Rugpjūčio 9 d. tradiciniame Lituanistinės mokyklos dienos renginyje Prezidentūroje, dalyvavo Pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Sveikindama lituanistinių mokyklų vadovus, mokytojus ir kitus dalyvius pirmoji ponia priminė: praėjusių metų renginyje, skirtame lituanistiniam švietimui, buvo nutarta palaikyti Lituanistinių mokyklų asociacijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės iniciatyvą rugpjūčio 10-ąją paskelbti Lituanistinės mokyklos diena.
Šis bendram siekiui įkvėpęs sumanymas tapo tikrove: Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu įteisino naują atmintiną dieną, nuo šiol kasmet rugpjūčio 10-ąją Lietuvoje bus minima Lituanistinės mokyklos diena.
„Tai visos Lietuvos ir visame pasaulyje pasklidusių lietuvių šventė. Ji suteikia mums progą kartu pasidžiaugti lituanistinių mokyklų pasiekimais, apmąstyti jų svarbą ir išreikšti padėką visiems, kurie prisideda prie lietuvių kalbos, kultūros, papročių puoselėjimo, prie žinių apie mūsų šalies istoriją ir dabartį sklaidos.
Lituanistinės mokyklos diena – tai ir galimybė įvertinti kylančius iššūkius, drauge ieškoti problemų sprendimų ir tartis dėl bendriems tikslams vienijančių ateities darbų“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios žodžiais, lituanistinis švietimas yra kertinis akmuo, kuris padeda mums išlaikyti ir puoselėti lietuviškąją tapatybę. O lituanistinio švietimo šerdis – mūsų gimtoji lietuvių kalba, kuri yra ne tik Lietuvos ir lietuvių dvasinis turtas, bet ir viso pasaulio kalbų bendrijos puošmena.
„Lituanistinės mokyklos yra svarbi jungtis tarp įvairiose šalyse gyvenančių lietuvių. Jūs, gerbiami mokyklų vadovai, mokytojai, tėveliai, esate tie, kurie padedate išlaikyti šį gyvą ryšį, skleidžiate lietuviškumo dvasią.
Noriu išreikšti nuoširdžią pagarbą ir padėką už Jūsų atsidavimą, užsidegimą ir prasmingą darbą. Jūsų indėlis į lituanistinio švietimo stiprinimą yra esminis. Taip Jūs stiprinate mūsų tautos identitetą, kiekvieno lietuvio vertybinį ryšį su Lietuva“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia pabrėžė, jog lituanistinės mokyklos taip pat skatina kultūrinį bendradarbiavimą. Lietuvių kalba esmingai papildo kiekvieno užsienyje gyvenančio lietuvio žinių kraitę, daugiakalbystė tampa asmenybės išsilavinimo privalumu ir įrankiu.
Išsaugodami gimtąją kalbą ir tautinį identitetą, sėkmingiau ir oriau veikiame globalizacijos iššūkių kupiname šiuolaikiniame pasaulyje.
„Visi džiaugiamės matydami apčiuopiamą lituanistinio švietimo raidos pažangą. Tačiau negalime pamiršti iššūkių ir galimybių tobulėti. Turime daug darbo. Lietuvos valstybė ir visuomenė suvokia atsakomybę už lituanistinį švietimą, kuris vertinamas kaip vienas esminių tapatybės bruožų, o jo skatinimas, stiprinimas ir nuoseklaus finansavimo poreikis reglamentuoti įstatymiškai“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Jos žodžiais, džiugu, kad jau antrus metus vykdomas bazinis lituanistinių švietimo programų finansavimas. Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad juo kol kas pasinaudoja tik kiek dagiau nei trečdalis lituanistinių mokyklų. Akivaizdu, kad viena iš tolesnio darbo krypčių – intensyvesnių žinių sklaida, mokyklų skatinimas ir drąsinimas aktyviau naudotis tokio finansavimo galimybe.
„Nepaisant didėjančio valstybės dėmesio, lituanistinių mokyklų ir jose besimokančių mokinių skaičius nedidėja tiek, kiek tikėtasi. Todėl svarbu rasti veikimo būdus, kurie taip pat ir finansiškai motyvuotų bei stiprintų mažesnes lituanistines mokyklas ir sudarytų sąlygas kurtis naujoms.
Svarbu atkreipti dėmesį į lituanistinio ugdymo diasporoje tvarumą. Reikšmingi veiksniai yra ugdymo kokybė, kūrybiški sprendimai, mokymo formų ir turinio prieinamumas bei patrauklumas, gebėjimas sudominti vaikus lankyti lituanistines mokyklas bei stiprinti tėvų norą atvesti savo vaikus mokytis lietuvių kalbos ir kitų įdomių disciplinų“, – akcentavo D. Nausėdienė.
Ji ragino lituanistinių mokyklų vadovus ir mokytojus nepailsti dalytis įžvalgomis ir pasiūlymais, kokiais būdais galima paskatinti šiuos procesus, nes būtent jų aktyvumas ir kūrybinis indėlis sudaro prielaidas svarbiems sprendimams priimti.
Pasak pirmosios ponios, teigiamai vertintinas naujas kokybinis pokytis – lituanistinio švietimo mokytojų profesinis rengimas ir gebėjimų ugdymas Lietuvoje.
Lyderystės ėmėsi Vilniaus kolegija, šiemet pradėjusi pradinio ugdymo pedagogų rengimą, ir flagmanas – Vytauto Didžiojo universitetas, šį rudenį į lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, švietimo studijas pakviesiantis lituanistinio švietimo mokytojus.
D. Nausėdienės įsitikinimu, būtina skatinti ir kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas atsižvelgti į šias tendencijas ir nukreipti mokslo bei studijų galimybes taip pat ir lituanistinio švietimo kokybės ugdymo linkme.
„Sveikintinas ir skatintinas ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir mokslo institucijų įsitraukimas į lituanistinio švietimo kokybės ugdymą. Turime užtikrinti, kad kasmet dažnėjantys mokytojų tobulinimosi kursai mūsų šalies universitetuose, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir kitose mokslo įstaigose taptų tvariu reiškiniu.
Užsienyje veikiančiuose baltistikos ir lituanistikos centruose dirbančių mokslininkų ir lektorių įtraukimas, lituanistinių mokyklų ir Lietuvos mokyklų bendradarbiavimas, išeivijos jaunimo pritraukimas į studijas Lietuvoje – tai taip pat svarūs bei perspektyvūs lituanistinio švietimo plėtros ir stiprinimo šaltiniai“, – teigė D. Nausėdienė.
Lituanistinės mokyklos dienos renginyje šiemet dalyvavo atstovai iš daugiau nei 30-ies pasaulio valstybių: Airijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Singapūro, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Vokietijos ir kitų.
Pirmoji ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja.
