Sekmadienis, 20 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

I. Čuplinskas: Istorikų užduotis – „sukomplikuoti“ žmonėms jų tapatybės suvokimą

www.alkas.lt
2022-10-20 10:00:39
5
Edmontono lietuviai gieda Lietuvos himną 2022 m. liepa. I. Čuplinskas trečia iš dešinės | Asmeninio I. Čuplinskas archyvo nuotr.

Edmontono lietuviai gieda Lietuvos himną 2022 m. liepa. I. Čuplinskas trečia iš dešinės | Asmeninio I. Čuplinskas archyvo nuotr.

Spalio 27–29 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksiančiame Pasaulio lietuvių universiteto simpoziume dalyvaus Albertos universiteto profesorė Indrė Čuplinskas.

Simpoziume ji pristatys nepriklausomybės pradžioje VDU veikusį Šv. Antano Religinių Studijų Institutą.

„Tai, kaip mes įsivaizduojame savo praeitį, daro įtaką tam, kaip gebame suvokti save dabartinio pasaulio kontekste.

Lietuvoje vis dar gvildenami opūs klausimai apie Antrąjį pasaulinį karą, žydų, musulmonų istoriją.

Turime skatinti istorikus ir toliau dirbti šį darbą bei viešai kalbėti apie savo tyrimus – „sukomplikuoti“ žmonėms jų identiteto suvokimą.

Tai yra dalis valstybės, tautos, pilietiškumo formavimo.

Kai „sukomplikuoji“ istoriją, tada tampa sunkiau užsidaryti labai siaurame savo identiteto suvokime“, – pastebi Kanados Edmontono lietuvių bendruomenės pirmininkė, istorikė, religijotyrininkė dr. Indrė Čuplinskas.

Apie patirtį dėstant atkurtame VDU, Kanados lietuvių gyvenimą ir lietuvišką identitetą – pokalbis su profesore dr. Indre Čuplinskas.

 Edmontono choras Žemyna, dešimtojoje Dainų šventėje Čikagoje, 2015 m., I. Čuplinskas trečia iš kairės | Asmeninio I. Čuplinskas archyvo nuotr.
Edmontono choras Žemyna, dešimtojoje Dainų šventėje Čikagoje, 2015 m., I. Čuplinskas trečia iš kairės | Asmeninio I. Čuplinskas archyvo nuotr.

Į lietuvių bendruomenės veiklą įsitraukė dėl dukros

Gimusi Toronte ir užaugusi didžiausioje lietuvių bendruomenėje Kanadoje, prisimindama savo vaikystę, I. Čuplinskas pasakoja, jog visą laiką jautėsi lyg augtų dideliame lietuviškame kaime.

„Vaikystėje lankiau lietuviškas mokyklas, šokau tautinius šokius, dainavau chore. Čia Toronte yra įsikūrusios net dvi lietuviškos parapijos, veikia lietuviškos kapinės.

Visas mūsų socialinis gyvenimas buvo lietuviškas: visi tėvų draugai buvo lietuviai, kalbėjome lietuviškai, bendravome su lietuvių bendruomenėmis kitose šalyse“, – teigia pašnekovė, šiuo metu jau 16-us metus gyvenanti vakarų Kanadoje, Edmontone, kur taip pat yra ir vietinės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pasak I. Čuplinskas, įsitraukti į Edmontono lietuvių bendruomenės veiklą paskatino keletas veiksnių, iš kurių svarbiausias – noras, kad jos pačios dukra geriau suvoktų savo identitetą.

„Noriu toliau galėti kalbėti lietuviškai, o tam būtina rasti ta pačia kalba bendrauti galinčių žmonių. Vadovauti lietuvių bendruomenei Edmontone nusprendžiau dėl savo dukros.

Šiuo metu jai yra 12 m. ir noriu, kad ji ne tik suprastų ir kalbėtų lietuviškai. Noriu, kad ji turėtų savo bendruomenę, kuri yra dalis jos identiteto.

Kalbos mokėjimas atveria naujas galimybes pažinti šalį per jos žmones, kultūrą ir geriau suvokti savo vietą pasaulyje.

Aš noriu, kad šias galimybes turėtų ir mano dukra. Kad lietuviškas identitetas netaptų vien privačiu dalyku, svarbu puoselėti bendruomenę, kuri išeina už šeimos ar privačių draugysčių ribų“, – pastebi Kanados lietuvė ir priduria, jog šiomis dienomis prie identiteto išsaugojimo klausimo prisideda ir besikeičianti politinė padėtis.

„Pati augau Šaltojo karo metais ir tas lietuviškos kultūros puoselėjimas taip pat turėjo politinę prasmę. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje identiteto išsaugojimo klausimas tampa kaip niekad svarbus.

Svarbu, kad lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, skatintų savo šalių valdžias remti ukrainiečius, o šio tikslo lengviau siekti bendruomenėje nei pavieniui“, – tautiečius susivienyti skatina I. Čuplinskas.

Vis dėlto, Edmontono lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, pagrindine bendruomenės ašimi turi tapti siekis puoselėti draugystės ryšius.

„Norint auginti bendruomenę, neužtenka vien kartu švęsti Kūčias ar susirinkti pavalgyti cepelinų. Reikia nepamiršti, kad, visų pirma, žmonės čia tiesiog susirenka pabendrauti vieni su kitais, tad svarbu rasti juos vienijančių bendrų dalykų.

Štai pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria Edmontono lietuvių bendruomenė – daugiau nei pusė jos narių yra dipukų, į šalį atvykusių Antrojo pasaulinio karo metu, kartos atstovai, kurie jau nebekalba lietuviškai.

Būtent čia ir iškyla klausimas – kuria kalba bendrauti, kokiomis veiklomis užsiimti, kurios nereikalauja kalbos? Reikia gebėti surasti pusiausvyrą“, – iššūkius, su kuriais susiduria savo veikloje, apibūdina I. Čuplinskas.

Išskirtinis gyvenimo laikas – galimybė dėstyti Lietuvoje

Kalbėdama apie savo ryšius su Lietuva, pašnekovė prisimena ir 1987 m. įvykusį pirmąjį vizitą į savo tėvų ir senelių šalį.

„Kai augi bendruomenėje, kurioje nuolat kalbama apie Lietuvą, pažįsti ją per literatūrą, dainas, tačiau nesi jos niekad matęs, ji atrodo kartu ir sava, ir svetima.

Tuomet atvykęs suvoki, kad čia gyvena dar trys milijonai žmonių, kuriems tai taip pat yra ir jų Lietuva, o lietuvių kalba nebėra vien tik tavo vieno „privati“ kalba“, – prisiminimais dalijasi istorikė dr. I. Čuplinskas.

Praėjus keleriems metams po pirmojo apsilankymo Lietuvoje, pašnekovė į šalį grįžo šiai jau atgavus nepriklausomybę.

Šįkart – ne tik aplankyti artimųjų, bet jau ir kaip dėstytoja Šv. Antano Religinių Studijų Institute, kuris tuomet ruošėsi afilijuotis su Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetu.

Kelerius metus trukusį dėstymo laiką šioje, nors ir trumpai veikusioje, aukštojoje mokykloje, istorikė ir religijotyrininkė prisimena kaip išskirtinį tarpsnį savo gyvenime.

„Buvau ką tik baigusi magistro studijas Liuveno universitete, Belgijoje. Nepriklausomybė buvo ką tik atgauta, o kolegija dar tik kūrėsi.

Studentams staiga atsivėrė galimybės mokytis naujų dalykų, nes iki tol sovietinėje Lietuvoje studijuoti su krikščionybe susijusius dalykus beveik nebuvo įmanoma.

Kadangi pažinojau keletą pranciškonų ir studenčių, taip pat studijavusių Liuvene, pasiteiravau, ar mane, turinčią tik magistro laipsnį, priimtų šiek tiek padėstyti krikščionybės, bažnyčios istorijos ir anglų kalbos.

Ir mane priėmė“, – savo dėstymo karjeros pradžią apibūdina dr. I. Čuplinskas bei akcentuoja, kad tai buvo labiausiai motyvuota studentų karta, su kuria jai kada yra tekę dirbti.

„Duodavau jiems rašyti atsiskaitymus, o jie klausdavo, ar gali parašyti dar vieną. Ore tvyrojo tam tikra euforija, susidomėjimas ir noras mokytis vien dėl paties mokymosi proceso buvo didžiulis.

Kolegija buvo nedidelė, čia susiformavo ypatinga bendruomenė. Tuo metu išgyvenome esminį laiką – virsmą tarp komunizmo ir kapitalizmo, kai vienas pasaulis jau tarsi pasitraukė į užribį, bet tas naujasis dar nebuvo pilnai išsivystęs.

Apie šį išskirtinį laikotarpį užsimenu ir dėstydama savo studentams Kanadoje, kuomet bandau jiems paaiškinti skirtumus apie komunizmo ir kapitalizmo sistemas ir, kad man pačiai teko gyventi akimirkoje, kai nė viena iš šių sistemų dar nebuvo pakankamai vyraujanti“, – dėstymą Šv. Antano Religinių Studijų Institute 1992–1994 m. prisimena pašnekovė.

Dalyvavimas simpoziume – tarsi šeimos papročių tęstinumas

Pranešimą apie šią išskirtinę aukštąją mokyklą dr. I. Čuplinskas skaitys Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumo, vyksiančio spalio 27–29 d., metu.

Kaip pastebi pati renginio dalyvė, dalyvauti simpoziume jai yra ne tik didelė garbė, bet ir šeimos papročių tęstinumas.

„Mano darbo kabinete kabo 1934 m. VDU odontologijos studijų baigiamosios laidos nuotrauka, kurioje yra dvi mano giminaitės: mano močiutė Aniceta Stonkutė Matulionienė, kuri buvo vyr. padėjėja ir dėstė VDU, bei jos vyro sesuo, tuo metu taip pat studijavusi VDU.

Augdama išeivijoje, ypač ateitininkų gretose, buvau nuolat apsupta buvusių VDU profesorių ar studentų, kurie, nors ir nedėstė mums formaliai, tačiau tikrai prisidėjo ugdant mūsų pasaulėžiūrą.

Vėliau pati atvykau į Lietuvą ir netikėtai sudalyvavau VDU gyvenime, prisijungusi prie Šv. Antano religinių studijų instituto, o dabar vėl grįžtu į universiteto rengiamą renginį.

Dalyvaudama simpoziume galvosiu apie savo močiutės kartą, apie jos drauges, kurios mokėsi Vytauto Didžiojo universitete.

Manau, pats faktas, jog augau tokių moterų, kurios jau XX a. pradžioje buvo įgijusios bakalauro diplomą, o kai kurios ir tęsė mokslus toliau, apsuptyje, mane taip pat paskatino siekti mokslo“, – pabrėžia istorikė, savo pranešimą skaitysianti plenarinėje sesijoje „Kas neša liepsną, kai aplink tamsu?

Lietuvos universiteto paprotys Lietuvoje ir išeivijoje“.

Pasiteiravus, kokią Lietuvą mokslininkė mato žvelgdama į ją iš šalies, istorikė atkreipia dėmesį, jog šiuo metu svarbiausiais tampa tiek Lietuvoje, tiek Kanadoje ar kitose šalyse keliami opūs, su istorine atmintimi susiję klausimai.

„Galvodama apie temą „Kas neša liepsną kai tamsu“, pastebiu, kad istorikų darbas yra labai svarbus. Lietuvoje istorikai puikai atlieka savo darbą, tyrinėja ir pristato istoriją iš įvairiausių pusių.

Svarbu, kad jie savo tyrimų rezultatus garsintų pasitelkdami romanus ar žinomą kultūrą. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitur pasaulyje tai, kaip mes įsivaizduojame savo praeitį, daro įtaką tam, kaip gebame suvokti save dabartinio pasaulio kontekste.

Šiuo metu Kanadoje vyksta debatai ir keliami opūs klausimai dėl vietinių čiabuvių teisių ir kaip jie buvo vertinami švietimo įstaigose. Be abejo, į tai įsipina ir krikščionybės bei katalikų bažnyčios istorija.

Tas pats vyksta ir Lietuvoje. Vis dar gvildenami opūs klausimai apie Antrąjį pasaulinį karą, žydų, musulmonų istoriją Lietuvoje.

Turime skatinti istorikus ir toliau dirbti šį darbą bei viešai kalbėti apie savo tyrimus – „sukomplikuoti“ žmonėms jų identiteto suvokimą.

Tai yra dalis valstybės, tautos, pilietiškumo formavimo. Kai „sukomplikuoji“ istoriją, tada tampa sunkiau užsidaryti labai siaurame savo identiteto suvokime“, – pastebėjimais dalinasi religijotyrininkė dr. I. Čuplinskas.

Daugiau žinių apie simpoziumą ir registracija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Užduotis – atrasti Lietuvą
  2. Renginyje Kaune – istorikų ir politologų pokalbis apie Lietuvos nepriklausomybę geopolitinės kaimynystės sąlygomis
  3. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  4. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  5. VDU plečia paramos Ukrainos žmonėms veiklas
  6. V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II)
  7. V. Sinica. Mūsų gėdinga rezistencija ir garbinga istorikų misija
  8. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  9. Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį
  10. Lituanistinio ugdymo forumas sieks stiprinti lietuvių tautinį tapatumą ir vieningumą (tiesiogiai)
  11. Apie istorinės atminties išsaugojimą Kazachstane
  12. Lietuvių bendruomenių chorų Amerikoje istorija
  13. Kviečia Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas (tiesioginė transliacija)
  14. Partizanų ryšininkei Vandai Valiūtei-Šmėklai atkurta Lietuvos pilietybė
  15. A. Senas – šveicaras, pasišventęs lietuvių kalbai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. deja says:
    3 metai ago

    bet nieko nesupratau. Tiesa, lietuviai sako tapatybė, tapatumas, savimonė, o ne aidentiti.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    O aš supratau. Simpoziume bus diskutuojama (tame tarpe ir anglų kalba), kad, siekiant tapatybės su Lietuva bendrumo, lietuvių istorikams kyla užduotis – “sukomplikuoti” žmones į jų tapatybės suvokimą. Geriau, žinoma, čia būtų tikęs žodis “sukontepliuoti”, t. y.” sutelkti žmones”. Bet – yra kaip yra.
    Albertinos prof. Indrė Čiuplinskas pristatyme rašo, kad “Lietuvoje istorikai puikiai atlieka savo darbą, tyrinėja ir pristato istoriją iš įvairiausių pusių. Svarbu, kad jie savo tyrimų rezultatus (dar) garsintų pasitelkdami romanus ar žinomą kultūrą”. Dėkoju.
    Dalyvauti užsiregistravau. Tad, mūsų ir pasaulio lietuvių universitetinių bendruomenių žmonėms iš anksto sakau iki!

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 metai ago

      >deja
      O, kiek palūkėjęs, supratau, kad nieko, deja, nesupratau. Bet, jeigu jau užsiregistravau, tai pasiklausyti, kad galėčiau ką nors suprasti, tai nueisiu.

      Atsakyti
      • taip says:
        3 metai ago

        nieko čia tokio, svarbiausia gyvenime savęs neapgaudinėti. Bendrai kalbant, jei internete kas nors patalpinta, tai jokiu būdu nereiškia, kad tai protinga, kad tai gėris. Bet kas, pvz., pasivadinęs politotologu (-e), tokias nesąmones surašo, kad pagalvoji, jog yra žmonių, pas kuriuos pilnatis nesibaigianti.

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          3 metai ago

          Geras jumoras!

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.
Ukrainos balsas

Nuogas Rusijos caras

2025 07 20
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
Istorija

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio

2025 07 20
Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą
Istorija

Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą

2025 07 20
Vyksta Žagarės Vyšnių šventė
Kultūra

Vyksta Žagarės Vyšnių šventė!

2025 07 19
Dviračių takas
Lietuvoje

Radviliškyje atsiras 15 kilometrų naujų dviračių takų

2025 07 18
Smiltynės perkėla
Lietuvoje

Smiltynės perkėlos laukia pertvarka

2025 07 18
Maistas, maisto ruošimas
Lietuvoje

Aštuoniose mokyklose vaikai permokėjo už maistą

2025 07 18
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda | vialietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Tvarkomas kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas prie Kryžkalnio  

2025 07 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Mikabalis apie R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pagrindinės taisyklės, užtikrinant telefono apsaugą
  • Sveikatingumo pleistrai: pagalba ar tiesiog placebas?
  • Ką gali išgirsti išmanieji įrenginiai?
  • Nuogas Rusijos caras

Kiti Straipsniai

Banko kortelės

Pirmieji veiksmai, pametus ar radus mokėjimų kortelę

2025 07 20
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio

2025 07 20
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais

2025 07 20
Vyksta Žagarės Vyšnių šventė

Vyksta Žagarės Vyšnių šventė!

2025 07 19
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Įdomioji matematika: ką pajūryje žmonės perka dažniau ir gausiau

2025 07 19
Telefonas

Daugėjant ryšio trikdžių, telefone atlikite vieną veiksmą

2025 07 19
Autosmilgos plastikinės dėžės

Panevėžyje gaminamos dėžės, kurios laikosi metų metus

2025 07 19
Vanago Lieuva

A. Ramanauskas-Vanagas įkvepia Lietuvos žmones – valia gintis ir remti Ukrainą kovoje prieš okupantus

2025 07 19
Etnokultūrinė popietė Jono Šliūpo muziejuje – lėlių gaminimas

Etnokultūrinė popietė Jono Šliūpo muziejuje – lėlių gaminimas

2025 07 19
Auksarankės lituanistinės mokyklos RYTMETYS mokytojos

„Lietuvių kalbos naktys“: taip mokytis lietuvių kalbos smagiau

2025 07 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Mikabalis apie R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Vilna apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vitalijus Balkus | Alkas.lt nuotr.

V. Balkus. Kremliaus gerbėjai po „nesisteminės opozicijos“ priedanga

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai