerius Vakaruose, kad, jeigu jau suteikei ginklus, tai nesikišk, kur jie bus panaudoti, įskaitant Rusijos karo aerodromus ir iš ten kylančius lėktuvus su tomis bombomis.

Autorius yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas