„Norėjom kaip geriau, o išėjo kaip visada“, posakis geriausiai nusakantis Vito Karčiausko vadovaujamos desovitizacijos komisijos darbą, kuri praėjus daugiau nei trisdešimt metų po Nepriklausomybės atkūrimo ėmėsi kovoti su praeities šešėliais.
Prisiminiau savo studentiškų laikų Vilniaus Universitete istoriją. Važinėti troleibusu „zuikiu“, taupant stipendijos kapeikas ar pasirodant „kietu“ prieš merginas, buvo to laikmečio mūsų gyvenimo dalis.
Kartą taip važiuodami iš Saulėtekio studentų miestelio įkliuvome kontrolieriams, kurie ėmė mums išrašinėti baudas. Na šie, bent dirbo savo darbą ir pykti ant jų galėjome tik todėl, kad buvom pagauti, važinėjantys be bilietų.
Tą kartą labiausiai ant mūsų rėkė ir barėsi žydiškų bruožų, rusakalbė, kartu troleibusu važiavusi moteris. Bet priekaištai baigėsi, kai kontrolieriai jos pačios paprašė parodyti bilietą, kurio kaip ir mes, ši taip pat neturėjo. Darželinukas pasakytų, kad pyksta puodas, kad katilas juodas.
Jei iš tikrųjų kažkam taip parūpo istorinė tiesa apie laikotarpį, kuriame daugelis mūsų gyvenome ir atsimename, tai pradėkime nuo galvų, nuo kurių prasideda žuvų puvimas. V. Karčiauskai, kodėl pačio vadovaujamai komisijai nepasidomėjus „faktinio“ šalies vadovo marksizmo-leninizmo katedros dėstytojo tarybinių metų gyvenimo veikla?
Arba dvi kadencijas mūsų valstybei vadovavusios panelės Dalios Grybauskaitės, kuri Sausio 13-osios naktį kovojo „savo mažą karą“ M. Burokevičiaus vadovaujamos kompartijos štabe, sovietine praeitimi?
Tegu desovietizacijos komisija šia tema surengia LR Seime, į kurią būtų pakviestas signataras Zigmas Vaišvila, ir kurią tiesiogiai visai Lietuvai transliuotų Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LTR. Neabejoju, kad visuomeninis transliuotojas po tokių laidų aplenktų tautiečių populiarumo reitinguose pirmaujančią TV3.
Patys suprantate, kad taip neatsitiks, nes valdžios į šias pareigas paskirtas ir jos klapčiuku tapęs V. Karčiauskas, tai ne „profas“ ir stipri asmenybė, kaip atsakymu į mums rūpimus istorinius klausimus ieškantis Vidmantas Valiušaitis.
Lietuvos valdžioje atsidūrusioms ir amerikom bei izreliams stengsiančioms įtikti marionetėms, tokie žmonės nereikalingi, todėl pastarojo viršininke tapusi tokia iki šiol niekam nežinoma, bet tikriausiai konservatoriams puikiai tarnaujanti Aušrinė Žilinskienė, pradeda dirbti atleisdama V. Valiūšaitį iš darbo. Nesvarbu, kad ponia dėl patekimo į dabartines savo pareigas dabar bylinėjasi teisme, bet valdžios „zadanijas“ reikia vykdyti pirmiausia.
Bet grįžkim prie desovietizavimo komisijos, kurios „šunuodegiavimas“ valdantiesiems tampa, eiline mūsų, durnių žeme virstančios Lietuvos, tragikomedija. Man tai labai panašu į dzūkišką mūsų kaimo posakį „kai pats garsiai bezda, bet negirdi, o dėl sugadinto oro visus kitus, šalia esančius kaltina“. Nors čia gal labiau tiktų lietuviškas posakis apie tą, kuris kuo pats smirda, tuo ir kitą tepą ar vaikų darželio „kas užriko, tas užšiko“. Nors gal ir visi trys pasakymai desovietizacijos komisijų iniciatoriams tiktų.
Jos taikinyje atsiduria mūsų kūrėjų, kurie neįtinka ar konkuruoja su mūsų valdžioje atsidūrusiais ir susitapatinusiais su dievukais vizijomis. Ir tada jau visai nesvarbu ar iškeliant save, nutyliu savo sovietmečio nuodėmes, reikia apdergti Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Liudo Giros, Donato Banionio, Justino Marcinkevičiaus kūrybą ar net ir patį kardinolą Vincentą Sladkevičių. Tauta, tai visų pirmiausia mūsų kultūra ir man visai nesvarbu kokių politinių pažiūrų ar idėjų laikėsi tie žmonės.
Blogiausia, kad matydami tokį valdžios požiūrį, bandantis siekti karjeros dabartinėje Lietuvoje, vidutinybės ima kritikuoti mūsų tautos kultūrinį elitą. Sąjūdžio, atvedusio mus į nepriklausomybę, moralinį autoritetą Justiną Marcinkevičių užsipuola vienišų moterų guodėjas, vienuolis brolis Astijus ir rašytoja prisistatinėjanti tokia K. Sabaliauskaitė.
Na, mano manymu , jai iki rašytojos, tai pat kaip iki porno filmų žvaigždei iki aktorės, nors ką gali žinoti, juk tokia Čičiolina tapo Italijos parlamento nare. Gal bandant šlovinti save, nereikia žeminti ir niekinti kitų. Visi gyvenome sovietmečiu buvome tos sistemos dalis, tad pradėkime tuo metu Lietuvą garsinusius sportininkus, Europos, Pasaulio, Olimpinius čempionus smerkti už tai, kad jie atstovavo Sovietų Sąjungą.
Mano gimtojoje Varėnoje yra Zenono Voronecko gatvė, ten ant vieno namo kabo atminimo lenta, šiam tarybinių laiku mūsų Vykdomojo komiteto pirmininkui, kuris didžiąją gyvenimo dalį sąžiningai dirbo Dzūkijos krašto žmonėms.
Tuo metu Varėnos Vykdomojo komiteto sekretoriumi dirbo mūsų Nepriklausomybės signataras Juozas Dringelis, ant kurio gyvenamo namo, kabo jam skirta atminimo lenta. Abu šie žmonės buvę komunistai, Vykdomajame komitete dirbę nomenklatūrininkai, bet Varėnos žmonės juos gerbia ir iki šiol prisimena geruoju. Tik dabar galvoju, ar neatsiras desovietizacijos komisijoje koks nors durnius su iniciatyva, kuriam visa tai nepatiks?
Žinau tik tiek, kad posakis „duok durniui kelią“, čia netinka. Tokios komisijos valdžiai, gyvenančiai pagal principą – skaldyk ir valdyk, reikalingos, kad pjudyti mus lietuvius tarpusavyje.
Prieš 35 metus Baltijos kelyje – aukščiausiame tautos vienybės taške, stovėjome atstovaudami 3,5 milijono, dabar mūsų šalyje gyvena milijonu mažiau ir esame labiausiai nykstanti Pasaulio tauta…
Jakavoni, nustokit vieną kartą isteriškai koneveikti gerbiamą mūsų patriarchą Vytautą Landsbergį. Ir nekaišiokite čia savo anekdoto… Jis niekada nebuvo joks komunizmo katedros dalyvis. Jis garbus muzikologas, kuris tyrinėjo Konstsntino Čiurlionio kūrybą, parašydamas sovietmečiu apie jį nemažai knygų.
Tamsta Gintarai,šį kartą nusišnekėjai.Deja.
Jakavonis buvo kaip ir normalus dzūkelis. Pasikeitė jo pažiūros ? Kaip Liudo Giros ? Kaip Kadyrovo ?
Jakavonis nesiliauja aiškinti, kad kolaboruoti su okupantais kaip tai darė Nėris ir Cvirka yra normalus dalykas. Turbūt, Jakavonis svajoja, kad Rusija okupuos Lietuvą ir tada Jakavonis lygiai taip pat dalyvaus okupanto organizuotuose okupacijos legalizacijos spektakliuose: referendumuose, valdžios organuose, važiuos į Maskvą iškilmingai pasirašyti įstojimo į RF dokumentus…
Reikšmingiausi mūsų istorijai ir autoritetai man yra tie, kurie Lietuvos niekada nepardavė, kurie rizikuodami, saves negailėdami, į kalėjimus patekdami – okupuotoje Tėvynėje kovojo dėl laisvės. O tas, kuris > kaip 30 metų buvo TSKP narys.. na, atleiskit… jam Dievas tebūnie teisėjas. Ne jį okupantų valdžia persekiojo, teisė, kalino, trėmė, žudė – bet Ramanauską Vanagą, Nijolę Sadūnaitę, Povilą Pečeliūną, Anastazą Janulį, Antaną Terlecką, Karolį Garucką, Alfonsą Svarinską, Balį Gajauską, Viktorą Petkų, Vytautą Andziulį ir t.t., o Justiną Marcinkevičių – pagerbė 65000 rublių suma už jo kūrybą sovietmečio laikais; už Lenino ir TSKP šlovinimą, religijos ir partizanų niekinimą, ištikimybę Tėvynės priešams.
Patriotai nestojo į TSKP – jie kovojo prieš TSKP. Jiems reikia statyti paminklus.
Noriu atkreipti visų karštų patriotų dėmesį į tai, kad tarp komunistų buvo labai daug paprastų dorų žmonių, Juk jie buvo apkvailinti komunistinės utpijos, kad socialistinė santvarka pažangesnė už kapitalizmą, kur paprasti žmonės išnaudojami ponų, kad kursime huaniškąjį komunizmo rytojų
Justinas Marcinkevičius tikrai kopmartijos nešlovino. Paprastai į kompartiją stodavo dėl geresnės karjeros galimybių. Justinas Marcinkevičius buvo Poetas dramaturgas iki kaulo smegenų, jis nebuvo koks kvailys, kad gaištų laiką politikai. Jam rūpėjo lietuviškasis patriotizmas. Jis sukūrė dramas ,,Katedra’’, ,,Mindaugas’’. Jis buvo tikras lietuvis patriotas. Ir tai patvirtina faktas, kas jis 1988-06-03 sudalyvavo tarp 35 aktyvistų, kurie įkūrė Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Ir jeigu ne Jo kaip įžymaus poeto autoritetas, kagėbistai būtų susidoroję su Sąjūdžio steigėjais. Bet taip neįvyko, nes Poetas buvo komunistas!
„Marcinkevičius tikrai kopmartijos nešlovino“? – Tamsta nesusipažinęs su jo poezija, jei taip sakai. Neskaitei jo eilių “Leninas dirba”, “Leninas kalba”?
Eilėraštis “Motina” – kruviniausios pasaulio organizacijos – TSKP – pašlovinimas: “Partija prabyla motinos lūpomis, todėl ji ir brangi kiekvienam iš mūsų kaip motina”.
Neskaitei?
Sakai „jis nebuvo koks kvailys, kad gaištų laiką politikai“ – tai kaip jis tapo kandidatu į LKP CK? Ar tai ne politika? Tamsta nesuvoki kas buvo LKP CK?! Ar tik apsimeti kvaileliu? Iš kur tokie naivuoliai kaip tamsta išlenda?
Aš irgi ne pirmą kartą pastebiu tovariščiaus Jakavonio “kūrinius”, čia man panašiai, kai vieną kartą parašiau savo nuomonę komentaruose apie tokius atsiprašant “kūrėjus” ir iš karto vienas veikėjas man atsakė, kad nereikia knaisiotis, knaisiotis? praeityje…nors kita vertus aš juk nežinau, gal jis sėkmingai prisisurbęs prie gėjropos fondų arba konservatnikų partijos narys…Be abejo galima dėstyti savo nuomonę, kad ir draugė Grybauskaitė ir jos mokytojas Brazauskas “ir tada kovojo už Lietuvą”…..manau komentarai tokiems komentarams nereikalingi, tačiau nereikėtų Marcinkevičiaus statyti šalia Cvirkos, Nėries ar Giros…apie draugus Venslovas aš turiu savo atskirą nuomonę, kurios nesakysiu…tiek jau to…Kita vertus autorius visiškai atitinka generalinę draugo Tomkaus liniją…matyt todėl jis dažnas svečias respublikoje…
Supraskite mane teisingai, kadangi nebuvo viskas taip paprasta praeityje, kaip dabar visi galvoja. Aš esu 67 metų vyriškis ir nepriklausau jokiai partijai. Aš tik dalyvavau Sąjūdžio veikloje devintojo dešimtmečio pabaigoje ir man šiuo metu yra 67-eri metai. Todėl aš stengsiuosi rašyti su didele atsakomybe. Kadangi pusę savo gyvenimo pragyvenau sovietinėje Lietuvoje ir dabar gyvenu kitą pusę gyvenimo dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje. Todėl mane labai skaudina nepagarba, nesiskaitymas, sugalvotos melagystės. Jeigu rašo, jog Justiną Marcinkevičių ,,pagerbė 65000 rublių suma’’, tai reikia turėti bent elementarios sąžinės šitaip prigalvojus meluoti… Norint vertinti tai, kas vyko sovietinėje Lietuvoje, pirmiausiai derėtų suskirstyti į kelis istorijos raidos etapus. Pirmiausia gal pradėkime nuo sovietinės Rusijos. Spalio revoliucija Rusijoje nuvertė carinės patvaldystės reakcionierius. Leninas nuoširdžiai tikėjo, kad ,,darbininkai, paėmę valdžią į savo rankas, sukurs paangesnę visuomonę’’. Tačiau tai truko tol, kol valdžią nepaėme į savo įtaką Josifas Džiugašvilis-Stalinas. Lenino žmona Krupskaja pagrasino prieš pat komunistų partijos suvažiavimą demaskuoti Stalino piktadarybes, tačiau buvo nunuodyta. Leninas tapo visiškai bejėgė figūra, nors tarp rusų turėjo išlaikęs didelį autoritetą, tačiau paprasti rusai nesuprato, kas įvyko. Nes viską Stalinas su savo aplinka slėpė. 1933 metais Rusija susidūrė su ekonomine krize, todėl sugalvojo Stalinas iš Ukrainos valstiečių nusavinti kviečių grūdus. Galodomoro (bado) akivaizdoje išmirė 7-8 milijonai ukrainiečių. Stalinas matė, kas dedasi Vokietijoje, ir skubėjo ruoštis karui, ko pasėkoje labai kentėjo Rusijos ekonomika. Bet Stalinas ir jo genialusis karo vadas Žukovas laimėjo karą 1945-05-09 prieš fašistinę Vokietiją, tuo išgelbėdamas ne tik Rusiją, bet ir visą Europą. Tačiau Stalinas greičiausiai susirgo paranoja. Kadangi jis sugalvojo trėmimus į Sibirą. Net patys komunistai neapkentė slapčiomis enkavedistų, kurie vykdė nekaltų žmonių iš Lietuvos išvežimą žiauriausiom sąlygom gyvuliniuose vagonuose. Po Stalino mirties į valdžią atėjo kitas kaukazietis Berija. Ir tik septintojo dešimtmečio pradžioje generaliniu sekretoriumi tampa Chriuščiovas. Tuo laiku Rusijoje prasideda politinis atšilimas, kurio teigiamas bruožas buvo stalinizmo pasmerkimas, po kurio tremtiniai pagaliau ima grįžti į Lietuvą. Kai Chriuščiovas vėliau buvo nušalintas nuo valdymo, generaliniu sekretoriumi Rusijoje tampa Leonidas Brežnevas, beje, kuris buvo antrasis vadovas po Lenino su aukštuoju išsilavinimu. Prasideda kur kas normalesnis gyvenimas. Maždaug nuo 1970 metų Lietuvoje pagaliau pradeda suklestėti turtingesnis gyvenimas ir lietuvės pradeda gimdyti daugiau vaikų. / Aš galvoju, didžiausia klaida esamuoju momentu, beatodairiškas visko pasmerkimas, kas buvo sovietinėje Lietuvoje. Atminkite paprastą tiesą: kiekvienas reiškinys gyvenime turi ir teigiamas ir neigiamas savo puses. Todėl žiūrėti vien kaip pasmerkti, užsimerkiant, kas buvo pasiekta ir teigiamo, paprasčiausiai nesąžininga. O juk sovietinėje Lietuvoje praktiškai nebuvo nei bedarbystės, nei darbo biržų, niekada netrūko moksleiviams vadovėlių. Nebuvo kertami masiškai miškai – kaip dabar. Žmonės turtiškai buvo lygiaverčiai ir jautėsi laimingi
Komunistų vadai turėjo spec parduotuves/ligonines.Gaudavo prestižines volgas , butus . Ryški nelygybė. Veikė įdarbinimo biurai iki darbo biržų. Pramonė dirbo Maskvos poreikiams ir labai teršė aplinką. Kolūkiams nuolat nurašydavo skolas. Išvardink 10 klestinčių valstybių su kolūkiais : ))))))
Viešasis gyvenimas buvo militarizuotas ir užyerštas rusiškumu.
🖕🙈
kad tave kur …
Nepažįstant šio rašytojo (pasivadinusio „Gintaras“) sunku pasakyti ar tai – ciniškas kremliaus propagandistas, ar propagandos auka, susirgusi Stokholmo sindromu ir perpasakojanti kremliaus naratyvus.
„Stalinas ir jo genialusis karo vadas Žukovas laimėjo karą 1945-05-09 prieš fašistinę Vokietiją, tuo išgelbėdamas ne tik Rusiją, bet ir visą Europą.“
– Štai šis sakinys parodo, kas suformavo GINTARO mastymą. Kas taip teigia, kad kare fašizmą įveikė Žukovas, Stalinas ir TSRS? Seni tarybiniai vadovėliai. Pasaulyje tai vertinama kaip bendra koalicijos pergalė, kurioje labai nemažas vaidmuo teko ir TSRS.
– –
„didžiausia klaida esamuoju momentu, beatodairiškas visko pasmerkimas, kas buvo sovietinėje Lietuvoje. Atminkite paprastą tiesą: kiekvienas reiškinys gyvenime turi ir teigiamas ir neigiamas savo puses“.
– Nepastebėjau, kad kažkas smerktų VISKĄ iš okupuotos Lietuvos gyvenimo, o jei tokie 2 ar 3 ir yra tai kaip išimtys patvirtinančios taisyklę. Bet nesutiksiu jog ir okupacija turi teigiamas ir neigiamas puses: matyti okupacijos reiškinyje teigiamą pusę gali tik nemastatis lietuvis ar didis cinikas. Man gyvenimas LTSR pirmiausia buvo gyvenimas okupacijoje: joje ir mokslus baigiau, ir šeimą sukūriau, dirbti pradėjau – visą laiką jutau jog esu kitoje barikadų pusėje nei okupantams parsidavusi kolaborantų TSKPistų valdžia.. Nes neparsidaviau, komjauniman nestojau, šlykštėjausi komunistais.
Ir dabar šlykščiuosi visais, kurie šiandien veikia kaip TSKP politikos LTSR balintojai, kurie gina lietuvius komunistus,
– Stalino saulę Lietuvai parvežusius,
– TSKP ir Staliną Leniną šlovinusius,
– niekinusius partizanus ir Bažnyčią.
Aš Tamstos pusėje.
Ačiū, Bartai.
Tomai, kaipgi jūs galėjote kurti šeimą sovietmečiu, jeigu neperseniausiai pradėjote mokėti savo vaikui alimentus?
Gintarai = Sūduvieti, šmeižti yra žema. Ne gėda taip žemai pulti, 67-erių sulaukus?
Stalinas ir”genialusis”Žukovas, čia tai pasažas, kraugerys ir mėsos šturmų vykdytojas, be amerikoniško lendlizo nieko nebūtų laimėję, Ruzveltas ir Amerikos ginklų pramonė + TSRS patrankų mėsa, tokia būtų sėkmės formulė.
Kai pamate, kad rusai linksta prie pergalės, tai tada ir amerikonų pagalba atsirado Nes labai keista, kur jie buvo pradingę anksčiau, juk atidaryti ir Europos Vakarų frontą irgi buvo pernelyg ilgai delsiama.
Pasiskaitykit šaltinius, tada komentuokit- JAV ( ir Didžioji Britanija ) pradėjo tiekti ginklus sovietų sąjungai jau nuo 1941 metų spalio mėnesio. Chruščiovo teigimu, Stalinas jam yra sakęs, kad be JAV ir Didžiosios Britanijos pagalbos sovietų sąjunga nebūtų nugalėjusi Vokietijos.
O jeigu tas maršalas G. Žukovas bus lietuvis Jonas Žukas nuo Biržų krašto. Prisiminiau, kad kažkada teko žiūrėti per Lietuvos tv laidą “Daiktų istorijos”. Pasidomėkite.
Vaikučiučiai, jūs visiškai nesidomite istorija, net juokinga skaityti
Matote, aš tuščiai nepolitikuoju, ir manęs ,,kremliaus agentu’’ neapšauksite. Aš suprantu, kaip dabar sunku darosi, kai Vitas Tomkus tiek ilgai ir instinktyviai ,,plovė smegenis’’ žaliam jaunimėliui
Vitas Tomkus su plejada savo parankinių žurnaliūgų portale Respublika.lt rašo panašiai kaip Jakavonis, besityčiojantys iš gerbiamo mūsų patriarcho Vytauto Landsbergio. Jie daro nusikalstamą veiką prieš Lietuvos valstybę
Turbūt čia teisingiausia būtų trumpai pasakyti, kad sovietmetis buvo tiek tautinio, tiek apskritai žmogaus gyvenimo vergystė. Kiekvienam sovietinėje Lietuvoje teko sava vergo naštos dalia. Buvimas komunistų partijos nariu taip pat reiškė vergavimą. Šie vergavo, valdydami (prižiūrėdami) vergę tarybinę liaudį – darbininkus, tarybinius darbuotojus, kolūkiečius, kultūros, meno ir literatūros darbuotojus, taip pat vergę – lietuvybę. Viskas vyko už geležinės uždangos – buvo trokštama tautinės, valstybinės, asmens laisvės. Toks galėtų būti išeities taškas pokalbiams apie desovietizaciją. Juk tauta būtent taip gyvendama neliko be lietuvių, kaip kad buvo užsimota iš Kremliaus 1940 metais. Žodžiu sovietmetis laikytinas tautos išgyvavimo laikotarpio istorijos dalimi.
Tomai Jakuti, aš pagalvojau, kad tokio šmeižiko, kuris melavo ir net nusidanginęs į Vakarų Ekspreso svetainę, kad neva gerbiamas lietuvių poetas ir sąjūdininkas Justinas Marcinkevičius atseit gavo ,,65 000 rublių’’, kas net absurdiška, nes tais laikais rublis buvo gan stipri valiuta. O antra, tarybų valdžia niekada jokiomis premijomis nesišvaistė, nes tais laikais žmonės sąžiningai užsidirbdavo algą. Tai ne dabartinė pašalpų dykaduoniams Lietuvoje tvarkyklė.. Taigi aš pasiguglinau, galvoju, iš kur toks didvyris Tomas Jakutis atsidaro? Tai štai parašyta, kad tau yra 43 metai ir esi gimęs, galėsi patikslinti, 1981 metais. Taip kad, Tomai, esi melagių m e l a g i s , teigdamas, jog tarybinėje Lietuvoje sukūrei šeimą.
J.Marcinkevičius nuo 1955 m. buvo Rašytojų sąjungos narys, tais metais ir pirma jo eilėraščių knyga išleista. Vėliau buvo daug knygų išleista. Ar autoriai nieko už tai negaudavo?
Valstybines premijas gavo 1957 ir 1969 m.
LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardą 1975 m.
LTSR liaudies poeto vardą – 1978 m. 1965 – „Poezijos pavasario“ laureatas. 1975 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas.
Kažkas suskaičiavo (ne aš), kad poetui už visas knygas ir kaip premijos viso sumokėta apie 65 tūkst. rublių; nepamenu tiksliai kas, tačiau galbūt tai buvo Paulius Subačius – šis žmogus tyrinėjo Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą? Nesidomėjau kiek rublių ta valstybinė premija, netyrinėjau anuomet komunistų gyvenimo, bet man kažkaip įtikinamai atrodo ta suma.. galėjo taip būti. Juk komunistu Justinas ilgai išbuvo, daugiau kaip 30 metų, o okupacinė valdžia savo šlovintojus mylėjo ir pinigais gerbė.
Kaip atsirado mitas, kad Justinas Marcinkevičius – geriausias poetas? Skaitykite straipsnį:
MITO PRADŽIA, Paulius Subačius, 2003 m.
etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1374344567431/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
Jeigu vertini politiškai, tai riba yra Nepriklausomybės arba okupacijos palaikymas. Marcinkevičius dalyvaudamas politikoje palaikė Lietuvos nepriklausomybę, o buvo rašytojų (pvz., 1990 m. – Petkevičius, Baltušis, 1940 m. – Nėris, Cvirka), kurie lemiamais momentais dalyvaudami politikoje buvo prieš Lietuvą, prieš nepriklausomybę, už sovietus ir stribus. O tavo skaičiuotojas buvo aktyvus komsomolistas, ateizmo propaguotojas ir kovotojas už „pažangią sovietinę ideologiją“. Bet atkūrus nepriklausomybę persidažė ir iš ateisto tapo „religijotyrininku“, bet iš esmės tuo pačiu „progreso“ ideologijos stūmėju, „nacionalistų“ demaskuotoju, Lietuvių tautos „konstrukto“ (taip jie paniekinamai vadina lietuvių tautą) iškonstruotoju, t.y., naikintoju.
Skaičiuotojo Subačiaus nepažįstu, man buvo svarbus tik kaip kalkuliatorius – ar teisingai suskaičiavo.
O J.Marcinkevičius tikrai buvo „aktyvus komsomolistas, ateizmo propaguotojas ir kovotojas už „pažangią sovietinę ideologiją““ – tai liudija jo biografija ir sukurtos eilės.
Labai pritariu sakiniui: „Jeigu vertini politiškai, tai riba yra Nepriklausomybės arba okupacijos palaikymas“. Poetas palaikė ir okupaciją, ir Nepriklausomybę. Tokiais aš nepasitikiu, nes primena chameleonus.
Pauliaus Subačiaus biografijos beveik nežinojau, esu įvairių nuomonių girdėjęs (tamsta rašai: „atkūrus nepriklausomybę persidažė ir iš ateisto tapo „religijotyrininku“), – dabar atidžiau pasižiūrėsiu, tapo įdomu kaip galėjo spėti studentas filologas būti pasižymėjusiu ateistu? – 1990.03.11 tebuvo ketvirto kurso studentas. Bet jei tamsta taip rašai, matyt žinai kažką; būsiu dėkingas jei pasidalinsi informacija apie Subačiaus kaip ateizmo propaguotojo veiklą iki Kovo 11-os.
Paulius Subačius yra toks pats niekšas kaip ir Gediminas Jakavonis ir Vitas Tomkus, kuris užsiima demagogija portale Respublika.lt. Juk tai yra a k i v a i z d i klaidinanti propaganda, kuri daro žalingą įtaką jaunimui. Tai tiesiog veikia antiva’stybišku šmeižtu. Juk galėtų susidomėti generalinė prokuratūra. Man net keista, kodėl visi tokie abejingi?????